Audra mariose kyla netikėtai išgirdus prancūzų filosofės Elisabeth Badinter tvirtinimą, kad motinystės instinktas yra mitas. Motinos meilė vaikui pastaruoju metu taip sureikšminta, kad valstybės ėmė mokėti „atlyginimus“ mamoms su kūdikiais. Ir netgi suteikia atostogas. Ne visada taip buvo. Prieš kelis amžius motinos meilė laikyta individualiu dalyku ir nebūtinai visos moterys turėjo ja kvėpuoti. Aristokratės nemaitino savo kūdikių, ir niekas dėl to į jas akmenų nemėtė. Tik XVIII a. pab. Europoje atsirado „naujosios mamos“ vaidmuo. Tuomet tapo gėda nemylėti savo atžalos. „Blogos mamytės“ nesutriko: ėmė simuliuoti meilę vaikams. Taip besimuliuodamos per keletą amžių ją ir išsiugdė. Šiandien mamos gali ilgai mėgautis kūdikiais ir laisve nuo darbo. Atrodo, geriau ir būti negali. Tačiau ar tikrai visoms taip gera?
Draugė apsigynė daktarinę disertaciją, kita laimėjo konkursą ir įsidarbino tarptautinėje firmoje. O aršiausia konkurentė tapo bendrovės vadove ir kasdien švilpia į darbą naujutėle „Audi Quatro“. Ir tu švilpi kasdien gatvėmis — su nauju vežimėliu, kuriame šnopuoja tavo pasaulio centras. Nutįsusiu megztiniu ir postmoderniškai segtukais sutramdytomis kasomis esi panaši į Pepę Ilgakojinę, kuriai dingsta kalbos dovana. „Am-am, a-gū, a-gū“, — kartoji kasdien. Vakarais vis vėliau grįžtantis tėtis — dabar reikia dirbti už du! — tave ir kūdikį kalbina vienodai, netgi patampo už šiltų nosyčių. Ir paspyręs šlepetes po lova kimba į spaudą ar televizorių. O tu — bent jau į šluotą.
Nesiruoši užimti raganos etato, bet mažajam užmigus užeina keistas noras tvarkyti visas namų kertes. Juk tu nieko nedirbi! Esi motinystės atostogose. Tik mintyse lyg slibino galvos dauginasi klausimai: kodėl vis dažniau niršti ir jautiesi pavargusi? Šią būseną patyrusios moterys, žvelgdamos į ramias bei laimingas mamas, dažnai kankinasi ir savęs klausia: „Gal esu kvanktelėjusi ir nemyliu savo vaiko?“
Fėjos misija su sportiniu kostiumu
Mama yra šiukšlių dėžė, į kurią vaikas gali sumesti visus negatyvius jausmus: pyktį, agresiją. Ji turi sugebėti visa tai priimti ir išsaugoti. Ši austrų psichoanalitikės Melani Klein teorija atrodo nepatraukli. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. Be įprastinio kalbėjimo apie šventą motinystės jausmą ir pareigą, dažnai norisi priminti ir mamą esant žmogumi, turinčiu jausmus, pomėgius. Ir išsenkančią kantrybę.
„Filmuose labai gražu: vaikučiai sėdi, akytėmis mirksi, mama kaip fėja sukasi namie. Iš tiesų — nieko panašaus. Vaiko auginimas — sunkus darbas. Išeiti į savąjį darbą daug lengviau, nei būti su vaiku“, — sako verslininkė Sandra Grajauskienė. Ji verslo karjerą pradėjo būdama motinystės atostogose. Jauniausiam sūnui Dovydui tebuvo keli mėnesiai, kai Sandra tapo pirmąja verslininke Lietuvoje, ruošiančia mišinėlius kūdikiams ir vaikams.
„Nebegalėjau ilgiau vilkėti sportinio kostiumo ir būti nieko nespėjančia namų šeimininke. Nusprendžiau palengvinti sau ir kitoms mamoms gyvenimą. Prekyboje esančios košės — brangios. Be to, jos sintetinės, nes tirpsta vandenyje, o natūralios kruopos juk neturėtų tirpti. Mamoms pačioms ruošti mišinėlius — vienas vargas, atimantis daug laiko. Pasitarusi su anyta, kuri yra ekologinio ūkininkavimo Lietuvoje pradininkė, nutariau ruošti natūralius, ekologiškus ir pigesnius mišinėlius“, — pasakoja aštuonerių metų Mato ir ketverių Dovydo mama.
Kai jos motinystės atostogų produktas „Puikio košė“ puikavosi “VP Market” prekybos tinklo parduotuvių lentynose, Sandra išgyveno skyrybas. Ji įsitikinusi, kad tam įtakos turėjo ir begalinis atsidavimas vaikams — nedaugelis vyrų sugeba žavėtis makiažą pamiršusiomis mamytėmis: „Lieki namie su vaiku, kuitiesi po buities reikalus, nuolat neišsimiegi. Vyrams reikia kitko. Jie gali susižavėti žavia bendradarbe su kostiumėliu, o ne nusiplūkusia žmona. Manau, daugelio skyrybų priežastis yra moterų užsisėdėjimas su vaikais“.
Pakankamai gera mama
Kiekviena mama pajunta, kada jai reikia imtis veiklos, o kada dar turėtų būti namie su mažyliu. Psichologai nurodo apytikrį terminą — iki vaikui sueina pusantrų metų. Tačiau labai retai tiek ištempia veiklios moterys. Tik pusmetį namie su sūnumi Dariumi išbuvo LNK žurnalistė Gražina Sviderskytė — ji grįžo į darbą, vaiką palikusi auklės priežiūrai.
LTV laidos „Gero ūpo!“ vedėja Loreta Sungailienė dirbo iki devinto nėštumo mėnesio, ji su solidžiu pilvuku nusifilmavo Lietuvą pasauliui pristatančiame vaizdo filme. Liepos pabaigoje susilaukusi sūnelio Loreta motinystės atostogose ketina išbūti metus. Panašiu metu mama tapusi TV3 laidos „TV Pagalba“ narė Neringa Dambrovskienė darbuosis jau rugsėjį. Kaip ir BTV žinių vedėja Birutė Budginaitė. Tik ši dukrelę Aistę patikės ne auklės, o vyro globai. Ar televizijos moterys mažiau myli vaikus, kad skuba į darbus?
„Jei mama vaikelį palieka saugiai su rūpestinga aukle ar močiute, jei sugeba sukurti psichologinį saugumo garantą, jos buvimas darbe vaikui nekenks. Mažylis turi jausti, kad mama jį myli. Ir kad jis sulauktų jos grįžtant iš darbo. Žinoma, yra mamų, atsidavusių tik vaikui. Svarbu, jog pati mama jaustųsi laiminga“, — sako Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė.
Pagrindinis psichologų reikalavimas, norint išsaugoti gerą vaiko ir mamos ryšį, yra ne kartu praleistas kuo didesnis valandų skaičius, o... mamos pasitikėjimas savimi. Blogai, jei mama kiekviename žingsnyje abejoja, ar tai, ką ji daro, yra gerai, ar nekenks vaikui. Nes mama savo baimę, nepasitikėjimą perkelia vaikui. „Jei moteris bijo palikti vaiką kitų globai, nieko gera nebus. Vaikai — kaip veidrodžiai, jie atspindi mamos jausmus. Kai pajunti, kad ramiai gali palikti mažylį, tai ir yra tinkamas metas kibti į darbą. Ir mama, ir vaikas jausis gerai“, — teigia psichiatrė.
Garsusis britų vaikų psichoanalitikas Donnaldas W.Winnicottas yra pasiūlęs terminą “pakankamai gera mama”. Knygos „Vaikai, šeima ir išorinis pasaulis“ autorius teigia, kad moterims nebūtina stengtis tapti idealiomis mamomis. Užtenka būti pakankamai gera. Vaikui svarbiausia (ir sveikiausia), kad jis jaustųsi mylimas, reikalingas, o ne dievinamas.
Šimpanzės reabilitavo vyrus
O kodėl būtinai auklė? Argi nėra trečios išeities — mylimo tėčio? Europos Sąjungos Taryba 1996 metais priėmė direktyvą dėl tėvystės atostogų. Ir tėvas gali auginti vaiką, gaudamas numatyto dydžio pašalpas. Pasirodė, kad entuziastingiausi tėvai gyvena Islandijoje — net 85—90 proc. islandų supa lopšius.
Europoje atlikti tyrimai parodė, kad Švedijoje tėvystės atostogomis pasinaudoja 34 proc., Danijoje — 10 proc., Suomijoje — 9 proc. vyrų. Lietuva atrodo kukliai: tik 1 proc. vyrų pasiėmė tėvystės atostogas. Beje, tiek pat jų ir Vokietijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Portugalijoje. O liuksemburgiečiai „boikotuoja“ šią galimybę — šalies vaikus augina mamos. Gal iš tiesų kūdikiui per kietos vyriškos rankos? Gal teorija, kad vyrai, skirtingai nei moterys, neturi įgimto globos instinkto, yra teisinga?
Prieš keletą metų mokslininkai atliko eksperimentą su šimpanzėmis. Patinas buvo uždarytas į narvą su vos kelių mėnesių jaunikliu ir priverstas pasijusti vienišu tėvu. Iš pradžių plaukuotis elgėsi priešiškai ir net agresyviai. O po savaitės paėmė mažąjį šimpanziuką į rankas, ėmė su juo žaisti, puldavo prižiūrėtoją, kuris prisiartindavo prie jo vaiko. Jis tapo mylinčia motina. Keblumų sukėlė tik tai, kad neturėjo, kuo jo maitinti.
Tyrimas patvirtino, jog patinai turi globos instinktą, tik jiems reikia daugiau laiko jam atskleisti. Po šių rezultatų amerikiečiai mokslininkai Sharon Woodwards ir Jay Belsky iš Pensilvanijos universiteto atliko kitą darbą: ištyrė vyrus, turinčius dvejų metų vaikus. Ir nustatė: tie, kurie daugiau bendravo su atžalomis, buvo atviresni, draugiškesni ir ne tokie nervingi kaip tėvai, su vaikais neturintys tokių artimų ryšių.
Geriausias antidepresantas
Šiuolaikinės mamos gali triumfuoti: jų buvimas namie su kūdikiu nėra uždara erdvė be rakto į pasaulį. „Lietuvoje tada dar mažai kas turėjo namie internetinį ryšį. Kai su vyru jį įsivedėme, aš auginau pirmagimį Kristupą. Sėdėjau jogos poza ir mąsčiau: “Ką čia nuveikus?” Vyras sako: „Pabandyk sukurti internetinę svetainę mamoms“. Taip atsirado „Kristupo svetainė“. O aš jau nebuvau vien nuobodi mamytė, liūliuojanti vaikelį. Ir dar sėkmingai sudalyvavau Lietuvos internautų čempionate — „Kristupo svetainė“ užėmė trečiąją vietą“, — pasakoja Audra Maksvytienė, suradusi idealią motinystės ir veiklos pusiausvyrą. Kai gimė dukra Kamilė, Audra nelaukė nė mėnesio — iškart griebėsi veiklos. „Laukdamasi ilgai gulėjau ligoninėse, tad jaučiausi „pailsėjusi“. Parengiau projektą ir nužygiavau pateikti jo internetiniam portalui „Takas“. Projektas buvo palaimintas ir visus metus namie rengiau internetinę svetainę „Tako mama“. Tiesa, šįkart kartu su bendradarbe. Be to, kartu su vyru nutarėme lietuviškai įgarsinti rusiškus kompiuterinius žaidimus vaikams. Pirmąjį lietuvišką kompiuterinį žaidimą „Nežiniuko raštai“ aš pati ir įkalbėjau Nežiniuko balsu“. Šiuo metu su dvynukus auginančia Lina Usenko Audra rengia internetinę svetainę mama.lt.
Teoriniai ir praktiniai tyrimai patvirtina: geriausiai jaučiasi tos mamos, kurios bent šiek tiek lieka susijusios su darbu: verčia ar rašo straipsnius, susitinka su bendradarbiais, vykdo projektus. Tai turi įtakos ir sveikatai. „Esu pastebėjusi, kad rečiausiai pogimdyvine depresija serga mamos, kurios šiek tiek domisi savo darbu, nepalieka jo net būdamos motinystės atostogose. Nors sunki pogimdyvinė depresija pasitaiko tik vienai iš tūkstančio moterų. Ji būna susijusi su daugeliu priežasčių: vyro abejingumas vaikui, nesutarimai šeimoje, artimųjų nepripažinimas, pačiai netikėtas nėštumas. Tai sunki būklė su klausos, regos haliucinacijomis, reikalaujanti rimto gydymo. Moteris gali girdėti balsus, raginančius nužudyti vaiką, jai gali rodytis, kad tai ne jos kūdikis“, — teigia psichiatrė Dalia Minialgienė.
Po dopingo seka išvalgymas
„Ką nešioja pilve moteris, kurios vidurių niekada nespaudė augantis kūdikis? Žiovaujantį tuštumos kirminą? Mažytę ir susitraukusią it razina gimdą, kuri kiekvieną kartą vis tūžmingiau išspjauna neapvaisinto kiaušinėlio skutelius?“ Rašydama šią novelę rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė jau buvo išvedusi sūnų Herkų į vaikų darželį. Nuo 16 metų ji svajojo apie motinystę ir dabar tebemano, kad tai — vienas iš didžiausių pasaulio stebuklų. Tačiau rašytoja pradėjo dirbti nesibaigus motinystės atostogoms.
„Herkui buvo trys mėnesiai, kai supratau, kad kažkas atsitiko. „Noriu rašyti, — sakau vyrui, — daryk ką nors.“ Jis pasiėmė sūnų, sėdo į automobilį ir išvyko visai dienai į mišką. O aš pradėjau rašyti apysaką „Darlink, jis vilki mano paltą“. Tai mano antrosios knygos „Liučė čiuožia“ kūrinys“, — pasakoja Laura Sintija. Šią knygą rašytoja parengė sūpuodama Herkų. Kai jam suėjo treji, knyga buvo išleista. Ir ją lydėjo neįtikėtina sėkmė. „Liučė čiuožia“ praėjusią vasarą tapo geriausia iš pusketvirto šimto rašytojų pjesių Berlyno teatrų festivalyje. Šį kūrinį pastatė Valstybinis jaunimo teatras.
„Motinystės atostogos moteriai duodamos tam, kad ji pabūtų gamtoje kartu su savo kūriniu. Tuo metu normali sveika moteris yra tarsi apdovanota. Jauti, kaip atsiranda daug jėgų. Vaikštai lyg būtum gavusi dopingo. Kūdikį auginančioms moterims atsiveria kūrybos kanalai. Ir tu gali labai daug. Bet kai pajunti, kad tas kūrinys pradeda tave pačią valgyti — o aš pasijutau išvalgyta — turi imtis veiklos. Kai Herkui suėjo metai, aš išėjau į nuolatinį darbą žurnale“, — sako rašytoja.
Kolumbo ekspedicija svarbesnė Užmetus akį į praeitį, dabartinis gyvenimas mamoms ir jų vaikams gali pasirodyti panašus į pasaką. Anuomet gimti buvo rizikinga. Naujagimiai nebuvo laikomi didele vertybe. O dvynių motinos Europoje netgi vadintos velnio sugulovėmis. Ispanijoje dar XV a. karaliaus įsakymu jos būdavo gyvos sudeginamos su dvynukais. Iki XVII a. iš viso neegzistavo vaiko sąvoka — jis buvo laikomas mažuoju suaugusiuoju. Ir nuo penkerių metų rengėsi, dirbo, gyveno kaip suaugusieji.
Laikai ir vertinimai keičiasi. Bet panašu, kad motinystė pasaulio istorijoje neišskiriama kaip ypatingas nuopelnas, galintis išgarsinti moterį. Michaelas H.Hartas tarp 100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje tik dvi vietas skyrė moterims. Kastilijos Karalienė Izabelė I tapo 65-ąją, nes finansavo Kristupo Kolumbo ekspediciją Amerikai atrasti ir sukūrė jungtinę Ispanijos karalystę. Bet ne todėl, kad pagimdė sūnų ir keturias dukras. 94-oji įtakingiausiųjų sąraše — Anglijos karalienė Elžbieta I. Ji net nebuvo ištekėjusi, nepagimdė nė vieno vaiko. Bet nusipelnė, nes 45 metus valdė šalį, ir šis laikas vadinamas Anglijos aukso amžiumi.
Motinystė vertinama kaip natūralus darbas. Tiesa, jai giedami himnai, kuriamos eilės. Tačiau amžina šlovė pelnoma kitokiais būdais. Vaikai juk užauga.
