Pirmą kartą ant ledo Lina užlipo dar studijuodama Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Į ledo areną tąkart, prieš daugiau nei 10 metų, ją pakvietė draugai.
„Maniau, tai bus tiesiog smagi žiemos pramoga, tačiau čiuožimas ledu taip įtraukė, kad vos po kelių bandymų užsirašiau į suaugusiųjų dailiojo čiuožimo treniruotes pas profesionalią trenerę“, – pasakoja L. Griškevič.
Pašnekovė su šypsena prisimena, kai pirmą kartą nulipus nuo ledo apėmė jausmas, lyg būtų be kojų. „Nusiaviau pačiūžas ir sustingau“, – sako ji.
Šiandien Lina ant ledo laisvai atlieka įvairias šios sporto šakos figūras: šuolius ir suktukus, dalyvauja tarptautinėse dailiojo čiuožimo mėgėjų varžybose.
„Ar sudėtinga išmokti čiuožti?“ – klausiu. „Iš pradžių mokaisi čiuožti paprastai į priekį (čiuožėjų žargonu tai vadinama „eglute“) ir atgal. Tada bandai ant išorinės ir (arba) vidinės briaunų čiuožti lankus, atlikti įvairius nesudėtingus žingsnelius. Pirmasis etapas mokantis suktukų – suktis iš vietos ant dviejų kojų. Toliau eina standartiniai ir atbuliniai suktukai, įvairūs šuoliai ir kt., – pradinį čiuožėjo ledu elementų rinkinį vardija L. Griškevič, pridurdama, jog vienas suktukas iki šiol jai nepasiduoda: – Kol kas sunkiausias suktukas „camel spin“, kuris vis dar laukia ateityje.“
Ant ledo – fizikos dėsniai
Pasak Linos, profesionalų varžybose privaloma atlikti tam tikrą skaičių elementų (šuolių, suktukų ir pan.), kurie vertinami keliais lygiais, todėl, be muzikos kūrinio interpretacijos ir išraiškos, profesionalus čiuožėjas varžybų metu turi atlikti ir daug sudėtingų elementų. Vienas svarbiausių – šuoliai. Atlikdami šuolius čiuožėjai pašoka nuo ledo aukštyn, kelis kartus greitai apsisuka ore ir viena koja nusileidžia ant ledo.
Kitas būtinas dailiojo čiuožimo elementas – suktukas. L. Griškevič pasakoja, kad suktuko pavadinimas priklauso nuo čiuožėjo kūno padėties sukantis, pvz., tiesiai (angl. Scratch Spin), pritūpus (angl. Sit Spin), „kregždute“ (angl. Camel Spin). Atlikdamas suktuką čiuožėjas turi išlaikyti sukimosi centrą ir ašį. Gali būti atliekami pavieniai suktukai ir jų kombinacijos, pakeičiant koją ir (arba) kūno padėtį.
„Norint išmokti čiuožti ledu, reikia kūnu perprasti dinamikos, masės, greičio, inercijos ir kitus fizikos dėsnius“, – sako L. Griškevič.
Geriausias pavyzdys – standartinis suktukas. „Pirmiausia dešine koja turi daryti išorinį lanką, tarsi „įvažiuoti“. Pradėjus suktis ir pasirinkus pradinį greitį, reikia grupuoti kojas ir tam tikru momentu – rankas. O ant ledo statant kairę koją svarbiausia užduotimi tampa išlaikyti kūno balansą. Argi ne fizika?“ – juokiasi ji.
Kristi nebijo
Traumos šiame sporte teisininkės negąsdina. Net prieš kelerius metus patirtas kojos lūžis nesumažino noro apsiauti pačiūžas ir vėl lipti ant ledo.
„Čiuožėjai mėgsta pajuokauti, kad jei treniruotės metu nė karto nenukritai, vadinasi, ji praėjo veltui, – šypsosi L. Griškevič. – Kristi nebijau. Turi išmokti įveikti šią baimę, nes kritimų neišvengsi, jei nori tobulėti. Išmokęs vieną elementą ar kombinaciją, imi mokytis vis sudėtingesnių.“
Pašnekovė pastebi, kad dauguma dailiojo čiuožimo atstovų yra savotiški perfekcionistai – aukštus veiklos standartus turintys žmonės. „Kai čiuoždamas nukrenti, turi rasti viduje jėgų stotis ir kitą kartą padaryti geriau. Mokytis tol, kol pavyks. Pasak mano trenerės, ne perfekcionistas ant ledo ilgai neužsibūtų“, – sako pašnekovė.
Šiame sporte reikalinga ir ištvermė bei fizinis pasirengimas, kurie tuo pačiu metu turi derėti su lankstumu bei elegancija. Lina pasakoja, jog ruošiantis varžyboms naudojami specialūs pratimų deriniai, kurie padeda išlaikyti tempą ir neprarasti jėgų viso pasirodymo metu.
Anot L. Griškevič, čiuožimas ledu labai gerai pravėdina smegenis. „Po darbo dienos ne tik pakeiti aplinką, bet ir mąstymą. O mokydamasis naujų elementų ugdai ištvermę ir charakterio tvirtybę“, – apibendrina teisininkė.
Turi planų
„Kaip vyksta pasirengimas dailiojo čiuožimo mėgėjų varžyboms?“ – klausiu Linos.
Pasak čiuožėjos, ruoštis pradedama nuo muzikos pasirinkimo. Pasirodymams leidžiama naudoti tiek instrumentinės muzikos kūrinius, tiek muzikos kūrinius su žodžiais, be dainininkų balsų.
Pasirinkus muziką, su treneriu kuriama programa (pvz., elementų, šuolių, suktukų išdėstymas, perėjimai ir kt.). Tada ji papildoma choreografijos elementais. Programą iš pradžių lengviau mokytis čiuožti dalimis, vėliau jas sujungiant į vieną pasirodymą. Anot Linos, varžybų programa – komandinis kūrybinis darbas.
Pirmą kartą mėgėjų varžybose 2010 m. Rygoje L. Griškevič dalyvavo su kompozitoriaus Ernesto Cartazar‘o kūriniu „El vida es bella“ – iš jų grįžo užėmusi garbingą trečią vietą.
„Pristatant programą labai svarbu įveikti žiūrovų baimę. Buvau įsitikinusi, kad jos neturiu. Klydau, – atvirauja Lina. – Teko rimtai padirbėti su savimi ir tinkamai pasiruošti profesionaliam pasirodymui ant ledo.“
Vienas didžiausių čiuožėjos iššūkių – sudalyvauti Tarptautinės čiuožimo sąjungos organizuojamose varžybose dailiojo čiuožimo mėgėjams. „Kartą per metus Vokietijoje, Oberstdorfe, vyksta varžybos mėgėjams nuo 28 metų iš viso pasaulio. Jose dalyvauja net 70-mečiai čiuožėjai! Galvoje jau sukasi mintys apie pasirodymą šiose varžybose“, – artimiausiais planais pasidalijo teisininkė.
Surado bendraminčių
Lina ne tik čiuožia ledu, bet ir lanko klasikinio baleto pagrindus suaugusiesiems. „Choreografija yra bet kokių šokių pagrindas, – sako čiuožėja. – Ji padeda išmokti kontroliuoti kūno judesius, gerina pusiausvyrą, laikyseną.“
Kasmet L. Griškevič stengiasi nuvažiuoti į tarptautines dailiojo čiuožimo stovyklas. Pastaraisiais metais lankėsi Prancūzijoje ir Italijoje.
„Važinėdama į stovyklas susipažinau su žmonėmis iš Australijos, Japonijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių. Ten sutikau įvairiausių profesijų atstovų (nuo finansų analitikų iki menininkų), taip pat pasirinkusių dailųjį čiuožimą. Aktyviai bendraujame socialiniuose tinkluose, dalijamės patarimais. Smagu, kad šiame sporte sutikti žmonės tapo artimais draugais. Sutapo ne tik pomėgis, bet ir vertybės, požiūris į gyvenimą.“
ĮDOMŪS FAKTAI APIE DAILŲJĮ ČIUOŽIMĄ
• Čiuožimas ledu duoda tokią pačią naudą kaip ir bėgimas, tačiau sąnariams tenka mažesnė apkrova.
• Dailiojo čiuožimo sportininkai ant ledo gali pasiekti net 32 km/val. greitį.
• Po 30 sek. čiuožimo sportininko širdies susitraukimų dažnis pasiekia 90 proc. maksimalaus širdies pajėgumo.
• Pirmosios pačiūžų pavažos buvo padarytos iš gyvūnų kaulų IX amžiuje. Vėliau atsirado medinės, geležinės ir galiausiai plieninės.
a