Oficialiai bomba „GBU-43/B“ vadinama „Massive Ordnance Air Blast“ (MOAB), o dėl tokio trumpinio jai labiau prigijo kitas pavadinimas – „Visų bombų motina“ (Mother Of All Bombs).

Toks grėsmingai skambantis pavadinimas parinktas neatsitiktinai: apie 10 metrų ilgio, 1 metro skersmens bomba pirmą sykį išbandyta 2003 metų kovą, prieš pat Irako karą, o bombos bandymas vadintas psichologinio poveikio priemone. Sprogimu mėginta spausti tuometinį Saddamo Husseino režimą ir įbauginti priešininko karius.

Bomba numesta Afganistane

Milžiniška naikinamoji galia

Išties tai ne pirmas kartas, kai JAV naudoja panašius sprogmenis. MOAB „pirmtake“ vadinama BLU-82 „Daisy cutter“ („Saulučių skynėja“) ypač aktyviai naudota Vietnamo, Pirmojo persijos įlankos karų metu.

Ne tokia galinga, maždaug 6,8 tonų svorio, bomba buvo naudojama miškingoms Vietnamo vietovėms, minų laukams Irake retinti arba tiesiog kaip didelę naikinamąją galią turintis psichologinis ginklas, galintis palaužti priešininko valią priešintis. 2008 metais visos BLU-82 buvo išimtos iš ginkluotės ir pakeistos naująja „GBU-43/B“.

MOAB sveria apie 10 tonų, iš kurių 8,5 tonos sudaro galingi australų gamybos H6 tipo sprogmenys. Kitaip nei daugelio konvencinių bombų sprogmenys, termobariniu ginklu dar vadinamos MOAB sprogmenų mišinį sudaro kuras. Sprogimo banga gali deginti, griauti ir kitaip naikinti požemines struktūras.

Vis dėlto ši milžiniška bomba netelpa net į didžiausius JAV bombonešius ir gali būti gabenama tik transportiniais lėktuvais. Afganistane šią bomba su parašiutu išmetė lėktuvas C-130 „Hercules“ ir valdoma GPS navigacinėmis sistemomis ji nuskriejo iki taikinio.

Kaip ir pirmtakė, „GBU-43/B“ vadinama labiau psichologiniu nei praktiniu ginklu. Paprastai greitai bei aukštai skraidantys ir netikėtai prie taikinio prisiartinti galintys naikintuvai geba iš didelio atstumo naikinti taikinius tiksliomis 225–910 kg sveriančiomis bombomis. MOAB gabenantys transporto lėktuvai yra lėti, pastebimi plika akimi.

225 kg svorio lazeriu valdomos bombos GBU-12

Be to, pati bomba netinka šarvuotiems arba kitaip apsaugotiems taikiniams, pavyzdžiui, bunkeriams, naikinti. Ji yra efektyvesnė atviroje, miškingoje vietovėje arba kanjonuose, tuneliuose, kur sprogimo metu milžiniškas slėgis naikina visa, kas gyva, kelių šimtų metrų spinduliu, o žala gali būti padaroma ir už 1,5 km esantiems objektams.

Tiesa, Pentagono atstovų teigimu, Afganistane „GBU-43/B“ panaudota tikslingai ir efektyviai, ne tik simboliškai: bomba smogė stovyklai Ačino rajone rytinėje Nangarharo provincijoje.

„Per šį bombardavimą sunaikintos svarbios „Daesh“ (IS) buveinės ir gilus tunelių kompleksas, žuvo 36 IS kovotojai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad ši misija buvo „labai labai sėkminga“.

Keršto akcija, kurios prašė anksčiau

„Islamo valstybė“ dėl savo teroristinės veiklos labiau žinoma Sirijoje ir Irake, bet pastaraisiais metais ši grupuotė taip pat skverbėsi į Afganistaną. IS pavyksta pritraukti nepatenkintų Pakistano ir Afganistano Talibano narių, taip pat uzbekų islamistų. Tiesa, šios grupuotės kontroliuojamos teritorijos nuolat mažėjo dėl puolimo, vykdomo JAV aviacijos ir afganų pajėgų.

Anot JAV pajėgų Afganistane atstovo Billo Salvino, nuo šių metų pradžios IS prarado du trečdalius anksčiau kontroliuotos teritorijos, o prieš islamistus buvo surengta apie 450 antskrydžių. Todėl karine prasme „GBU-43/B“ panaudojimas tėra nereikšmingas įvykis.

Vis dėlto MOAB panaudojimo reikšmė – ne tik karinė ar psichologinė. Neslepiama, kad bomba panaudota toje pačioje vietovėje, kur įsitvirtinę „Islamo valstybės“ kovotojai dar prieš kelias dienas gyrėsi nukovę amerikiečių karį.

Praėjusią savaitę per mūšį su dalį Afganistano kontroliuojančios IS kovotojais žuvo JAV specialiųjų pajėgų karys – tai buvo pirmoji JAV pajėgų netektis Afganistane šiemet. Per visą kampaniją JAV Afganistane nuo 2001 metų neteko apie 1,8 tūkst. amerikiečių. Tūkstančiai buvo sužeisti.

Vienas pastarųjų – kojų Afganistane netekęs Johny Jonesas – savo paskyroje „Twitter“ pabrėžė, kad praėjusi JAV prezidento Baracko Obamos administracija iš baimės vengė naudoti tokias bombas, kaip MOAB.

„Mes maldavome panaudoti tokias bombas minų laukams valyti miestuose-vaiduokliuose. Manau, kad daugelis mūsų būtų grįžę namo gyvi ir sveiki, jei būtume panaudoję tokias bombas slaptavietėms naikinti“, – rašė JAV pajėgų veteranas.

D. Trumpas yra pažadėjęs subombarduoti „Islamo valstybę“, kad ir kur šios kovotojai besislapstytų. O anksčiau nebandyto sprogmens panaudojimas gali būti laikomas tiek simboliniu pažado ištesėjimu, tiek moralės sutvirtinimu.

Rusija sieks parodyti „kieno ilgesnis“?

Ekspertų teigimu, toks bombos panaudojimas yra rizikingas, mat Rusija turi „Visų bombų tėvą“ – kitaip vadinamą „Padidintos galios vakuuminę bombą“.

Pastaroji esą keturis kartus galingesnė už MOAB, tiesa, nepriklausomi ekspertai abejoja Rusijos pagyromis šiam ginklui. 2007 metais vienintelį sykį parodžiusi nekokybiškus ir akivaizdžiai sumontuotus kadrus iš simboliškai rugsėjo 11-ąją atikto bombos bandymo Rusija liaupsino šį ginklą, kaip „neturintį analogų pasaulyje“, nors daugiau viešojoje erdvėje apie jį kalbama nebuvo.

Tačiau po MOAB panaudojimo bei Rusijos įsiūtį sukėlusio D. Trumpo administracijos sprendimo sparnuotomis raketomis „Tomahawk“ smogti Sirijai neatmetama, kad Kremlius taip pat sieks pademonstruoti savo karinę galią ir panaudos savo galingiausią nebranduolinį užtaisą prieš JAV remiamus sukilėlius Sirijoje.

JAV pajėgos smogė Sirijai

Be to, primenama, kad vienu, kad ir galingu, smūgiu JAV teroristų Afganistane nesunaikino, nors ir įvarė jiems baimės.

„Afganistane JAV siekia sukelti šoko poveikį priešininkams – ne tik „Islamo valstybei“, bet ir kitoms teroristinėms grupuotėms, tarp jų ir Talibanui.

Galiausiai JAV tikslas yra pasitraukti iš Afganistano. Problema ta, kad šia bomba mes nukertame tik vieną Hidros galvą. Iš tikrųjų mes nespendžiame esminių problemų“, – teigė Strateginių ir gynybos studijų centro profesorius Johnas Blaxlandas.

Įspėjimas Šiaurės Korėjai

Be to, anot buvusio JAV armijos žvalgybininko Andrew Peeko, šis praktinis MOAB panaudojimas turėjo tapti žinute grasinimais besisvaidančiai Šiaurės Korėjai. Šios šalies režimas nuolat grasina atnaujinti 1950–1953 m. vykusio karo veiksmus, išbandyti ir net panaudoti tobulinamą branduolinį ginklą, kurį korėjiečiai stengiasi modernizuoti taip, kad jį galėtų gabenti balistinės raketos.

Atsakydamos į Pchenjano grasinimus bei planuojamą branduolinio ginklo bandymą Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis ėmėsi ypatingų spaudimo priemonių: D. Trumpas, regis, įtikino Kinijos lyderį Xi Jinpingą spausti Pchenjaną ekonominiu ir politiniu būdais, o JAV pasiuntė vieną lėktuvnešio smogiamąją grupę prie Korėjos pusiasalio. Šiaurės Korėja neatsiliko ir skelbė esanti pasiruošusi karui „visomis priemonėmis“.

Lėktuvnešis "USS Carl Vinson"

Dalis režimo balistinių raketų, vadaviečių bei kitų svarbių režimo pajėgų objektų kaip tik įkurti miškingose, kalnuotose vietovėse arba tuneliuose – visi jie yra tinkami MOAB taikiniai.

Tiesa, toks panaudojimas įmanomas tik teoriškai, mat lėtas ir žemai skrendantis transportinis lėktuvas C-130, kuris gali gabenti „GBU-43/B“, būtų lengvas taikinys Šiaurės Korėjos priešlėktuvinei gynybai.

Be to, pats D. Trumpas tikino, jog galingos bombos panaudojimu Afganistane jis specialiai nesiekė pasiųsti signalo Šiaurės Korėjai. Tačiau, anot D. Trumpo, akivaizdu, kad Šiaurės Korėja yra problema.

„Ir ši problema bus išspręsta“, – pažadėjo D. Trumpas. Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro analitikas Harry Kazianis D. Trumpo užsienio ir saugumo politiką apibūdino kaip grėsmingą.

„Panašu, kad D. Trumpas yra vaikinas, mėgstantis signalizuoti savo priešininkams“, – sakė analitikas, pabrėžęs, kad realus Vašingtono karinis smūgis Pchenjanui mažai tikėtinas.

„Manau, kad D. Trumpas nori parodyti Šiaurės Korėjai, jog jis nusiteikęs rimtai, bet ne daugiau“, – teigė H. Kazianis.