Kauno universitetai kuria skirtingus ateities scenarijus

Kaunui vėl piešiama vizija, kad mieste nuo 2025 m. veiks tik vienas arba du universitetai. Tokia perspektyva dalį aukštojo mokslo įstaigų baugina, o kitos jau iš anksto tam ruošiasi jungdamos pajėgas ir siūlydamos bendras specialybes.

Apsispręs per tris mėnesius

Gruodžio pabaigoje naujoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pareiškė, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka bus numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, tai padaryti ketinama per tris mėnesius.

„Tinklo pertvarka nėra tikslas savaime, mes norime Lietuvoje turėti konkurencingus universitetus, stiprias kolegijas, atitinkančias regionų poreikius, efektyviai veikiantį profesinio mokymo tinklą, kuris rengia darbo rinkai reikalingus specialistus“, – apie pertvarką sakė ministrė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad studentų šalyje sumažėjo. „Prieš aštuonerius metus buvo 56 tūkst. abiturientų, jie stojo į universitetus ir kolegijas. Dabar mokyklas baigė 26 tūkst. moksleivių, tai yra didžiulis skirtumas. Turbūt nebegalime manyti, kad (visi esami) universitetai bus užpildyti“, – žurnalistams sakė parlamento vadovas.

Pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtą studiją, optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą šalyje iki 2025 m. siūloma palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją. Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos, Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto padalinys arba kolegija.

LSMU palaiko konsolidaciją

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas mano, kad šiuo metu aukštojo mokslo sistemą sunku pavadinti efektyvia pagal turimą infrastruktūrą ir aukštajam mokslui skiriamų lėšų panaudojimą. „Investicijos į aukštąjį mokslą, esant tokiam plačiam tinklui, taip pat akademinio ir mokslinio potencialo išskaidymas negarantuoja aukščiausios mokslo ir studijų kokybės, tad tarptautiniu mastu mūsų aukštasis mokslas tampa mažiau konkurencingas.

Tai rodo ir tarptautinių agentūrų vertinimo sistemos: Lietuvos universitetų reitingai nėra aukšti, palyginti su didžiaisiais Europos ir pasaulio universitetais. Todėl galime daryti išvadą – norint turėti pasauliniu mastu konkurencingas aukštojo mokslo institucijas, būtina konsoliduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą. Šitai paliudija LSMU patirtis – sujungę Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją galime labiau skatinti aukštojo mokslo pažangą, garantuojame aukštesnę studijų kokybę, veiklos efektyvumą ir tarptautiškumą“, – sakė rektorius.

Sportininkai – už savarankiškumą

Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius Aivaras Ratkevičius teigė, kad sunku vertinti ketinimus, kol nėra konkrečių planų.

„LSU, kaip savarankiška aukštoji mokykla, egzistuoja daugiau kaip 80 metų. Per šį laikotarpį ji reikšmingai prisidėjo prie sporto ir kūno kultūros plėtros. Tai įpareigoja – jaučiame atsakomybę už Lietuvos sporto ir mūsų universiteto ateitį. Kelia abejonių, ar naujoji Vyriausybė turėjo pakankamai laiko įsigilinti, ko reikia Lietuvos sportui, o ketinimai mažinti universitetų skaičių, neatsižvelgiant į jų tradicijas, stiprybes, sukauptą intelektinį ir socialinį potencialą, kelia susirūpinimą“, – teigė A. Ratkevičius.

Kelia abejonių, ar naujoji Vyriausybė turėjo pakankamai laiko įsigilinti, ko reikia Lietuvos sportui, o ketinimai mažinti universitetų skaičių, neatsižvelgiant į jų tradicijas, stiprybes, sukauptą intelektinį ir socialinį potencialą, kelia susirūpinimą.

LSU rektorius Aivaras Ratkevičius

Anot jo, šalies sporto mokslas neįsivaizduojamas be Lietuvos sporto universiteto, o jo mokslininkai yra neginčijami lyderiai neįgaliųjų sporto bei reabilitacijos mokslo srityse. 2014 ir 2015 m. LSU veiklą gerai įvertino ir tarptautiniai ekspertai. „Mes žinome, kaip toliau gerinti universiteto veiklą perimant kitų Europos universitetų patirtį“, – sakė rektorius.

LSU konkrečių jungimosi scenarijų nesvarstė, nes nėra aiškios jų perspektyvos. „Šiuo metu LSU finansinė padėtis yra stabili ir, perfrazavus buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės žodžius, nėra reikalo pulti kam nors ant rankų, kad po to užsėstum ant kaklo“, – įžvalgomis dalijosi A. Ratkevičius.

Pasak LSU rektoriaus, tarptautinė patirtis rodo, kad universitetų jungimas reikalauja nemažų investicijų, o mechaninis universitetų sujungimas be aiškios vizijos tik įneša painiavos ir daro neigiamą įtaką jų raidai.

„LSU autonomijos panaikinimas kelia daug abejonių mūsų universiteto mokslininkams ir dėstytojams. Ar kas nors kitas už mus gali priimti racionalius sprendimus? Koks bus universiteto valdymo modelis? Kaip bus garantuojama galimybė išsaugoti universiteto struktūrą, studijų programas ir mokslinį potencialą? Neatsakius į šiuos klausimus, sunku kalbėti apie jungimo naudą. Diskusijos kol kas nėra produktyvios, nes nepaliečia esminių dalykų, kurie svarbūs universitetų veikloje“, – akcentavo A. Ratkevičius.

VDU: mechaniniai jungimai nepadės

VDU rektorius Juozas Augutis taip pat sutiko, kad sudėtinga kalbėti, kol nėra Vyriausybės programos veiksmų plano. „Kai kurie bruožai jau ryškėja. Atsiranda tam tikra universitetų kvalifikacija, kai išskiriami klasikiniai bendrieji, technologijų, specifiniai universitetai, vykdantys siauresnes misijas, kyla atskiras klausimas apie regioninius universitetus. Jei ši kvalifikacija yra priimtina ir bus taikoma, klausimas apie jungimąsi nebus toks aštrus, procesas nebus priverstinis. Iki šiol kalbant apie jungimus nelabai buvo aišku, kokio tikslo siekiama, ar planuojami atsitiktiniai sujungimai, ar jie pagrįsti kažkokiais principais“, – teigė J. Augutis.

VDU rektorius mano, kad mechaniškai sujungti nepavyktų: „Kitų šalių (Skandinavijos, Airijos) pavyzdžiai rodo, jog jungimas yra sudėtingas procesas ir brangiai kainuoja. Labai nesėkmingai baigėsi, kai jungta, nes taip nurodyta iš viršaus, nesuderinus su universitetų bendruomene. Tuomet kyla įtampa, o vietoje laukiamo studijų kokybės pagerėjimo galima matyti priešingą rezultatą. Žymiai sėkmingesni variantai, kai sprendimai dėl jungimų buvo priimti kartu su universitetų bendruomene. Bet tai irgi trunka ilgai ir laukto lėšų sutaupymo neatneša. Jei siekiame, kad naujas darinys siūlytų aukštesnės kokybės studijas, tam reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus, o mes negalime svajoti apie tai.“

Kauno technologijos universitetas (KTU) anksčiau išsakė siekį prisijungti VDU. „Apie tai jau anksčiau esame kalbėję ir išsiaiškinę, kad paprastas mechaninis sujungimas, neturint bendro vaizdo, nebūtų tikslingas. Reikėtų kalbėti apie kitus dalykus – programų smulkinimą, dubliavimąsi. Kaune vienoje gatvės pusėje yra didžiulis VDU Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultetas, o kitoje pusėje – KTU Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų fakultetas. Nemažai programų yra identiškos arba labai panašios. Tik laiko klausimas, kada liks vienos studijos, bet tam nebūtina jungti universitetų“, – mano J. Augutis.

KTU nekeičia pozicijos

KTU rektorius Petras Baršauskas nekeičia savo pozicijos – vertinant dabartinę šalies aukštojo mokslo sistemos būklę ir jai kylančius iššūkius, universitetų tinklo optimizavimas neabejotinai yra logiškas ir būtinas žingsnis.

„Jo veiksmingumas, siekiant apčiuopiamų kokybinių pokyčių, Europoje per pastaruosius 15 m. patikrintas beveik šimtą kartų – tiek universitetų susijungimų nuo šio amžiaus pradžios suskaičiuojama Senajame žemyne. Nereikėtų manyti, kad aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas vyksta uždarant universitetus. Šios reformos tikslas – išgryninti, kas yra kolegija, o kas – universitetas, kokius kriterijus jie turi atitikti. Tuomet taps akivaizdu, kad per 47 aukštojo mokslo institucijas išskaidytą potencialą, išteklius galima sutelkti į kelis stiprius, mokslu grįstus universitetus, o dalis aukštųjų mokyklų galėtų virsti padaliniais arba kolegijomis.

Kompleksinė pertvarka leistų kalbėti apie tikrą proveržį, kurio rezultatas – kokybiškos studijos ir moksliniai tyrimai, pasaulinis konkurencingumas, nuosekliai augantis tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas, rinkos poreikius atitinkančios aukštąjį ir profesinį išsilavinimą įgyjančių asmenų proporcijos.

KTU rektorius Petras Baršauskas

Kompleksinė pertvarka leistų kalbėti apie tikrą proveržį, kurio rezultatas – kokybiškos studijos ir moksliniai tyrimai, pasaulinis konkurencingumas, nuosekliai augantis tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas, rinkos poreikius atitinkančios aukštąjį ir profesinį išsilavinimą įgyjančių asmenų proporcijos“, – teigė P. Baršauskas.