„Džiaugiamės, kad Švietimo ir mokslo ministerija įvertino Vilniaus miesto savivaldybės norą ir šių mokyklų pastangas tapti ilgosiomis gimnazijomis. Šio tipo gimnazijos su specialiomis ugdymo kryptimis prisidės prie ugdymo įvairovės skatinimo Vilniaus mieste“, – pranešime spaudai sako mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Abi vidurinės mokyklos buvo akredituotos baigiantis 2016-iems metams.
Vilniaus miesto savivaldybė rugsėjo mėnesį kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama akredituoti vidurinio ugdymo programą lenkiškoje Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje.
Kaip pažymima pranešime, po sėkmingos akreditacijos mokykla tampa ilgąja gimnazija su humanitarinės krypties ugdymo programa.
Ji turi galimybę formuoti klases nuo 1 iki 12-os.
V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje šiais mokslo metais mokosi 822 mokiniai.
Savivaldybė taip pat parėmė J. Lelevelio inžinerijos mokyklos bendruomenės siekį iš vidurinės mokyklos tapti ilgąja gimnazija.
Praėjusią vasarą savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti mokyklos pavadinimą iš Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės į Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklą, mokyklos pastato renovacijai savivaldybė pernai skyrė 2,3 mln. eurų.
Pasak pranešimo, po akreditacijos inžinerijos mokykla bus pirmoji Lietuvoje specializuoto ugdymo krypties gimnazija, įgyvendinanti programas lenkų ir rusų kalbomis.
Šiais mokslo metais J. Lelevelio inžinerijos mokykloje mokosi 464 mokiniai: lenkų mokomąja kalba – 326 mokiniai, rusų kalba – apie 140.
Jei šios mokyklos nebūtų akredituotos gimnazijomis, būtų turėjusios persitvarkyti į dešimtmetes arba aštuonmetes mokyklas, tam prieštaravo mokyklų bendruomenės.
Po švietimo reformos nuo 2017 metų rugsėjo 1 dienos Lietuvoje nebebus vidurinių mokyklų.
Šiais mokslo metais jų yra apie dešimt: be Vilniaus miesto ir rajono bei Trakų savivaldybių, neakredituotų mokyklų dar yra Tauragės ir Širvintų rajonuose, Kaune.