Nepavykusiomis valstybėmis kartais laikomos ir tokios valstybės, kuriose aukštas nusikalstamumo lygis, klesti korupcija, prekyba pagrinde vyksta juodojoje rinkoje, teismų sistema neveiksminga, biurokratija nekontroliuojama, kariškiai aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime ir pan. Šiuo atveju iššūkis centrinei šalies valdžiai tiesiogiai nėra metamas, nėra siekiama tiesiogiai kontroliuoti tam tikrą teritoriją. Nepaisant to, ir tokios valstybės neretai vadinamos nepavykusiomis valstybėmis.
Nepavykusios valstybės dažnai tampa humanitarinių krizių centrais ir teroristų prieglobsčiu. Tokios valstybės kelia grėsmę ne tik artimiausiems kaimynams, bet ir ištisiems regionams. Nepavykusių valstybių problemas dėl to dažnai mėgina spręsti užsienio valstybės, rengdamos karines intervencijas.
Žurnale „Foreign Policy“ (šių metų liepos-rugpjūčio mėnesio numeryje) skelbiamas šešiasdešimties silpnų ir nepavykusių valstybių sąrašas. Šį sąrašą, naudodami dvylika socialinių, ekonominių, karinių ir politinių indikatorių, sudarė „Foreign Policy“ ir „Fund for Peace“ specialistai. Manoma, jog didžiosios XXI amžiaus humanitarinės krizės ir didieji kariniai konfliktai bus susiję su šiomis valstybėmis.
Dešimt pirmųjų sąrašo valstybių – Dramblio Kaulo Krantas, Kongo Demokratinė Respublika, Sudanas, Irakas, Somalis, Siera Leonė, Čadas, Jemenas, Liberija, Haitis. Dėl šių valstybių, kaip nepavykusių valstybių, statuso sąrašo sudarytojai abejoja mažiausiai. Deja, daug neaiškumų kyla dėl likusių valstybių, kurių iš viso yra penkiasdešimt, statuso. Sąrašo sudarytojai nedaro aiškios perskyros tarp silpnų ir nepavykusių valstybių. Akivaizdu, jog sąrašo pabaigoje esančių valstybių šiandien negalima vadinti nepavykusiomis valstybėmis. Tiesa, jų buvimas šiame sąraše reiškia, jog potencialiai jos gali tapti nepavykusiomis valstybėmis.
Iš likusių silpnų ir nepavykusių valstybių sąrašo verta atkreipti dėmesį į branduolinį ginklą turinčias ar jo įgyti aktyviai siekiančias valstybes. Šios valstybės – Šiaurės Korėja (13 vieta), Pakistanas (34 vieta), Iranas (57 vieta) ir Rusija (59 vieta). Niekas nėra tikras dėl to, kas atsitiktų su šių valstybių branduoliniais ginklais ir branduolinėmis technologijomis, jei jų vyriausybės nebepajėgtų valdyti situacijos.
Rusija, būdama silpnų ir nepavykusių valstybių sąraše, lietuvius turėtų dominti ne tik kaip branduolinė valstybė, bet ir kaip kaimyninė valstybė. Sunku įsivaizduoti Rusijos, kaip valstybės, žlugimą, kuris neturėtų padarinių Lietuvai. Tiesa, silpnų ir nepavykusių valstybių sąraše yra ne tik kaimynė Rusija. Baltarusiją taip pat galima rasti „Foreign Policy“ ir „Fund for Peace“ specialistų sudarytame sąraše. Jame ji užima 43 vietą. Suprantama, jog A.Lukašenkos režimo žlugimas taip pat nepraeitų ramiai, t.y. vienaip ar kitaip nepaliesdamas Lietuvos.
Viena vertus, minėtą silpnų ir nepavykusių sąrašą galima vertinti atsainiai. Gali būti, jog jo sudarytojai klysta. Visko apskaičiuoti neįmanoma. Šešiasdešimt valstybių buvo suranguota remiantis 2004 metų antrojo pusmečio informacija. Tiek Rusija, tiek Baltarusija gali sėkmingai išvengti nepavykusių valstybių statuso.
Kita vertus, silpnų ir nepavykusių valstybių sąrašas nėra iš piršto laužtas. Tuo galima įsitikinti įvertinus šiandieninę situaciją pirmajame dvidešimtuke. Rusijos ir Baltarusijos atveju, nepriklausomai nuo minėto sąrašo, Lietuva tik laimėtų turėdama keletą scenarijų tam atvejui, jei šios valstybės iš tiesų taptų nepavykusiomis valstybėmis.
(visą silpnų ir nepavykusių valstybių sąrašą galima rasti www.foreignpolicy.com).