Taip jis reagavo į paskelbtą informaciją, kad dėl moksleivės išžaginimo greitosios pagalbos automobilyje, jos mobiliojo ryšio telefono vagystės ir neteisėto disponavimo vaikų pornografijos įrašais nuteistas, bet bausmę jau atlikęs felčeris Kęstutis Stasaitis vėl dirba greitojoje pagalboje. Tiesa, ne Vilniuje, o Klaipėdoje.
Nusikaltimus, kurie visą Lietuvą sukrėtė prieš septynerius metus, K. Stasaitis padarė dirbdamas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. O išėjęs į laisvę Joniškyje gyvenantis vyras įsidarbino ne tik Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje, bet ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – čia jis dirba Reanimacijos skyriuje.
Medikas gavo reikalingus sertifikatus ir licencijas, kurias jam išdavė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).
Klaipėdoje K. Stasaitis įsidarbino praėjusią savaitę, o Šiauliuose – praėjusių metų vasarį.
„Nemanau, kad reikėtų jo bijoti, jis dirba ir niekas neturi jokių priekaištų, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Zita Katkienė. – Žmogus turi licenciją, niekas netikrino, ar jis teistas, ar ne, nes jau yra atlikęs bausmę. Bet nemanau, kad jo nepriimtų į darbą ir tai žinodami – juk jis turi teisę grįžti į gyvenimą, ar mes čia dabar jo visi bijosime?“
Tuo metu Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis tikino, kad negalėjo K. Stasaičio nepriimti į darbą, nes „atsisakęs darbuotojo dėl diskriminacijos pats galiu turėti reikalų su teisėsauga“.
K. Stasaitis greičiausiai būtų įsidarbinęs ir buvusioje savo darbovietėje, tačiau tokio prašymo nebuvo pateikęs. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas T. Rodzas sako, kad įstatymai nedraudžia K. Stasaičiui toliau dirbti greitojoje pagalboje.
„Teisę jam dirbti davė Akreditacijos tarnyba, išduodama licenciją, kuri yra galiojanti – kodėl mes turime žmogų kažkur nustumti, kad jis pasikartų? Dabar visa visuomenė yra nusistačiusi prieš vieną žmogų, o paskui sakome, kodėl pas mus savižudybių skaičius didėja, tai gal nereikia taip atstumti žmogaus“, – teigė buvęs K. Stasaičio viršininkas.
Ir čia pat pridūrė, kad K. Stasaitis „kaip darbuotojas yra išgebėjęs ne vieną gyvybę“. „Jis tikrai yra kvailifikuotas darbuotojas – vienas iš geriausių darbuotojų, jo buvo geriausi rezultatai atgaivinamų ligonių skaičiaus, ir nemažai pagyrimų yra sulaukęs“, – pabrėžė T. Rodzas.
Suabejojo, ar nebuvo „bendru sutikimu“
Pasak jo, felčeris būtų sau ramiai dirbęs, jeigu ne žiniasklaidoje paskelbta žinia.
„Turiu savo nuomonę apie tai – taip, žiniasklaida informavo, kad jis dirba Klaipėdoje, bet apie tai greičiausiai kažkas iš darbuotojų paskundė – iš tų, kurie žino, – sakė T. Rodzas. – Žinokite, per septynerius metus žmonės jau užmiršo, kaip jis atrodo, jeigu mes dabar jį iškeliame, tai yra spaudimas iš visuomenės pusės, bijau, kad žmogus nepadarytų ko nors su savimi. Ir po to, įdomu, kaip visuomenė į tai reaguotų? Ar dabar reikia žmogų apmėtyti akmenimis ir neduoti jam dirbti, kad pasitaisęs galėtų visuomenei duoti kažkokią naudą? Ką, jis vėl planuoja kažkokius nusikaltimus daryti?“
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas teigė turįs ir savo nuomonę apie baudžiamąją bylą, kurioje K. Stasaitis su greitosios pagalbos vairuotoju buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo ir kitų nusikaltimų. Tiesa, net trijų instancijų teismams nekilo jokių abejonių dėl įvykdyto ciniško nusikaltimo.
„Turiu savo nuomonę ir dėl to, kaip jis buvo nuteistas – tiesiog įvykdytas Linčo teismas – jeigu panelė, kuri tuo metu ale buvo išprievartauta, kitą dieną eina atsiimti pareiškimo, kad jos neprievartavo, o jai pareiškimo jau negrąžina, tai galima susidaryti nuomonę irgi taip pat, – kalbėjo T. Rodzas. – Pinigų norėjo iš jų, išėjo taip, kaip išėjo.
Aš net neabejoju, kad nieko ten nebuvo, na, buvo, bet kokiomis aplinkybėmis, tai, žinokite, irgi yra klausimas – galėjo būti bendru susitarimu būti, o paskui reikalavo pinigų, tas nenorėjo mokėti, tai parašė pareiškimą. Juk jeigu mane išprievartautų, aš tikrai neatleisčiau.“
„Sakyti, kad suleido kažkokių vaistų, neaišku kokių, ir jai jau viskas, negalėjo nei rankų, nei kojų valdyti – tokių vaistų nėra, aš kaip medikas, puikiai tą suprantu“, – pažymėjo buvęs K. Stasaičio viršininkas.
Jis įsitikinęs, kad be reikalo vėl priminta ši istorija. „K. Stasaitis atsėdėjo ir turi teisę gyventi kaip normalus žmogus, gal jūs geriau dažniau priminkite, kaip Gintautas Paluckas tapo partijos vadu, juk prisiminkite, kaip žiurkių nuodų istorija buvo plačiai nuskambėjusi, bet kažkodėl jis gali būti net partijos vadu“, – teigė T. Rodzas.
K. Stasaičio motina: sūnus mane tik ramino
Su K. Stasaičiu DELFI nepavyko susisiekti, tačiau su juo kalbėję darbdaviai patikino, kad medikas su žiniasklaida nebendraus.
Tuo metu Joniškyje gyvenanti K. Stasaičio motina Vida Stasaitienė prisipažino, kad po žiniasklaidos publikacijų patyrė tikrą smūgį.
„Žinokite, jaučiuosi siaubingai, vakar nežinojau, ar man atlaikys širdutė, aš ir šiaip esu jautri, dar man tokie pergyvenimai gyvenime, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo moteris. – Sūnus vakar mane tik ramino, sakė, kad tik infarkto ar insulto negautum, o mane visą purtė, purtė taip, kaip pijoką purto, žinote. Sunku ir kalbėti apie tai.“
Mediko motina neslėpė, kad labai jaudinasi dėl sūnui primintos senos istorijos. „Siaubas, neduoda jam ant kojų atsistoti“, – sakė ji.
Tuo metu Lietuvos teisės instituto kriminologas Gintautas Sakalauskas agentūrai BNS sakė, kad nors žmogui turi būti paliekama galimybė dirbti atlikus bausmę, egzistuoja tikimybė, kad kartą smurtinį nusikaltimą prieš kitą žmogų padaręs asmuo tai gali pakartoti ir vėl.
„Seksualinės prievartos atveju esmė yra smurtas prieš žmogų, – sakė jis. 0 Per tam tikrą seksualumą yra išreiškiamas smurtas, agresija prieš kitą žmogų. Ir tikimybė, kad žmogus ir vėliau gali kažką panašaus padaryti, yra gana didelė. (...) Aš linkęs manyti, kad su įdarbinimu, ypač į tokias pačias pareigas, turėtų būti žiūrima labai atsargiai.“
Pasak jo, tokiems žmonėms turėtų būti rengiami socialinio ugdymo ir antiagresijos kursai, per juos žmonės išmokomi suvaldyti savo agresiją, tačiau Lietuvos įkalinimo įstaigose tokius kursus kaliniai praeina retai.
„Tai susiję su žmogaus mąstymu, požiūriu į kitą žmogų. Tai pirmiausia yra kito žmogaus žeminimas per lytinius santykius. Ir kai felčerio darbe jis vėl susitiks su kitais žmonėmis, man tai kelia daug abejonių“, – kalbėjo kriminologas.
Norėjo dirbti ir mokykloje
Dėl moksleivės išžaginimo, jos telefono vagystės ir disponavimo vaikų pornografijos vaizdais K. Stasaitis buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, nors valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai siekė, kad medikas būtų įkalintas 11 metų. Iš įkalinimo įstaigos į laisvę vyras buvo paleistas metais anksčiau.
K. Stasaitis nepripažino jam pateiktų kaltinimų, o prašydamas paleisti į laisvę lygtinai kartą buvo nurodęs, jog laisvėje ketina dirbti paprastu darbininku Joniškio žemės ūkio mokykloje.
Per vieną paskaitą už grotų jis kitiems nuteistiesiems yra pasakojęs, kad gali didžiuotis tuo, jog visada turėjo darbą, yra pasiaukojantis ir atsidavęs žmonėms, padeda prašančiam pagalbos, o ateityje norėtų baigti universitetą, įsidarbinti ir dirbti, įsigyti nuosavą būstą, sukurti šeimą.
„Viso to pasieksiu po truputį: svarbiausia norėti ir siekti savo tikslo“, – teigė jis.
Greitosios pagalbos vairuotojas Janas Borkovskis buvo nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jis pripažino kaltę, nukentėjusiajai atlygino žalą.
Automobilyje suleido vaistų ir išžagino, o paskui – ir apvogė
Greitosios pagalbos stoties darbuotojai buvo pripažinti kaltais dėl įvykių, nutikusių 2009-ųjų spalio 24-osios naktį. Tąsyk reanimobiliu važinėjantys K. Stasaitis ir J. Borkovskis turėjo teikti pagalbą Pylimo gatvėje rastai merginai, kuriai buvo sužalotas veidas, perpjauta lūpa.
Iš pradžių sužeistoji buvo nugabenta į Žalgirio klinikas, o įtarus, kad merginai gali būti sukrėstos galvos smegenys, – pervežta į Greitosios pagalbos ligoninę. Iš ten po poros valandų mergina buvo išleista į namus.
Neabejodama, kad greitosios pagalbos automobilyje buvo apsvaiginta medikamentais ir išžaginta, mergina kreipėsi į policiją.
Gavus teismo medicinos ekspertų išvadą, K. Stasaitis ir J. Borkovskis buvo sulaikyti, o vėliau – suimti.
Po to tą patį padarė automobilio vairuotojas J. Borkovskis. Pakeliui į ligoninę K. Stasaitis merginą dar ir apvogė – iš jos sijono kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, įvertintą beveik 100 eurų.
Vairuotojas J. Borkovskis teisme pasakojo, jog pacientė esą pati jį išprovokavo.
„Ji man grabaliojo rankomis prie klyno ir vis sakė „noriu, noriu“, todėl ir užlipau ant jos“, – aiškino J. Borkovskis.
Pensininkas teigė, kad ilgą laiką neturėjo lytinių santykių, todėl esą „viskas įvyko labai greitai“.
Jis taip pat aiškino, jog neturi žmonos, ilgą laiką gyvena vienas, todėl esą ir neatsilaikė pagundai. J. Borkovskis ne kartą patikino, jog nukentėjusioji esą buvo sąmoninga ir pati siekė lytinio akto.
Vairuotojas teisme sakė, kad merginą išžagino tuomet, kai kartu su juo į Lazdynų ligoninę vykęs felčeris K. Stasaitis nuėjo pas gydytojus susitarti dėl priėmimo.
Tuo metu K. Stasaitis teisme kategoriškai neigė jam mestus kaltinimus ir tikino, jog niekada negalėtų išduoti savo merginos, su kuria esą tą vakarą, prieš budėjimą turėjo lytinių santykių.
Bendruomenės slaugytojas aiškino, kad jauna pacientė jo visiškai nedomino, nes ji buvo ne tik kraujuota, bet ir apsivėmusi, o kadangi buvo sunkios būklės, todėl numovęs jai kelnaites ir į kiršnį suleidęs vaistų.
Be to, jis prisipažino, kad buvo paėmęs merginos piniginę, nes norėjo nustatyti jos asmenybę, ir viduje rado juodą prezervatyvą.
„Jeigu būčiau santykiavęs, būčiau pasinaudojęs prezervatyvu“, – aiškino K. Stasaitis.
Teisme jis prisipažino paėmęs prie merginos rastą mobilųjį telefoną, kurį dvi savaites laikė pas draugę namuose – esą laukė, kol atsilieps jo šeimininkas, nes pacientė esą tvirtino, jog telefonas yra ne jos.
Nukentėjusioji moksleivė: viską mačiau, bet negalėjau net pajudėti
Tuo metu nukentėjusioji mergina teisme neslėpė, kad iki šiol negali pamiršti košmaro – vežama į ligoninę tikėjosi pagalbos, tačiau buvo išžaginta.
„Man suleido vaistų, kad negalėčiau priešintis, – sakė ji. – Aš viską mačiau, tačiau nieko negalėjau padaryti, nes net negalėjau nė pajudėti. Paskui praradau sąmonę ir po kiek laiko atsigavusi pamačiau nueinantį vieną vyrą, jis sakė: „Eik, o dabar tavo eilė“. Šitą labai gerai atsimenu, paskui vėl praradau sąmonę“.
K. Stasaitis anksčiau vienos televizijos laidos žurnalistams yra aiškinęs, kad važiuojant į ligoninę sužalota mergina esą pati lindo prie jo – kišo rankas į tarpkojį. „Duok ranką... Noriu dar“, – pasak įtariamojo nerišliai automobilyje kalbėjo mergina.
„Nesupratau, ko ji nori“, – teisinosi slaugytojas.
Medikas tikino, kad tą vakarą prieš budėjimą turėjo lytinių santykių su savo drauge, todėl esą jis buvo „pasisotinęs“. Vis dėlto, jis pažymėjo, kad jeigu būtų norėjęs turėti intymių santykių su nepažįstamąja, būtų pasinaudojęs prezervatyvu – esą pacientė jį turėjo su savimi.
„Aš nerizikuosiu su bet kuria moterimi, ypač ta, kurios nepažįstu“, – tvirtino K. Stasaitis.
Pas felčerį rado pornografijos su vaikais
Greitosios pagalbos stoties felčeriui taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. Sulaikius K. Stasaitį ir atlikus jo asmens kratą, rastas išorinis standusis diskas, o jame – 30 pornografinio pobūdžio nuotraukų. Jose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai.
Iškratę K. Stasaitį policijos pareigūnai pas jį aptiko ir svetimą asmens tapatybės kortelę, kuri 2004 metais buvo išduota vienam asmeniui. Fizinio asmens dokumento laikymas neturint teisėto pagrindo – taip pat nusikaltimas.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pabrėžė, kad net nekyla abejonių dėl K. Stasaičio ir J. Borkovskio kaltės.
„Tai grindžiama ne tik nukentėjusios parodymais apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos automobilyje ją žagino K. Stasaitis ir J. Borkovskis, bet ir nuteistojo J. Borkovskio prisipažinimu žaginus nukentėjusiąją, o taip pat ir jos apatinių rūbų, kuriais ji vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, bei jos lyties organų apžiūros ir specialistų mokslinio tyrimo rezultatais, kurie patvirtina, jog ant rūbų ir jos lyties organuose rasti spermos pėdsakai priklauso J. Borkovskiui ir K. Stasaičiui“, – pabrėžiama teismo nutartyje.
Teismas nurodėp, kad specialistai atmetė K. Stasaičio versiją – esą jo sperma į nukentėjusiosios makštį pateko jam neatlikus lytinio akto.
„Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme specialistai kategoriškai patvirtino savo duotas išvadas dėl tokios galimybės nerealumo remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis“, – pabrėžė teismas.
Po šios istorijos nukentėjusioji, kuriai iš žagintojų buvo priteista beveik 12 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, emigravo iš Lietuvos.