Tai – gerokai švelnesnė bausmė, nei buvo nusprendęs Trakų rajono apylinkės teismas, direktoriui skyręs trejų metų draudimą ir 20 MGL (760 eurų) baudą. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjai nutarė, kad nukentėjusiuoju pripažintam nepilnamečiui buvęs direktorius privalės sumokėti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Bausmę V. Juknevičiui sušvelninęs teismas pažymėjo, kad vyras anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, turi šeimą, augina du vaikus, todėl jo atžvilgiu parinkta švelniausia įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšis – bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė (dėl teisės dirbti su vaikais) yra teisinga.

Anot teismo, taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad V. Juknevičius yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, iš pateiktos Elektrėnų savivaldybės mero charakteristikos matyti, jog nuteistasis yra aktyvus vietos bendruomenės narys ir jos lyderis. „Vis dėlto, tai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu dar labiau mažinti paskirtą bausmę“, – nurodė teismas.

Be to, teismas konstatavo, kad pedagogo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, kuriems įtakos turėjo ir nukentėjusiojo nepagarbus elgesys.

Baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo pagal V. Juknevičiaus pateiktą apeliacinį skundą. Buvęs pedagogas teisme aiškino, kad per ketverius metus, kol vyko bylos nagrinėjimas teismuose, suprato, jog yra kaltas tik dėl to, jog buvo per geras.

„Mano taikus būdus pakenkė tik man pačiam, – teigė V. Juknevičius. – Esu teisiamas nepelnytai. Tie vaikai, kurie patenka į globos namus, yra nelaimingi, bet tai jiems nesuteikia jokios teisės kitų gyvenimą paversti kančia.“

Buvęs Beižionių mokyklos, kurioje mokėsi to paties kaimo vaikai ir Beižionių vaikų globos namų auklėtiniai, direktorius įsitikinęs, kad jis nepagrįstai buvo apkaltintas nusikaltimu – esą visa tai padarė nukentėjusysis, kuris tuo metu gyveno globos namuose, moksleivis ir jo draugai.

„Visi žino, kad jokio vaiko negalėčiau nuskriausti, – tikino jis. – Visada mane kolektyvas laikydavo „per minkštu“, priekaištaudavo, kad negaliu pakalbėti su vaikais, jog jie prisiimtų savo pareigas. Turbūt taip ir turėjo nutikti – kad dabar mokykloje visiems būtų geriau.“

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Juknevičius dar 2013 m. balandžio 12 d., apie 9.20 val., panaudodamas fizinę jėgą iš matematikos pamokos išsitempė šeštos klasės moksleivį, suplėšydamas jam sportinę striukę, koridoriuje smaugė prirėmęs jį prie lango, o paskui jėga nutempė į mokytojų tualetą, kur bandė skystu muilu išplauti nepilnamečiui burną, nes šis vartoja necenzūrinius žodžius, kol galop stipriai suėmęs vaiko kaklą ir spausdamas bandė jo galvą panardinti į tualeto klozetą, taip sumušdamas jam paakį.

Kadangi galvos į klozetą direktoriui nepavyko panardinti, jis stipriai rankomis suėmęs moksleivio galvą paspaudė, įsprausdamas jį į kampą ir jo galvą apipylė skystu indų plovikliu „Fairy“.

Taip, anot pirmosios instancijos teismo, V. Juknevičius smurtavo prieš mažametį, siekdamas jį pažeminti, sumenkinti, įbauginti ir tokiu būdu priversti laikytis mokyklos taisyklių, taip pat jam sukėlė fizinį skausmą.

„Eidamas mokyklos direktoriaus pareigas V. Juknevičius neteisėtais veiksmais viršijo savo įgaliojimus mokinio atžvilgiu, tuo sumenkindamas savivaldybės įstaigos – mokyklos, taip pat pedagogo, mokyklos vadovo – direktoriaus įvaizdį, sukeldamas rezonansą visuomenėje ir sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą, nepasitikėjimą suaugusiais, pažeisdamas jo konstitucines teises, taip padarydamas didelę žalą valstybei ir mažamečiui“, – pripažindamas kaltu V. Juknevičių nurodė Trakų rajono apylinkės teismas.

Šis nuosprendis buvo panaikintas – bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų rugsėjį nutarė V. Juknevičių išteisinti, nes nenustatyta tyčinė kaltė, be to, pedagogo veiksmais nepadaryta didelė žala, o jo veiksmai turi būti vertintini tik kaip neatitinkantys etikos.

„Fizinę jėgą mokyklos direktorius panaudojo būdamas labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo neteisėto elgesio ir toks fizinės jėgos panaudojimas, kuris nesukėlė sveikatos sutrikdymo, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – tada paskelbė apygardos teismas.

Bet šis nuosprendis buvo panaikintas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs prokurorų skundą, nurodė bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kalbėdamas apie pateiktus kaltinimus dėl Beižionių mokykloje nutikusio įvykio nuteistasis V. Juknevičius teigė, kad prieš nepilnametį nesmurtavo, ranka jo nesmaugė, taip pat nebandė panardinti berniuko galvos į klozetą, indų plovikliu jo galvos neapipylė, o tiesiog norėjo jį paauklėti už pavartotus negražius žodžius.

O kaip reikia auklėti nedrausmingus vaikus, buvęs direktorius teigė sužinojęs iš pedagogams rengiamų seminarų, be to, taip pat „iš gyvenimiškos patirties“.

Tai buvo lyg žaidimas

„Ryte atėjęs į darbą savo kabinete radau pavaduotojos raštą, kad išvakarėse tarp penktos ir šeštos pamokos išdykaudami mokiniai sugadino mokyklos krosnį – išmušė kelis koklius į vidų, – sakė buvęs direktorius. – Norėdamas operatyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes iš karto nuėjau į klasę, kur vyko matematikos pamoka ir pasikviečiau nukentėjusiuoju pripažintą moksleivį (jis buvo pirmas įrašytas pavaduotojos sąraše) pokalbiui į koridorių.

Čia paklausiau, ką jis žino apie šį įvykį, o vaikas sakė, kad nieko nepamena. Tada pasikviečiau kitą vaiką, o nukentėjusysis nuėjo į klasę – išgirdau, kaip jis ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais mano atžvilgiu. Reagavau šaltai ir pasikvietęs vaiką į koridorių stengiausi jam paaiškinti, kad taip kalbėti ir elgtis pamokos metu negražu. Kadangi jis ir toliau žėrė necenzūrinius žodžius, įspėjau, kad jei ir toliau jis taip kalbės, tai jie abu eis į tualetą išsiplauti burnos, į ką jis reaguodamas vėl pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais.“

Direktorius tikino, kad „norėdamas žaidybine forma išsakytą įspėjimą įgyvendinti“, paėmė šeštoką už rankos ir nusivedė į šalia mokytojų kabineto esantį tualetą.

„Kadangi tualete jis vėl plūdosi necenzūriniais žodžiais, žaidybine forma paėmiau indų ploviklį „Fairy“, nes norėjau juo užsilašinti sau ant kitos rankos, bet kadangi jis bandydamas pasprukti sujudino mano ranką, keli lašai ploviklio užlašėjo moksleiviui ant sprando, o jis pats ištrūko ir keikdamasis kažkur išbėgo“, – tvirtino V. Juknevičius.

Apie tai, kad buvo sugadinta mokyklos krosnis, direktorius pranešė policijai. O tuo metu, kai policija važiavo informacijos patikrinti į mokyklą, pareigūnams buvo pranešta, kad direktorius esą smurtavo prieš moksleivį.

Apie tai vaikas papasakojo savo tėvui, kai savaitgalį grįžo į namus – tėvas iš karto nuskubėjo į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau čia esą niekam nebuvo įdomu, nes jis buvo išvarytas.

Už keiksmažodžius – plovimas „Fairy“

Kad direktorius smurtavo prieš moksleivį, teigė ne vienas mokyklos auklėtinis, taip pat ir globos namų, į kuriuos iš mokyklos grįžo šeštokas, auklėtojai, tačiau V. Juknevičius vis tiek kratėsi kaltės – esą „vaikai jį apkalbėjo, kadangi kelių vaikų komanda norėjo pasipelnyti ir gauti pinigų, kuriuos dažnai panaudodavo ne ten kur reikia – pirkdavo gėrimus, rūkalus“.

Direktorius sakė, kad mokykloje „necenzūriniai žodžiai buvo kasdienybė“, tačiau tąkart nepilnametis peržengė visas įmanomas ribas.

Tuo metu pats nukentėjusysis nepilnametis ikiteisminio tyrimo teisėjai aiškino, kad jo bendraklasiai bėgiodami netyčia išspyrė koklius iš krosnies, o kitą dieną į pamoką atėjęs direktorius pasikvietė apie tai pakalbėti.

„Direktorius man pasakė, kad po pamokų būtų sutvarkyta krosnis, aš supykau ir pasakiau, „ar tu žinai, kas tai padarė“, – kalbėjo šeštokas. – Tada direktorius mane paėmė už pečių ir išsivedė į koridorių. Čia jis griebė man už kaklo ir prirėmė prie lango – direktorius pasakė, kad aš jam nei draugas, nei tėtis, kad taip kalbėčiau. Ir tada paklausė, ar supratau, bet aš pasakiau, kad ne. Direktorius dar kartą paėmė už pečių ir paklausė „ar supratai?“. Vėl pasakiau, kad ne. Bet tada jau leido eiti atgal į klasę, o kai į ją įėjau, garsiai pasakiau „čiulpk b...“.

Tada direktorius grįžo atgal į klasę, o mokytojas sugriebė man už ausies, bet greitai paleido, o direktorius griebė už striukės gobtuvo ir ėmė mane tempti į koridorių. Tempdamas suplėšė striukę – nutempęs į mokytojų tualetą bandė muilu išplauti burną, bet aš priešinausi, judėjau, buvau sučiaupęs burną ir direktoriui to padaryti nepavyko. Tada jis man sugriebė už galvos ir ją bandė panardinti į tualetą, bet aš priešinausi ir į klozetą užsigavau paakį.

Nors galvos jam nepavyko įkišti, bet mane įspraudė į kampą ir galvą apipylė plovikliu „Fairy“. Tik tada buvau paleistas.“

Kerštaudamas už tokį elgesį nepilnametis vėliau į mokyklos langus mėtė sniego gniūžtes ir iš direktoriaus automobilio ratų išleido orą.

Apie tai, kas nutiko, dar tą pačią dieną sužinojo vaikų globos namų socialinė darbuotoja, kuri auklėtiniui liepė būtinai apie tai papasakoti savo tėvui, pas kurį jis ketino grįžti savaitgalį.

Teisme apklausti socialiniai darbuotojai sakė, kad po šio incidento nepilnametis verkė, buvo liūdnas, piktas, nusiminęs, jam buvo sunku kalbėti apie įvykį.

„Nukentėjusysis, nors ir buvo ūmaus charakterio, tačiau jis mokykloje garsėjo kaip kovotojas už tiesą“, – apie nepilnametį kalbėjo byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Maleckas.

Jo teigimu, joks Lietuvoje galiojantis teisės aktas nesuteikia teisės naudoti smurtą prieš mažametį. „Tai nebuvo nekalti veiksmai, kuriais sukeltas fizinis skausmas“, – pabrėžė prokuroras.