DELFI mergina sakė esanti nusivylusi situacija, kuri susidarė Lietuvoje, ir esanti pasiryžusi dėl savo svajonės net emigruoti.

„Nuo 3 metų Šiauliuose lankiau šiuolaikinio šokio studiją „Flamingas“. Nuo pirmos iki dvyliktos klasės šokau tautinių šokių ansamblyje „Šėltinis“. Tėvams nuo vaikystės sakiau, kad studijuosiu choreografiją.

Šiltą šeštadienio vakarą nusprendžiau užpildyti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) stojimo dokumentus. Labai nustebau ir nusivyliau, kad Klaipėdos universitete (KU) šokio meno studijų valstybė nefinansuoja (nėra nė vienos valstybės finansuojamos vietos!), o Vilniaus kolegijoje (VIKO) ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šokių specialybė išvis panaikinta“, – stebėjosi Irmina.

Jos teigimu, labai pikta ir tai, kad tokius dalykus ji sužino tik pildydama prašymą studijuoti, nors visuomet domėjosi studijomis šioje srityje.

Niekada nenorėjo emigruoti, bet dėl svajonės teks

„Kiek pamenu, visai neseniai buvo norima aprengti moksleivius tautiniais rūbais, įvesti etnokultūros pamokas, o tautinio šokio studijų vyriausybė nefinansuoja?! Mažos mergaitės svajonė sugriuvo. Nors niekada nenorėjau emigruoti, bet dėl savo svajonės teks“, – patikino abiturientė.

Maža to, studijuoti užsienyje Irmina galės tik kitąmet – daugelis užsienio aukštųjų mokyklų stojimus vykdo anksčiau nei jie vyksta Lietuvoje, tad galimybę mokytis svetur mergina jau praleido.

„Labai gaila, kad toks nuostabus menas naikinamas Lietuvoje“, – sielojosi dvyliktokė.

Susisiekė net švietimo ir mokslo ministrė

Šią situaciją ji aprašė ir savo feisbuko paskyroje, prieš įrašo mokyklos kuratorė pažymėjo švietimo ir mokslo ministrę J. Petrauskienę.

„Ji man asmeniškai parašė, kad pirmadienį peržvelgs skaičius ir man parašys, tačiau atsakymą gavau tik penktadienį. Man be galo gaila, kad ministrė iš viso „nesigaudo“. Ji net nežinojo, kad VIKO ir LEU nebėra šokių pedagogikos. Ji man aiškino, kad tikrai yra.

Tačiau skambinau LEU docentei ir ji patikino, kad stojamųjų šiais metais nedaro, nes nesurinks 15 studentų, kurie mokėtų už mokslą. Ir, galų gale, net LAMA BPO neleidžia pasirinkti VIKO ir LEU. Kai šitą paaiškinau ministrei, jos atsakymas vėl buvo, kad patikslins ir praneš“, – pasakojo abiturientė.

Studijuojančių dalis kelis kartus didesnė nei šioje srityje dirbančių mokytojų

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai DELFI patvirtino, kad ministrė J. Petrauskienė iš tiesų bendravo su aptariama mergina ir jos artimaisiais. Jie taip pat pasidalijo ir viceministro Giedriaus Viliūno komentaru, kaip susidariusią situaciją abiturientė galėtų išspręsti.

„Jau 2016 m. konstatuota, kad studijuojančiųjų šokio pedagogiką dalis yra kelis kartus didesnė, nei šioje srityje dirbančių mokytojų dalis. Atsižvelgus į tam tikrų dalykų mokytojų perteklių Lietuvos mokyklose ir šiuo metu studijuojančių atitinkamo dalyko pedagogikos studentų skaičius, šiemet nėra skiriamas valstybės finansavimas rengti mokytojams dalykininkams, tarp jų ir šokio mokytojams. Pirmosios pakopos studijose 2017 m. bus rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai, kurių Lietuvos mokyklose trūksta“, – kodėl nuspręsta neskirti pinigų aptariamos srities studijų finansavimui, aiškino G. Viliūnas.

Anot jo, 2017 m. valstybės finansavimo studijoms skyrimo planai buvo paskelbti metų pradžioje. Be to, tai esą nereiškia, kad apsisprendę tapti dalyko pedagogu moksleiviai neturės galimybių siekti savo išsvajotos profesijos.

Giedrius Viliūnas

Patarė, ką daryti

„Kaip ir kasmet, jie turės kitų pasirinkimo galimybių. Jie gali stoti į atitinkamo dalyko nepedagoginę studijų programą ir pedagogines studijas pasirinkti kaip gretutines. Dalyko mokytoju taip pat galima tapti po dalyko bakalauro studijų baigiant nuo metų iki pusantrų trunkančias pedagogikos profesines studijas. Tokioms studijoms šiemet skirta daugiau negu ankstesniais metais – 150 studijų vietų (pernai buvo 136, užpernai – 123 vietos). Pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas taip pat numatoma mokėti specialią stipendiją“, – ką merginai daryti, patarė viceministras.

Anot jo, siekiant subalansuoti priėmimą į menų srities studijas, kur specialistų poreikis nėra didelis, nuo šių metų jos koncentruojamos specializuotose, atskiroms menų specialybėms skirtose aukštosiose mokyklose, turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. Priėmimui į menų studijas universitetuose šiemet numatoma 453 vietų.

„Nors abiturientų skaičius mažėja, bendras valstybės finansavimas menų studijoms nemažinamas. Vilniaus dailės akademijai (turinčiai fakultetus Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) atiteks 225, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 139, Vytauto Didžiojo universitetui numatyta 26, Klaipėdos universitetui – 8 valstybės finansuojamos menų studijų vietos. Vietos menų studijų programoms paskirstytos remiantis Kultūros ministerijos pozicija“, – aiškino G. Viliūnas.

Sutarta buvo ir su Kultūros ministerija

Viceministro teigimu, su Kultūros ministerija, kuri formuoja valstybinę kultūros politiką, nutarta nedubliuoti mažą poreikį turinčių studijų programų.

„Pavyzdžiui, nerengti tam tikros menų studijų srities specialistų, kurių poreikis ir įsidarbinimo galimybės valstybės mastu yra ribotos, keliuose skirtinguose universitetuose. Be to, rengiant studentus mažose grupėse jų rengimo kaštai labai išauga“, – tikino pašnekovas.

G. Viliūno teigimu, siekiant efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, studentų priėmimas į valstybės finansuojamas studijų vietas kai kurioms studijų programoms numatomas kas kelerius metus.

„Valstybės finansavimą šokio studijoms šiemet galima gauti stojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją“, – pridūrė jis.