Įtariant korupcinėmis veikomis ketvirtadienį buvo sulaikytas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila, o Kauno apygardos teisme baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas Ramūnas Antanavičius negalėjo būti net nušalintas nuo pareigų, nes turi neliečiamybę. Šis teisėjas prieš metus siekė užimti Kauno apygardos teismo pirmininko kėdę.

Įtariama, kad šie teisininkai dėjo pastangas papirkti savo bičiulį – Mažeikių teisme dirbantį teisėją. Ir net pinigus spėjo perduoti, bet nežinojo, kad kyšio atsisakęs teisėjas paprašė specialiųjų tarnybų pareigūnų pagalbos.

DELFI išsiaiškino, kad apie galimai neteisėtus teisėjo ir prokuroro veiksmus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pranešė Mažeikių rajono apylinkės teisėjas Mindaugas Klemenis, kuriam buvo pasiūlytas kyšis. Ir tai buvo net ne pirmas kartas, kai teisėjas kreipėsi į STT – prieš keletą metų dėl bandymo papirkti teisėją buvo nuteistas advokatas.

Kyšiui atsispyręs teisėjas M. Klemenis neslėpė, kad pinigai jam buvo prievarta siūlomi ne kartą, nors jis kategoriškai atsisakydavo.

Mažeikiuose dirbantis teisėjas puikiai pažinojo R. Antanavičių – jis irgi anksčiau dirbo Mažeikių rajono apylinkės teisme, tačiau vėliau padarė karjerą ir buvo perkeltas dirbti į aukštesnės instancijos – Kauno apygardos teismą. Tuo metu su prokuroru Ž. Gžimaila teisėjas M. Klemenis anksčiau dirbo prokuratūroje.

Įvairias bylas nagrinėjančiam teisėjui M. Klemeniui birželį atsitiktine tvarka pateko Tirkšlių kaime registruotos stambios transporto paslaugas teikiančios bendrovės direktoriaus Vitalijaus Vaičiaus skundas dėl policijos komisariate gegužės 11 d. priimto nutartimo – verslininkas buvo nubaustas 300 eurų bauda ir metams neteko teisės vairuoti, nes prie vairo įkliuvo neblaivus. Alkotesteris rodė 1,16 prom. girtumo.

Su paskirta nuobauda Mažeikiuose gerai žinomas verslininkas nesutiko ir teismo prašė policijos nutarimą panaikinti – arba sutrumpinti terminą, kuriuo uždrausta vairuoti transporto priemonę, arba išvis šį draudimą panaikinti.

M. Klemenis neslėpė, kad vieną dieną patyrė didžiulį šoką, kai iš gerai pažįstamų buvusių kolegų sulaukė korupcinio pasiūlymo – teisėjui buvo pažadėta sumokėti tūkstantį eurų, jeigu šis terminą sutrumpins, o dar tiek pat – jeigu išvis panaikins draudimą vairuoti.

„Vienas už pamažinimą, o du būtų buvę – už visišką neatėmimą“, – sakė M. Klemenis.

Teisėjas į kalbas nesileido, nors, kaip pats pažymėjo, pinigai jam buvo siūlomi ne kartą, o net kelis kartus.

„Iš mano pusės buvo tris kartus pasakyta, kad ne, jokių šansų, bet žmonės to nesupranta, – sakė teisėjas. – Manau, kad jeigu pažeidėjas pakliuvo neblaivus, už tai reikia atsakyti, prisiimti atsakomybę, o ne ieškoti kažkokių draugų pagalbos – geriau nesiūlyti kyšio.“

Vis dėlto, stebint STT agentams, teisėjas sutiko kyšį paimti – netrukus po to buvo sulaikytas ir pinigus davęs prokuroras.

Kauno teisėjas: gal baikime, gerbiamasis, mūsų pokalbį

„Byloje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nutarimo nepriėmiau, atnaujinau bylos nagrinėjimą ir nusišalinau, ji dabar perduota kitam teisėjui“, – sakė korupcijai kelią užkirtęs teisėjas.

Šiaulių prokuroras Ž. Gžimaila šiuo metu yra sulaikytas, tuo metu Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius, kuris, įtariama, irgi bandė paveikti anksčiau kartu dirbusį M. Klemenį, neslėpė, kad pareigūnai jį nori apklausti specialiuoju liudytoju.

„Labai neturėčiau ką pakomentuoti – buvo atvykę policijos pareigūnai ir įteikė nutarimą, kad būčiau apklaustas specialiuoju liudytoju, – sakė darbo vietoje surastas teisėjas. – Man buvo pateiktas pasiūlymas apklausti specialiuoju liudytoju, bet aš dėl užimtumo nedaviau atsakymo – ar sutinku, ar nesutinku. Nebuvo laiko tam priimti sprendimo. O daugiau papildomų komentarų neturėčiau, kai tik bus naujienų, visą informaciją pateiksime.“

Kauno teisėjas nebuvo linkęs kalbėti apie pokalbius, kuriuose esą buvo bandoma paveikti kolegą iš Mažeikių teismo, o paklaustas, kaip toliau įsivaizduoja savo darbą teismų sistemoje, R. Antanavičius net supyko: „Gal baikime, gerbiamasis, mūsų pokalbį, visa informacija bus suteikta per atstovę spaudai, kai bus tik naujienų, informuosime.“

O naujienų, anot teisėjo, gali būti jau penktadienį, tačiau jis nesakė, ar neketina trauktis iš teisėjo pareigų.

Tuo metu verslininkas V. Vaičius, kurio naudai esą veikė prokuroras ir teisėjas, DELFI tikino, kad nagrinėjant bylą niekieno neprašė pagalbos. Jis neslėpė, kad pažinojo tiek R. Antanavičių, tiek Ž. Gžimailą – esą juos visi Mažeikiuose pažįsta. „Su teisėju anksčiau tenisą žaisdavau“, – sakė V. Vaičius.

Verslininkas tikino, kad visą informaciją kol kas stebi iš spaudos, pareigūnai jo dar neapklausė.

Prieš tapdamas teisėju dirbo STT

Prieš užsivilkdamas teisėjo mantiją Kauno teisėjas R. Antanavičius yra dirbęs STT, o prieš tapdamas teisėju dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo padėjėju.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius
1978-aisiais gimęs ir M. Romerio universitete teisės magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs teisininkas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2007 m. Prieš tai jis yra dirbęs daugiausia prekybos tinklų valdančioje bendrovėje „Vilniaus prekybos mažmena“ apsaugininku, Plungės rajono savivaldybėje juristu bei STT Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus agentu.

Operatyvinę informaciją pareigūnas rinko ir savo viršininkams perdavinėjo nuo 2002-ųjų vasario iki 2005-ųjų lapkričio. Paprastai duomenys apie slaptą darbą dirbančius specialiųjų tarnybų pareigūnus į viešumą nepakliūna, nebent jie siekdami karjeros yra priversti paviešinti savo biografiją.

„Noriu tobulėti, nestovėti vietoje, todėl dalyvavau teisėjų egzamine, – prieš tapdamas teisėju sakė R. Antanavičius. – Įstatymas numato, kad turiu reikalingą teisinį darbo stažą ir gyvenimiškos patirties, todėl manau, kad galiu dirbti teisėju, tam nesukliudys mano amžius ir darbas“.

Ne pirmas kartas, kai bando papirkti

Demaskuoti korumpuotus pareigūnus Mažeikių teisėjui M. Klemeniui – ne naujiena. Dar 2013 m. STT pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą pagal šio teisėjo pareiškimą – jame buvo teigiama, kad balandžio 25 d., apie 9 val., advokatas Adomas Jonauskas paprašė, kad šis, nagrinėdamas vieno verslininko administracinio teisės pažeidimo bylą, neskirtų automobilio „Mercedes Benz G270“ konfiskavimo.

Už tai teisėjui buvo pažadėtas beveik tūkstančio eurų (3 tūkst. litų) kyšis, pinigų perdavimą užfiksavo STT agentai.

Bylą nagrinėjant teisme advokatas pripažino jam pateiktus kaltinimus.

„Mano noras buvo pirmiausiai padėti žmogui, artimam, buvusiam kaimynui, neįgaliam žmogui. Galbūt dėl kito žmogaus aš šitaip nebūčiau pasielgęs“, – sakė jis.

Teisininkas aiškino, kad jis buvusio kaimyno Vytauto Venskaus, kuris ne pirmą kartą įkliuvo vairuodamas automobilį būdamas girtas, administracine byla susidomėjo parašytas pažįstamo policijos pareigūno, komisaro Nerijaus Gurausko.

Vyrai pasvarstė kaip galima būtų išvengti pažįstamo verslininko V. Venskaus automobilio konfiskacijos ir A. Jonauskas kreipėsi į bylą nagrinėti turėjusi teisėją.

Pasak advokato, jis teisėją gerai pažinojo ir dėl to išdrįso jo paprašyti, kad svarstant bylą mašina pritaikyta invalidumą turinčiam žmogui nebūtu konfiskuota. Tik po susitikimo su teisėju advokatas susitiko su verslininku V. Venskumi ir iš jo paėmė 10 tūkst. litų atlygi. Pinigai buvo sumokėti iškart, tik eurais.

Kyšininkavimo bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas pastebėjo, kad advokatas su tariamu klientu nebuvo sudaręs ir nesudarė jokios atstovavimo sutarties ir pinigų paėmimo tinkamai neįformino. Gavęs pinigus advokatas suskubo dalį jų perduoti teisėjui.

Voką su 3 tūkst. litų A. Jonauskas jau kitą dieną padėjo ant teisėjo darbo stalo.

Teisėjų tarybos pirmininkas: situacija yra nemaloni

Į ketvirtadienį kilusį skandalą darbo dienos pabaigoje nutarė reaguoti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.

Kaip teigiama pranešime, Generalinė prokuratūra informavo, jog pradėtame tyrime dėl galimo teisėjo M. Klemenio papirkimo teisėjui R. Antanavičiui suteiktas liudytojo statusas – jis įtariamas galimu poveikio darymu.

Pasak R. Norkaus, situacija skaudi ir nemaloni: „Teisėjams yra keliami aukščiausi profesinės etikos reikalavimai, todėl bet kokie įtarimai, galintys mesti šešėlį teisėjų nepriklausomumui, yra netoleruotini“.

Rimvydas Norkus
Anot jo, „kilus bet kokioms abejonėms teisėjo veiklos skaidrumu, teisėjas turi prisiimti atsakomybę ir dalyvauti tyrime tiek, kiek yra reikalinga“.

„Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, R. Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas, – nurodoma pranešime. – Įstatyme numatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo.“