Europos vežėjai taip pat nesikreiptų į policiją, kad ši išvestų sukruvintą, šaukiantį keleivį iš perpildyto lėktuvo – kaip tą padarė „United Airlines“ praėjusį sekmadienį, rašo „Politico“.

„United Airlines“ į reisą iš Čikagos į Luisvilį pardavė daugiau bilietų nei lėktuve yra vietų. Be to, tuo reisu turėjo skirsti dar keturi aviakompanijos darbuotojai. Todėl keleivių buvo paprašyta savanoriškai užleisti savo vietas darbuotojams, mainais į bilietus į kitą reisą bei piniginę kompensaciją. Kadangi savanorių neatsirado, atsitiktiniu būdu buvo išrinkti keturi keleiviai. Vienas jų – gydytojas Davidas Dao – atsisakė išlipti ir buvo jėga išlaipintas. Incidentą nufilmavo du lėktuvo keleiviai. Toks incidentas sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

Tačiau visa tai nereiškia, kad Europos keleiviai neturėtų susirūpinti dėl to, kad gali būti išprašyti iš tam tikrų skrydžių.

Kaip ir JAV, Europoje leidžiama parduoti daugiau bilietų negu yra vietų – tokia praktika naudojama dėl to, kad ne visi keleiviai iš tiesų pasinaudoja savo bilietais ir skrenda.

2001 m. ES atliktas tyrimas parodė, kad skrydžių bendrovės įprastai į savo planus įtraukia ir bilietus įsigijusių keleivių neatvykimo į skrydį tikimybę.

Jos naudoja tam tikrus algoritmus, kad nuspėtų galima neatvykusių į skrydį keleivių skaičių. Tikslas – uždirbti kuo daugiau, neišlapinant keleivių paskutinę akimirką. Paskaičiavimai retai būna klaidingi – tikimybė, kad į savo skrydžius laiku atvyks visi iki vieno užsiregistravę keleiviai, yra mažesnė nei 1 iš 10 tūkst. Tačiau net kai taip nutinka, keleiviams už tai sumokama ir jie gauna kitą bilietą, ir jie nebūna išgrūdami iš lėktuvo jėga su policijos pagalba.

„Tikiuosi, kad Europoje niekas tokių veiksmų nesiimtų. Viliuosi, jog dėl per didelio bilietų pardavimo kiekio atsiradusius nesusispratimus Europoe bus išspręsta kur kad diskretiškiau bei jautriau,“ - teigia Andrew Charltonas, vykdomasis Šveicarijoje veikiančios Aviation Advocacy konsultacijų kompanijos direktorius.

ES oro keleivių teisių apibrėžiančiame 261/2004 reglamente pabrėžiama kompensacija keleiviams, kurie ne savo valia nepateko į skrydį. Visos ES avialinijos bei visos užsienio avialinijos, besinaudojančios Europos oro uostais privalo laikytis šių taisyklių. Kompensacijos dydis priklauso nuo kelionės atstumo ir sudaro nuo 250 eurų už trumpas keliones ir gali siekti iki 600 eurų už ilgus atstumus.

Tokios problemos įprastai kyla dėl avialinijų noro užpildyti visas lainerių vietas. Taip pat yra operacinių bei techninių priežasčių, dėl kurių gali atsirasti per didelio kiekio bilietų pardavimo rizika.

Kaip paaiškino vienos iš Briuselyje įsikūrusių aviakompanijų ekspertas, avialinijos kartais apjungia kelis skrydžius, įvykus darbuotojų streikams ar nesugebėjus išspręsti anksčiau turėjusių pakilti lėktuvų techinių problemų, kas lemia keleivių perkėlimą į sekantį skrydį.

Įvairūs vežėjai turi pasitvirtinę skirtingas lėktuvo perpildymo taisykles ir įprastai perkant skrydžio bilietą yra paaiškinama, kokiomis sąlygomis keleivis gali būti neįlaipintas ir kokios kompensacijos už tai gali tikėtis. „Labai apsukru spausdinti tai vietose, kurių niekas iš tiesų neskaito“ – sako A. Charltonas.

Europos vežėjai tikina, kad jie nesiruošia mušti savo keleivių iki kraujo, tačiau kai kurie taip pat parduoda daugiau bilietų negu yra vietų.

„United Airlines“ teigia, kad ji turėjo pašalinti keleivį, tačiau suteikusi jam kitą galimybę pasiekti jo norimą kelionės tikslą. Tuo metu ES veikiančios „Brussels Airlines“ atstovai patvirtina, kad aviakompanija gali atsisakyti skraidinti „nepaklusnų“ keleivį.

„Ne, mes niekada jėga neišlaipiname keleivio dėl perpildymo,“ – atviravo prisistatyti nepageidavęs vienos didžiausių ES veikiančių aviakompanijų atstovas.

Airių „Ryanair“, kuris per metus skraidina daugiau negu 100 mln. keleivių teigia, kad priešingai negu kitos aviakompanijos, „Ryanair“ niekada neparduoda daugiau bilietų į skrydį negu yra vietų lėktuve.