Lietuviai senokai tapo idealistų tauta, kurią kažkas iki svaigulio įsuko ir paliko ant ideologinės-teisinės karuselės tarp to, KAIP TURI BŪTI ir KAIP NĖRA. Dėl to psichologus ir žurnalistus beveik kiekvieną dieną aplanko teismais, politikais, partijomis, antstoliais, savimi ir gyvenimu nusivylę piliečiai, kuriems neįmanoma padėti, nes žurnalistai irgi žino: TURĖTŲ BŪTI, bet TAIP NĖRA.
Prieš kelias dienas per tiesioginę "Spaudos klubo" laidą Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris pripažino, kad Vyriausybės nutarimu indeksuotą ir sumažintą atlyginimą turi atgauti visi valstybės tarnautojai: ir tie, kurie savo teises pradėjo ginti prieš 2004-ųjų gruodžio 13 dienos Konstitucinio Teismo sprendimą, ir tie, kurie to ėmėsi vėliau. Tačiau Kūris vengė prognozuoti, ar žmonės atgaus savo pinigus. Jis tik ne kartą pabrėžė, kad valstybė privalo vykdyti įsipareigojimus ir pažadus piliečiams, nes kitaip šie nepasitikės nei valstybe, nei teise.
Per trejus darbo užmokesčio indeksavimo metus vien policijos pareigūnams nesumokėti 25 mln. litų. Šis pinigų nusavinimas prieštaravo Konstitucijai. Valdančioji dauguma, gruodžio 13-ąją priėmusi sprendimą, pareiškė, kad pinigus grąžins tik tiems, kurie jų ieškoti ėmė po šios datos.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad ir šių metų liepą pasirašytas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas "Dėl policijos įstaigų pareigūnų ir darbuotojų skyrimo į pareigas bei atleidimo iš pareigų taisyklių patvirtinimo" prieštarauja keliems teisės aktams ir įtvirtina policijos centralizavimą. Vytauto Grigaravičiaus įsakymas generaliniam komisarui ir jo pavaduotojams leidžia skirti visų Lietuvos policijos komisariatų vadovus, šių pavaduotojus, tarnybų, valdybų, skyrių, poskyrių, rinktinių ir kuopų vadovus.
Dabar nuogąstaujama, kad Lietuva virs valstybe, kurioje Konstitucija negalios be atskiro sprendimo, kurioje vos keturi žmonės "už virvelių tampys" kone kiekvieną vyresnįjį policijos inspektorių. Ką tai reikštų mūsų šaliai? Akivaizdu, jog Generalinio komisariato vadovais tampa tik valdantiesiems politikams priimtini asmenys. Tad apie kokią teisę ir teisėtumą galėtume kalbėti, jei valdančiųjų pasirinktas generalinis komisaras įgytų galią skirti ar atleisti beveik kiekvieną tyrėją? Nelabai garbingų interesų gimtajame mieste turintis politikas, padedamas policijos valdžios, užsitikrintų neliečiamumą.
O kur dar skandalas dėl reformos, patogios vien antstoliams. Ir faktas, kad valstybė negarantavo nei žadėto nemokamo gydymo, nei mokslo, nei teisinės pagalbos prieinamumo... Žinantiesiems, kaip turi būti ir kaip nėra, patarčiau viena: nusileiskite ant žemės arba... skaitykite iš pradžių.