Net 5,6 karto už Lietuvą mažesnis ir vos 2,6 mln. gyventojų turintis Kataras į tarptautinės žiniasklaidos dėmesį patenka ne pirmą kartą. Tai yra viena turtingiausių pasaulio valstybių kur vienam gyventojui tenka 129 tūkst. 700 dolerių – tai daugiau nei 20 tūkst., nei tenka Liuksemburgo gyventojui.
Žinoma, nafta ir ypač dujomis turtingame Katare turtas pasiskirstęs netolygiai. Pavyzdžiui, buvusio emyro – šeicho Hamado bin Khalifos al Thani‘o – turtas vertinamas 2,4 mlrd. dolerių. 2015 metais kalbinti atvykėliai, kurie sudaro didelę Kataro gyventojų dalį, prisipažino per mėnesį uždirbantys vos 350 dolerių. Tai neturėtų Katarui sutrukdyti surengti pasaulio futbolo čempionatą 2022 metais.
Tačiau dabar Kataras turi kitų, diplomatinių ir ekonominių problemų, – gali pritrūkti net būtiniausių produktų, pavyzdžiui, pieno. Ir nors vien tam, kad jo šalis nepritrūktų pieno, vienas patriotiškai nusiteikęs Kataro verslininkas už 8 mln. dolerių parūpino 4 tūkst. karvių, kurias per 60 skrydžių ketina atskraidinti net iš JAV ir Australijos, 99 poc. Kataro teritorijos sudaro dykumos, tad gali prireikti antra tiek skrydžių, norint atskraidinti užtektinai pašarų. Tokia tragikomiška padėtis – tik vienas pavyzdžių, su kuriais pastarosiomis savaitėmis susiduria Kataras.
Ekonominė ir politinė blokada
Vieninteliai sausumos keliai, kuriais galima atvežti pieno ir kitų produktų, Katarą jungia su Saudo Arabija. O birželio 5-ąją būtent Rijado iniciatyva kelios Persijos įlankos valstybės uždarė savo sienas su Kataru – taip blokuotas maisto ir kitų atsargų eksportas sausumos, jūrų ar oro keliais į Katarą, su kuriuo būrys sunitiškų valstybių nutraukė diplomatinius santykius.
Oficiali priežastis – Kataras remia ekstremistinius judėjimus, tokius kaip „Al Nusros Frontas“ Sirijoje, kitas su „Islamo valstybe“ siejamas grupuotes Irake, Libijoje, taip pat „Hamas“ bei „Musulmonų broliją“, kuri po Artimuosius rytus, Šiaurės Afriką bei Persijos įlanką supurčiusių „Arabų pavasario“ revoliucijų kėlė realią grėsmę valdantiesiems šių regionų režimams.
Ryškiausias to pavyzdys – Egiptas, kur po 2011-ųjų kruvinos revoliucijos nuversta Hosnio Mubarako valdžia atiteko būtent „Musulmonų brolijai“.
Saudo Arabijos remiami Egipto kariškiai galiausiai nuvertė islamistus ir uždraudė „Musulmonų broliją“, o Kairo ir Kataro santykiai jau kelerius metus yra įtempti, nors tiek šios dvi šalys, tiek Saudo Arabija bei dar kelios Persijos įlankos regiono valstybės kartu dalyvavo keliose karinėse operacijose, pavyzdžiui, 2011 metais Libijoje bei Sirijoje, kur tiek Kataras, tiek Saudo Arabija ar JAE dalyvavo antskrydžių kampanijoje prieš „Islamo valstybę“.
Tokia, regis, logiškai sunkiai paaiškinamų tarpusavio ginčų ir agresyvių diplomatiniu manevrų kulminacija rodo susipynusių regiono valstybių interesų svarbą. Net buvę ar esami sąjungininkai gali, regis, visiškai netikėtai smeigti peilį į nugarą.
Pykčio dingstis – melaginga naujiena
Santykių nutraukimo dingstimi tapo gegužės 23 dieną liūdnai pagarsėjęs skandalas, kurio epicentre atsidūrė Karato naujienų agentūra.
Ten pasirodė informacinis pranešimas, kuriame cituojamas Kataro emyras: „Laikyti pyktį Iranui – labai neprotinga.“ Pranešime taip pat šlovinami santykiai su grupuote „Hamas“ bei Izraeliu – šalimi, su kuria daugelis Saudo Arabijos remiamų valstybių ir pats Rijadas nepalaiko jokių santykių.
Ir nors greitai paaiškėjo, kad šis pranešimas naujienų agentūroje tėra programišių darbas (iš pradžių įtarta, kad pasidarbavo liūdnai pagarsėję „specialistai“ iš Rusijos, o vėliau teigta, kad tai atliko laisvai samdomi rusų programišiai), žinutės žala jau buvo akivaizdi.
Juo labiau kad kai kurių faktų Kataras išties negali paneigti: šioje šalyje išties saugiai jaučiasi palestiniečių teroristinės organizacijos „Hamas“ veikėjai, be to, Katare 1996 metais įkurtas televizijos kanalas „Al Jazeera“ išties pagarsėjo kritika regiono valstybėms, ypač Saudo Arabijai.
Ir nors tai ne pirmas kartas, kai Kataras suerzina Rijadą ar įtakingos Saudžių šeimos sąjungininkes – 2014 metais Saudo Arabija ir dar kelios šalys pusę metų buvo įšaldžiusios diplomatinius santykius, visiška ekonominė blokada yra gerokai griežtesnė reakcija į, regis, akivaizdžią provokaciją.
„Šį kartą viskas daug labiau dramatiška, nei 2014-aisiais. Dabar ginčas yra asmeninis“, – teigė Mehranas Kamrava, Džordžtauno universiteto, Tarptautinių ir regioninių studijų centro skyriaus Dohoje, vadovas.
Be to, jam antrinęs Tarptautinių santykių tarybos analitikas Philipas Gordonas pabrėžė, kad iškėlus griežtus reikalavimus Saudo Arabijai bus sunku atsitraukti.
„Kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, ištremti „Musulmonų brolijos“ ar „Hamas“ narius, uždaryti „Al Jazeera“, yra itin dideli“, – sakė analitikas.
Vis dėlto dar didesne Kataro nuodėme laikomi jo ryšiai su Iranu. Niekada neslėpęs draugiškų santykių su Iranu, pagrindine Saudo Arabijos priešininke regione, Kataras dalijasi dujų telkiniais tarp abiejų šalių sienos Persijos įlankoje.
Lyderė neapsikentė išsišokėlės
Neatsitiktinai Irano vaidmuo ypač erzina Rijadą, mat „Islamo valstybės“ iškilimas, kuriam nepajėgė pasipriešinti Saudo Arabija bei nesėkmingas įsivėlimas į karą Jemene, kur Rijadas patyrė ne vieną karinį pažeminimą prieš Irano remiamus husių sukilėlius, pakeitė jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose.
O po to, kai Kataras sumokėjo milžinišką išpirką už šiuos 30 garsių į nelaisvę paimtų sukilėlių, Kataro piliečių, Saudo Arabijai, regis, trūko kantrybė. Mat išpirka, kuri siekė nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo dolerių, atiteko su Iranu siejamoms grupuotėms.
Tai, kad Kataras užsitraukė Saudo Arabijos nemalonę, anot regioną studijuojančio Naujojo Amerikos fondo analitiko Barako Barfi, tėra dėsningas atsitiktinumas. Anksčiau Rijadas į nykštukinį Katarą žiūrėjo kaip į nesusipratimą bei šalį išsišokėlę, o dabar ambicinga Kataro užsienio politika, naudojant milžiniškas pinigų sumas, karines pajėgas bei kitas priemones, ir ši maža, turtinga bei neproporcingai svarbius vaidmenis prisiėmusi valstybė tapo rakštimi Saudo Arabijai.
„Arabų politika pasižymi lyderystės stoka – jei jie nesugeba primesti savo žaidimo taisyklių, kenčia išsišokėliai. Daugelis prieš Katarą susivienijusių Persijos įlankos šalių yra kaltos dėl to paties, kuo kaltina Katarą“, – teigė B. Barfi.
Ir išties – audringai į ryšių nutraukimą sureagavęs Kataras paneigė remiantis ekstremistus ir apkaltino savo Persijos įlankos kaimynes siekiant primesti šaliai savo politinę „globą“.
Kataro ambasadorius JAV, šeichas Meshalas bin Hamadas Al Thani, kuris, kaip ir beveik visi Kataro valdžios atstovai yra iš valdančiosios al Thani šeimos, atkirto Saudo Arabijai, kad būtent ši finansuoja terorizmą.
JAV žiniasklaidai ambasadorius kelis sykius priminė radikalių Saudo Arabijos dvasininkų skleidžiamą vahabizmo ideologiją, kuri leido iškilti garsioms sunitų teroristinėms organizacijoms, tokioms kaip „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, bei patiems teroristams. Be to, kliuvo ir artimiausiai Saudo Arabijos sąjungininkei bei aršiai Kataro kritikei – JAE.
„Būtent Emyratų žmonės, ne katariečiai, buvo tarp tų lėktuvų užgrobėjų, kurie nukreipė orlaivius į bokštus dvynius Niujorke. Būtent JAE išskyrė Rugsėjo 11-osios teroro išpuolius tyrusi komisija, kaip šalį, kuri „plovė“ teroristų pinigus“, – rašė ambasadorius, pridūręs, kad net 15 Rugsėjo 11-osios teroro atakų dalyvių buvo kilę iš Saudo Arabijos.
„Jungtinės Tautos ir JAV Iždo departamentas įvardija dešimt kartų daugiau teroristų ir jų finansinių rėmėjų iš tų šalių, kurios boikotuoja Katarą“, – pridūrė M. bin Hamadas al Thani.
„Aktyvi Kataro užsienio politika kertasi su Saudo Arabijos ir JAE interesais. Lyderės vaidmenį prisiėmęs Rijadas norėtų suvienyti Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo tarybą, tad Kataras tapo patogiu taikiniu, kuris tampa išsišokėliu, o kartu – ir atpirkimo ožiu.
Didžiausia Kataro klaida buvo ta, kad šios šalies valdžia patikėjo galinti rungtyniauti su regiono sunkiasvoriais. Arabų pasaulyje toks mažųjų savarankiškumas yra smerktinas, o tikėjimas, kad gali būti išskirtinis, turi savo kainą“, – pabrėžė B. Barfi.
Jo teigimu, tai, kad Kataro ir Saudo Arabija vedamų šalių konfliktas tėra vidinis santykių aiškinimasis, neturintis nieko bendro su išskirtine vienos ar kitos valstybės parama ekstremistams bei ryšiais su Iranu, rodo ir JAV vaidmuo.
Ir nors Rijadas buvo pamalonintas JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, stiprių paramos žodžių Saudo Arabijai – regiono lyderei kovoje su terorizmu ir, atvirkščiai – kritikos Katarui, pastarasis gali būti ramus, – Amerika neatiduoda Kataro į konkuruojančių šeichų nasrus.
Tai rodo ir JAV signalai, kad amerikiečiai neketina imtis kokių nors pokyčių dėl savo karinių oro pajėgų bazės Katare, kur tarnauja apie 10 tūkst. JAV kariškių ir veikia kelios JAV karinių oro pajėgų eskadrilės. Tarp jų – itin svarbūs kovoje prieš „Islamo valstybę“ elektroninės kovos lėktuvai bei bombonešiai „B-52“. Katare taip pat veikia JAV pajėgų Centrinė vadavietė, iš kur koordinuojami karo veiksmai Artimųjų rytų regione. Šiai vadavietei anksčiau vadovavęs dabartinis JAV Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas jau parėmė Katarą, nepaisydamas kritiškų D. Trumpo pasisakymų.
Be to, praėjusią savaitę pats D. Trumpas palaimino 12 mlrd. dolerių sutartį, pagal kurią JAV Katarui parduos dešimtis modernių naikintuvų F-15.
Be to, Kataras nėra visiškai izoliuotas nuo kitų sąjungininkų. Turkija greitai apsisprendė pasiųsti karių į Katarą – nors sprendimas numatytas seniau pasirašytame dvišaliame susitarime, tačiau dabar jis interpretuojamas ir kaip akivaizdus paramos įrodymas.