Seime antradienį popiet numatytas įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo projekto svarstymas. Šį susitarimą skubama ratifikuoti kuo skubiau.

„Paprašiau skubos, tikiuosi, kad bus neeilinėje sesijoje. Norėtume užbaigti šį procesą kuo greičiau, kad parodytume ir JAV, ir kitiems mūsų partneriams, jog Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas ir kartu vykdyti pasirengimą šalies gynybai“, – sakė prezidentė.

Svarbi dvišalė sutartis su JAV

Rytinio posėdžio metu Seimo nariai vienbalsiai 112 balsų „už“ pritarė įstatymo projektui dėl sutarties ratifikavimo, taip pat bendru sutarimu pritarė, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka popiet.

Tiesa, susipažinti su susitarimo su JAV detalėmis buvo galima jau gerokai anksčiau. Prezidentė D. Grybauskaitė dar pernai gruodžio 9-ąją pasirašė dekretą, kuriuo suteikė įgaliojimus derėtis su JAV Vyriausybe dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Pagal Lietuvos ir JAV sutartį, amerikiečiams suteikiama pirminė teisė teisti nusikaltusius karius, bet numatoma išimtis, kad Lietuva gali perimti jurisdikciją jai itin svarbiais atvejais. Susitarimas taip pat numato JAV teisę naudotis tam tikrais kariniais objektais, nors jie lieka Lietuvos nuosavybe.

Dvišalė SOFA sutartis, dar parengta JAV iniciatyva. Panašios sutartys pasirašytos su Latvija bei Estija, o dauguma Europos valstybių, priklausančių NATO, tokias sutartis su JAV yra pasirašiusios gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, Lenkija tokią sutartį pasirašiusi nuo 2010 m.

US Troops on the Gediminas Av. in Vilnius

Tokios sutartys pasirašomos su visomis šalimis, su kuriomis vyksta intensyvus dvišalis gynybinis bendradarbiavimas. Su Lietuva toks bendradarbiavimas buvo aktyvus jau kelis dešimtmečius, tačiau ypač suintensyvėjo po 2014 metų, kai po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Krymo atplėšimo sunerimusi Lietuva sulaukė JAV pastiprinimo – naikintuvų bei kuopos karių. Nuo to laiko amerikiečių karių kuopa yra nuolat rotuojama Lietuvos teritorijoje, o tai planuojama tęsti ir ateityje.

Naujos sutarties prireikė, mat 2015 m. pasirašytas JAV ir Lietuvos susitarimas bei kitos sutartys, pavyzdžiui 2002 metų sutartis neapibrėžia visų abejoms valstybėms svarbių klausimų, be to, ankstesnių susitarimų galiojimo laikas baigiasi šių metų birželį.

Iš pradžių sutarties procesas buvo sklandus – šių metų sausio 17 dieną sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Tad beliko vienintelis žingsnis – ratifikavimas Seime.

Manoma, kad sutarties ratifikavimas Seime turėtų praeiti sklandžiai. Pavyzdžiui, Seimo narės konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, šis klausimas neturėtų įstrigti.

Vis dėlto parlamentarę nustebino, kad svarstymo išvakarėse Seimo narių elektroninio pašto dėžutes užplūdo laiškai, kuriuose parlamentarai bauginami nepasirašyti sutarties, mat ši esą pažeidžia Konstitucijos 137-ąjį straipsnį, tad balsavę už jie esą netektų „juridinės ir moralinės teisės toliau eiti savo pareigas“. Pasirašę tik kaip asociacija „Nacionalinis interesas“, dokumento autoriai Seimo nariams dviprasmiškai palinkėjo „balsuoti atsakingai ir išmintingai“.

Žinomi politikos užribio veikėjai

DELFI pasidomėjus laiškus siuntinėjusiu judėjimu, paaiškėjo, kad tai yra naujausia antivakarietiškas prieš JAV, ES ir NATO nukreiptas idėjas skleidžiančių politikos užribio veikėjų sambūrio iniciatyva.

Ironiška, kad pagrindiniai šios grupės veikėjai – pagarsėję ideologiškai tarsi ir priešingų stovyklų atstovai: „Nacionalinio intereso“ steigėjas yra buvęs tautininkas ir radikalių dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Marius Jonaitis, kaltintas prokremliškomis pažiūromis ir Rusijos agresijos teisinimu.

Kartu su M. Jonaičiu ypač aktyvus yra su veiklos ir ryšių iniciatorius, radikaliais kairiaisiais siejamas Vitalijus Balkus. Pastarasis taip pat yra išmėginęs jėgas keliose partijose bei judėjimuose – jis yra buvęs Algirdo Paleckio vadovauto Socialistinio liaudies fronto narys, į rinkimus ėjęs ir kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Šaltinių duomenimis V. Balkus nors ir nepritapo LVŽS, iki šiol palaiko ryšius su įvairiais parlamento nariais ir jų aplinkos žmonėmis.

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis

Formaliu asociacijos įkurėju laikomas Algis Avižienis, kuris, kaip įtariama, užmezgė ryšius su nacionalistiniu antiimigraciniu judėjimu PEGIDA. Toks ryšys ir su PEGIDA sutampanti „Nacionalinio intereso“ retorika nėra atsitiktiniai. Kaip ir pati PEGIDA, Lietuvoje veikianti radikalų grupelė į save dėmesį atkreipė dar prieš kelerius metus, o jau pernai buvo paminėta Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybų parengtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Šis judėjimas dėmesio siekė būtent PEGIDA propaguojama antiimigracine retorika – iš pradžių „Nacionalinis interesas“ bandė gąsdinti visuomenę nevaldomais pabėgėlių iš Azijos, Afrikos, ypač musulmoniškų šalių srautais ir aršiai priešinosi pabėgėlių priėmimui į Lietuvą.

Tiesa, 2016 metų rinkimuose Lietuvos liaudies partijos sąrašuose dalyvavę M. Jonaitis ir V. Balkus patyrė triuškinančius pralaimėjimus. Panašias nesėkmes patyrė ir kitos antiimigracinę retoriką eskalavusios politinės jėgos.

Vis dėlto bendradarbiavimo su antiimigraciniu judėjimu PEGIDA nenutrūko. Pastarasis Vokietijoje atsiradęs judėjimas nuolat sulaukia išskirtinio dėmesio iš Rusijos propagandinių kanalų, pavyzdžiui „Russia Today“ (šiuo metu RT). Iš Vokietijos po kitas Europos šalis išplitęs judėjimas PEGIDA neslepia ambicingų tikslų – sukurti bendrą kontinentinę partiją ir dalyvauti 2019 metų Europos parlamento rinkimuose.

Kol kas vegetuojančio „Nacionalinio intereso“ ambicijos – kiek kuklesnės, mat pats judėjimas neturi nuolatinio finansavimo šaltinio. Šį tikimasi užsitikrinti būtent iš PEGIDA, o pačios organizacijos veiklą siekia perimti radikaliausi jo nariai.

Fortress Europe dalyvių parašai

Pakartojo Kremliaus propagandos svaičiojimus

Neatmetama, kad bandymas bauginti Seimo narius yra vienas būdų sukelti sąmyšį ir gauti daugiau dėmesio, nei judėjimo nariams skyrė šalies žvalgybos tarnybos. Tiesa, kol kas ir šis bandymas viešai suabejoti JAV ir Lietuvos susitarimu, ekspertų teigimu, nėra vykęs, mat tik pakartoja Kremliaus propagandos dar gruodį paskleistas abejones.

Portalas vesti-kaliningrad, priklausantis valstybinei Rusijos radijo televizijos kompanijai, garsėjančiai Kremliaus režimą liaupsinančias reportažais tokį susitarimą pavadino „Lietuvos okupacija“.

Portale be užuolankų šaipytasi, jog Lietuva esą bus pažeminta, mat lietuviai esą „planuoja atsisakyti jai priklausančios pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją amerikiečių kariams“. O tai, anot straipsnio autoriaus – kito Kremliaus propagandinio kanalo „Regnum.ru“ atstovo Kaliningrade, Andrejaus Vypolzovo, reiškia, jog „Lietuva pripažįsta esanti okupuota užsienio valstybės“.

Autoriaus teigimu, „Lietuvos elitas siunčia tiesų, kaip Gedimino prospektas signalą: nemeskite mūsų!“. Lietuvą A. Vypolzovas lygina su vieno trumpametražinio filmo heroje – kvailele, pasiruošusia Amerikai atiduoti savo garbę.

Be to, įvardijamas ir kitas propagandisto taikinys – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri per pratybas „Geležinis kardas“ stovėjo šalia JAV technikos ir šypsojosi, o ta šypsena neva reiškė „geležinę amerikiečių okupantų nebaudžiamumo garantiją“.

Tuo tarpu Seimo Teisės departamentas, kuris vertina įstatymo projektus, nustatė, jog naujos sutarties projektas įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms neprieštarauja.

„Nacionalinio intereso“ laiške Seimo nariams pasitelkta jau senokai nuvalkiota formuluotė, jog sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje esą pažeidžia konstitucijos 137-ąjį straipsnį. Pastarajame teigiama, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.

Be to, laiško autoriai argumentuoja ir 2011 metų kovo 15 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimu, kuriame taip pat konstatuojama, kad Lietuvos teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės.

Tiesa, net pats Konstitucinis teismas pažymėjo, kad toks draudimas negalioja, jei minėtas bazes valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis.

Šiuo atveju Lietuvoje JAV ar kitos šalys nesteigia savų karinių bazių, o naudojasi Lietuvos kariuomenei priklausančiais objektais.

Be to, konstitucinės teisės specialistas, buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, profesorius Vytautas Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva įsipareigojo prisidėti prie bendros saugumo sistemos, kurią užtikrina ir sąjungininkai, todėl jokio prieštaravimo konstitucijai nėra.

„Visi veiksmai, kuriais stiprinamas Lietuvos saugumas, mažinamos grėsmės yra konstituciškai pagrįsti . Būtų absurdiška teigti, kad, jei Lietuvos konstitucija neleidžia pasirinkti sprendimų, kurie užtikrina saugumą.

Priešingai, konstitucija tai įpareigoja ir 2011 metų kovo 15 dienos nutarime konstatuota, kad pagal 137-ąjį straipsnį Lietuvoje gali būti tos bazės, kurias valdo ir kontroliuoja Lietuva“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

Be to, radikalų argumentas, kad atsisakydama jai priklausančios pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją prieš galimai prasižengusius JAV karius Lietuva esą netenka suverenumo, taip pat paneigiamas sutartyje numatytais saugikliais.

Pavyzdžiui, numatoma išimtis, kad Lietuva gali perimti jurisdikciją jai itin svarbiais atvejais. Lietuva taip pat pasilieka teisę spręsti, kokie tai būtų atvejai – ar sunkūs, ar smulkūs nusikaltimai. Be to, baudžiamąją jurisdikciją Lietuva galės bet kada susigrąžinti, tad bet koks nebaudžiamumo principas atmetamas.