Randama išlikusių ne tik seniausių vaisingumo dievų kulto pavyzdžių, bet ir pirmųjų kontraceptinių metodų aprašymų. Senovės egiptiečiai ruošė daugybę tepalų ir nuovirų, romėnai kaip išorinę kontraceptinę priemonę naudojo citrinos sultis, o neplanuotai pastojusios romėnės ryždavosi itin skausmingam būdui atsikratyti kūdikio: moteris atsiguldavo ant nugaros, ir jai per pilvą buvo mušama lazdomis.

Viduramžių orgijos neapsieidavo be pirmųjų prezervatyvų, pagamintų iš ėriukų žarnų. Lietuvių liaudies dainose apdainuotos skaistybę simbolizuojančios rūtos vartotos kaip persileidimą skatinanti priemonė.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (UAB) RAIT 2005 m. balandį atliktas tyrimas „Kontracepcija: informacija, prieinamumas, vartojimas“ pateikia tokius duomenis: kontraceptines priemones naudoja 27 proc. apklaustų 16–74 m. Lietuvos gyventojų ir 38,5 proc. 16–49 m. moterų.

  • Ieškant objektyvumo ir tiesos

    Statistika

    Apklausos dalyviai, manantys, kad kontraceptinės tabletės nekenkia sveikatai, palankiau vertina ir šio metodo patikimumą, vartojimo patogumą bei kainą. Nors 56 proc. apklaustųjų tiki, kad kontraceptinės tabletės – patogus apsaugos nuo nėštumo būdas, tačiau 64 proc. mano, kad jos kenkia sveikatai.

    Iš statistinių duomenų aiškėja ir priemonių nėštumui išvengti pasirinkimas: prezervatyvus dažniau naudoja 16–34 m. trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui – daugiau kaip 600 Lt (27,2 proc. naudojančiųjų kokią nors kontracepciją), o tabletės populiarios ir tarp 16–34 m. apklausos dalyvių, kurių vieno šeimos nario vidutinės mėnesio pajamos didesnės kaip 1000 Lt (16,9 proc. respondentų).

    Šio tyrimo duomenimis, kad nėra poreikio vartoti kontraceptines tabletes, dažniau nurodė pradinį ar pagrindinį išsilavinimą įgijusios respondentės. Pasauliniame kontekste Lietuva pagal kontraceptinių priemonių nenaudojimą, Jungtinių Tautų 2003 m. duomenimis, yra iškart po Afrikos žemyno šalių ir Bulgarijos.

    Duomenys tikrai keisti. Kas tai? Atsparumas reklamai, kritiškas požiūris į farmacijos stebuklus? O gal ženklas bauginamo visuomenės sluoksniavimosi: viena dalis, naudodama šias priemones, rūpinasi išsilavinimu, ekonomine gerove, kartais virstančia hedonizmu ir savanoriška bevaikyste, o kitai visuomenės daliai gimdyti vaikus tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.

    Postmoderniose visuomenėse vis daugėja nevaisingų žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 15–20 proc. porų turi bėdų dėl vaisingumo ir joms kontraceptinės priemonės neaktualios.

    Kontraceptinės priemonės ir tikslinė auditorija

    Šeimos ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės teigimu, šių priemonių vartojimu, jų prieinamu svarbu rūpintis kaimiškose vietovėse ir tarp asocialių ar rizikos grupei priskirtinų asmenų. Anot pašnekovės, tokie asmenys kontraceptinių priemonių turėtų gauti nemokamai.

    Tačiau iš pateiktų statistinių duomenų akivaizdu, kad jomis labiau naudojasi išsilavinę ir didesnes pajamas gaunantys žmonės – t. y. jos populiarinamos tarp tų, kuriuos kaip tik būtina skatinti ir remti, kad gimdytų.

    O asocialiesiems gimdyti ir marinti vaikus – tiesiog pragyvenimo šaltinis: išmokos kūdikiui gimus ar mirus dėl nepakankamos priežiūros ir mėnesinės pašalpos skatina ir vėl gimdyti.

    Suprantama, priemonės nėštumui išvengti jų nedomina, juolab kad, pavyzdžiui, geriamųjų tablečių kursas mėnesiui kainuoja tiek, kad tektų išleisti viso mėnesio pašalpą, gautą už vieną vaiką.

    Farmacininkus, žinoma, domina mokūs klientai. O Vyriausybė leidžia veikti rinkos dėsniams. Pasak E. Kuliešytės, vykdoma politika nespręsti šios problemos. Peršasi mintis, kad asocialiųjų gimstamumo reguliavimu iš esmės niekas nesirūpina.

    Pasak Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų profesoriaus, gydytojo ir kunigo Andriaus Narbekovo, valstybinės politikos dalykas yra ir tai, kad vaikų globa tapo jau beveik verslu, o normalios gausios šeimos skursta – net požiūris į jas neigiamas.

    Farmacininkų pozicija

    Apie kontraceptinių priemonių efektyvumą, naujienas, naudojimą ir vartojimą informacijos galima rasti kone kiekviename moterims skirtame leidinyje, reklaminių lankstinukų pilni beveik visų ginekologų laukiamieji.

    Gydytoja Neringa Burokienė, UAB „Schering“ ginekologijos padalinio Lietuvoje vadovė, sako, kad šiuolaikines kontraceptines tabletes gali vartoti bet kurio vaisingo amžiaus moterys. Šiandien farmacininkai jau nerekomenduoja daryti pertraukų: jeigu 7 dienas tabletės negeriamos, iš organizmo pasišalina visos kontraceptinės medžiagos, kiaušidėse atsinaujina normali veikla.

    Pasak pašnekovės, nėra jokių įrodymų apie tokių pertraukų naudą sveikatai ar planuojamam vaisingumui. Jei moteris neplanuoja nėštumo, po pertraukos didėja tikimybė pastoti, be to, vėl pradėjus gerti vaistus gali atsinaujinti adaptacinio laikotarpio simptomai (lengvas pykinimas, krūtų jautrumas ir kiti).

    N. Burokienė sako, kad kontraceptinės priemonės po gimdymo – aktualus dalykas, nes laktacija nepatikimai saugo nuo neplanuoto nėštumo. Šiuo laikotarpiu farmacininkai siūlo progestinines tabletes, spermicidus, prezervatyvus, taip pat hormoninę spiralę „Mirena“, kuri iš išvardytų priemonių yra veiksmingiausia, nes jos patikimumas siekia 100 proc., be to, moterys gali nesibaiminti, ar gerai jomis naudojasi: įvestos 6 savaitę po gimdymo spiralės galima nekeisti 5 metus. Pasak pašnekovės, atlikti tyrimai parodė, kad nei pieno kokybei, nei vaiko vystymuisi jokios įtakos ši spiralė neturi.

    Kai kurioms kontraceptinėms tabletėms būdingas ir spuogus gydantis poveikis, o pačios naujausios mažina ir priešmenstruacinius simptomus. Be to, kontraceptines tabletes ginekologai rekomenduoja ir kai sergama tam tikromis ligomis.

    Pasak E. Kuliešytės, priemonės nėštumui išvengti ir abortai labai susiję. Lietuvoje abortų atliekama 3–5 kartus daugiau nei Vakarų valstybėse.

    Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojos onkologės-ginekologės Birutės Intaitės teigimu, fizinės ir psichinės sveikatos požiūriu geriau bet koks kontraceptinių priemonių metodas, negu abortas. Tačiau maitinančiosios kūdikius turėtų atsisakyti bet kokių geriamųjų tablečių nėštumui išvengti, nes visos vartojamos medžiagos patenka į pieną, o jų poveikis kūdikiui – mažai tyrinėtas, nenuspėjamas. Todėl šiuo periodu geriau vartoti barjerines kontraceptines priemones.

    Sąsaja su ligomis

    E. Kuliešytė pastebi, kad šios priemonės veiksmingos reguliuojant gimstamumą, tačiau, išskyrus prezervatyvus, neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.

    Gydytoja N. Burokienė primena, kad lytiškai plintančios infekcijos yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Šia vėžio forma dažniausiai suserga lytiškai aktyvios, turinčios daug partnerių ir rečiau papildomai besinaudojančios prezervatyvais moterys. Taigi šiuo atveju gyvenimo būdas, o ne tabletės kenkia sveikatai.

    Pasak N. Burokienės, yra duomenų, kad ilgai geriant kontraceptines tabletes mažėja rizika susirgti kiaušidžių, gimdos, storosios žarnos vėžiu, mažėja ir fibromų, t. y. gerybinių gimdos auglių, kiaušidžių cistų, gerybinių krūtų ligų ir negimdyvinio nėštumo rizika.

    Naujos priemonių nėštumui išvengti formos – pleistrai ir žiedai, pasirodę Lietuvoje praėjusiais metais, pasižymi tokiu pat šalutiniu poveikiu, kaip ir tabletės.

    Daugiausia nesutarimų kyla vertinant kontraceptinių tablečių įtaką susirgti krūties vėžiu. Nors jos, pasak pašnekovės, nesukelia vėžio, bet negalima visiškai paneigti, kad geriant šias tabletes jau esantis piktybinis darinys nepradeda sparčiau augti.

    Gydytoja B. Intaitė sako, kad nėra geresnių ar blogesnių kontraceptinių priemonių, svarbu, kad ją moteriai parinktų gydytojas, atsižvelgdamas į jos fiziologiją. Ypač tai svarbu geriant tabletes, nes jų sudėtis skirtinga. Šiandien bene labiausiai rizikuoja paauglės, pasikliaudamos reklama ar draugių patarimais ir vaistinėse be recepto galėdamos įsigyti kokią tik nori priemonę nėštumui išvengti. Kartais tai gali būti ir nevaisingumo priežastis.

    Onkologė taip pat patvirtino, kad tiesioginių įrodymų, jog hormoninės kontraceptinės priemonės sukeltų onkologines ligas, nėra. Atvirkčiai – jos mažina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Tačiau spirale reikėtų naudotis tik tada, kai negalima gerti tablečių, nes jos itin padidina uždegimų tikimybę.

    Kontraceptinių priemonių vartojimo ir onkologinių susirgimų statistikos nereikėtų sieti, teigia B. Intaitė, nes Lietuvoje šiomis ligomis sergama daugiausia iš Europoje šalių (gimdos kaklelio vėžiu 4 kartus dažniau nei Skandinavijos šalyse), ypač dėl menko dėmesio sveikatai, prastos onkologinių ligų profilaktikos ir pavėluoto gydymo.

    Vis dėl to nereikia pamiršti, daro išvadą gydytoja, kad bet kokia tabletė – nėštumui išvengti ar paprasto aspirino – turi savo šalutinį poveikį. Ir teigti, kad hormoninės kontraceptinės priemonės nekenksmingos, tikrai negalima.

    Spaudimas

    Tačiau ar žiniasklaidoje teko susidurti su abejojančiųjų pozicija? Prieš porą mėnesių savaitraštyje „Veidas“ pasirodžiusi žurnalistės Dalios Jazukevičiūtės publikacija, kritikuojanti hormonines kontraceptinės priemones, sukėlė audringą reakciją. Pasak autorės, daug keiksmų teko išgirsti ne tik iš internetinių komentatorių. Seimo narė Birutė Vėsaitė siūlė Šeimos planavimo ir seksualinio švietimo asociacijai nesusivokusią žurnalistę paduoti į teismą, kita parlamentarė – Vida Marija Čigriejienė apkaltino ją nemodernumu.

    Tik įdomu, ar save vadinantieji moderniais žino, kad Vakarų valstybės jau patyrė pakankamai daug šalutinio priemonių nėštumui išvengti poveikio ir naudoja tikrai modernias ir patikimas? Pavyzdžiui, popieriniai indikatoriai, kurie iš rytinio šlapimo nustato, ar tą dieną moteris yra vaisinga, arba nedideli aparatai, iš seilių struktūros nustatantys vaisingas dienas. Pastarųjų, beje, būta Lietuvos vaistinėse, tik dėl neaiškių priežasčių nustota prekiauti.

    Pasak D. Jazukevičiūtės, spauda ypač priklausoma nuo reklamos, todėl ir straipsnių turinys negali būti nepalankus reklamos užsakovams – kitaip ji nukeliaus pas konkurentus.

    Tiesa, po žurnalistės pokalbio su mokslininku ir farmacininku Tauru Meku, teigusiu, kad „galinga žmogaus vaisingumo funkcija, sulaikyta viduje cheminiais būdais, išlenda kitais pavidalais: vėžiu, alergijomis, trombozėmis ar net psichikos sutrikimais“, diskusinis straipsnis, šia tema pasirodė ir „Ievos“ žurnale.

    Žurnalistė prisipažino daugiausia informacijos gaunanti iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, tačiau šios darbuotojai nesutinka, kad būtų minimos jų pavardės, nes bijo netekti darbo.

    Taigi kas ką kontroliuoja?

    Natūralus metodas

    Apie natūralių metodų patikimumą irgi yra dvi nuomonės. E. Kuliešytė teigia, kad natūralus metodas nėra kontraceptinė priemonė, jis nepatikimas – tai tik savęs pažinimas.

    Tačiau A. Narbekovas teigia priešingai: gerai įvaldytas veiksmingumu prilygsta kontraceptinėms tabletėms. Bet jis nepopuliarinamas, ir dauguma moterų tiesiog nemoka juo naudotis. Juk kone kiekvieno ginekologo laukiamasis pilnas reklaminių lankstinukų, o informacijos apie natūralius metodus tektų gerokai paieškoti specialiojoje literatūroje.

    Gydytoja B. Intaitė teigia, kad šis metodas fiziologiškiausias, gerai tinka moterims, kurių ciklas reguliarus, bet kitais atvejais jo patikimumas nepakankamas.

    Klausimai Bažnyčiai

    Ar Bažnyčia iš esmės yra prieš priemones nėštumui išvengti? Pasak gydytojo ir kunigo A. Narbekovo, didžiausia bėda – kad jų be recepto gali įsigyti ir nepilnamečiai. Alkoholis, tabakas neparduodamas vaikams, nepilnametį gydantis medikas, net skirdamas paprastų antibiotikų, turi gauti tėvų sutikimą. Tačiau hormoninių kontraceptinių tablečių nepilnametės gali lengvai gauti ir vartoti, o jos juk veikia jauną, bręstantį organizmą.

    Kontraceptinės priemonės aktualios ne tik jaunimui. Anot A. Narbekovo, tikrai nepakanka paleisti vaiką į pasaulį – reikia juo rūpintis, suteikti žmoniškas sąlygas. Suprantama, dėl sveikatos ar ekonominių priežasčių sutuoktiniai gali riboti vaikų skaičių šeimoje. Be to, žinodami, kad yra labai didelė tikimybė, jog vaikas gali paveldėti sunkią genetinę ligą, tėvai turi tam tikrą moralinę pareigą apie tai pagalvoti. Tačiau kiekvieno – net ir tokio – vaiko gyvenimas yra didesnė vertybė negu jo nebuvimas.

    Pasak A. Narbekovo, gimdyti ir auginti vaikus – abiejų tėvų, ne tik motinos pareiga. Tačiau priemonių nėštumui išvengti naudojimas dažnai yra tik moters atsakomybė (pasak N. Burokienės, dabar vyrams gamintojai siūlo tik prezervatyvus – visa kita yra dar tik tyrimų stadijos), kai kurie vyrai net drįsta kaltinti moterį, kai ji netikėtai pastoja. Tai yra moters išnaudojimas.

    Pasirinkimas

    A. Narbekovas teigia, kad vaisingumas nėra liga, ir moteris, kaip vartotoja, galėtų rinktis, t. y. ji turi būti informuota ne tik apie kiekvieno preparato veikimą ir šalutinį poveikį – jokiu būdu jo nebrukant – bet ir apie natūralius apsisaugojimo būdus.

    Dažniausiai moterys griebiasi kontraceptinių priemonių, nes nenori abortų. Bet ir apie tai ne visada gauna patikimą informaciją. Pavyzdžiui, kai kurios spiralės ir greito poveikio tabletės yra persileidimą sukeliančios priemonės. Daugelis moterų to net nežino. Išgirdusios – patiria šoką.

    Beje, statistinius duomenis apie kontraceptinių priemonių naudojimą A. Narbekovas komentuoja šiek tiek kitaip. Pasak jo, Lietuvoje, kuri pagal aukštąjį išsilavinimą lenktyniauja su daugeliu Vakarų valstybių, kritiškai mąstančių žmonių tikrai nemaža. Vis daugiau jaunų žmonių rūpinasi savo sveikata ir savęs pažinimu. Tai rodo ir Vaisingumo pažinimo kabinetuose gausėjantys lankytojai.

    Ir nors Bažnyčia yra prieš šias priemones, kunigas vis dėlto sutinka, kad persileidimą sukeliančios priemonės – didesnis blogis (vaisingumą nustatančios priemonės, kurių Lietuvoje nėra, pasak dvasininko, padeda pažinti save ir rekomenduotinos).

    Ar tik moralizavimas?

    Ar Bažnyčia be moralizavimo gali padėti žmonėms konkrečiai? Kunigas A. Narbekovas tuo neabejoja. Bažnyčia JAV net dvejus metus teikia visokeriopą materialinę pagalbą vienišoms motinoms ir skurstančioms šeimoms. Italijoje negalės vaikus auginančioms šeimoms skiriamos nemokamos slaugės, auklės ir pan. Lietuvoje irgi teikiama parama, tik, žinoma, gerokai menkesnė.

    Ar nepasikeis Bažnyčios nuostata ir šiuo požiūriu? Juk buvo daug atvejų, kai persekiotų kitaminčių idėjos vėliau buvo priimtos. A. Narbekovas atsako, kad Bažnyčia yra prieš žmogaus prigimtį ar gamtos dėsnius pažeidžiančią intervenciją. Žmogaus prigimtis vaisinga, todėl ji negali būti keičiama.

    Beje, dėl kontraceptinių tablečių vartojimo gydantis, kai jos vartojamos kaip hormonas, Bažnyčia jokių neigiamų nuostatų neturi. Taip pat nesako, kad sekso reikia tik giminei pratęsti – nevaisingas metas skirtas meilės išraiškai kūno kalba.

    Ieškant objektyvumo ir tiesos

    Žmogus nori geriau gyventi, planuoti savo ir vaikų ateitį, remtis mokslo išradimais. Tik kartais didžiulio noro kontroliuoti visą pasaulį ir save rezultatas – negatyviausios formos. Noras nepaisyti gamtos dėsnių baudžia žemės drebėjimais, cunamiais, uraganais.

    Pigaus ir genetiškai modifikuoto maisto vartojimas sukūrė nesveikai nutukusio amerikiečio tipą, o dėl kai kurių vaisingumo eksperimentų daugėja nevaisingų šeimų ar įvairių susirgimų. Kad ir kaip žmogus norėtų meilės ar sekso be neigiamų padarinių – jų visada yra.

  • Šaltinis
    Savaitraštis "Laikas"
    Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją