Irane atliekama daugiausia nosies operacijų visame pasaulyje, net populiarus posakis „milijono tumanų (1200 dolerių) verta nosis“. Apie estetines plastines operacijas mūsų šalyje „Laikas“ kalbėjo su Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos pirmininku gydytoju Romualdu Balaišiu.

– Šiandien per daug nenustembi sutikęs gerokai atjaunėjusią seniai matytą pažįstamąją. Ar daug tokių, galinčių atvirai pasidalyti plastinės operacijos rezultatais?

– Anksčiau tai buvo beveik tabu, dabar požiūris pamažu keičiasi. Lietuviams kalbėti apie savo psichologinę būseną, svajones, troškimus, susijusius su grožiu, ir dabar nėra lengva. Vis dėlto atsiranda ekscentriškų asmenybių, kurios gana drąsiai dalyvauja įvairiuose realybės šou. Tai skatina atvirumui ir kitus.

Mažėjantys barjerai

– Ar daugėja pasiryžusiųjų patobulinti savo išvaizdą?

– Taip, Lietuvoje atidaromi vis nauji plastinės chirurgijos centrai. Apsilankymus juose žmonės anksčiau slėpdavo, dabar kai kurie net didžiuojasi – ypač Vakarų Europoje ir JAV. Tai net viena populiariausių pobūvių temų. Aptarę maistą, madas, svečiai noriai pasakoja, kas pas kokį chirurgą jau pasidarė plastinę operaciją ir ką dar ketina daryti. O štai mūsų žmonės sovietmečiu stengdavosi operuotis kituose miestuose, net kitose šalyse – kad tik niekas nežinotų.

– O kaip elgiatės, kai ateina klientas, o Jūs matote, kad jam nieko nereikia daryti?

– Mes, chirurgai-plastikai, bandome suvokti ar tas troškimas realus, motyvuotas, ar tik vienadienės nuotaikos, emocijos impulsas. Reikia, kad žmogus būtų subrandinęs savo ketinimą. Ir dar labai svarbu, kad tai darytų dėl savęs – ne dėl kitų.

– Ar mergina klysta, manydama, kad pasididinusi krūtis labiau pritrauks mylimąjį?

– Taip. Prisimenu, dar prieš gerą dešimtmetį viena klaipėdietė norėjo nustebinti ir sužavėti savo vyrą, po pusmečio plaukiojimo grįžtantį tolimųjų reisų kapitoną – plastinės chirurgijos būdu pasijaunino veidą. Kaip buvo nusivylusi, kai šis net nepastebėjo permainų, nors nuotraukos, darytos prieš operaciją ir po jos rodė nemažą skirtumą.

Jeigu nori sau pasidaryti tokią dovaną – taip. Gerai pasižiūrėk į veidrodį, nusifotografuok, apsispręsk. Bet nesitikėk, kad dėl to pasikeis kito žmogaus santykis su tavimi.

Padidėjusios krūtys

– Negi Jūs, kaip vyras, neapsidžiaugtumėte, jei mylimos moters krūtys gerokai pagražėtų?

– (Juokiasi.) Jaunas daug rečiau pastebėdavau krūtis. Tiesiog jaučiau žmogų. Bet turiu pripažinti, kad brandaus amžiaus vyrams išties labai rūpi gražios moters krūtys. Tačiau dėl operacijų yra vienas „bet“ – teigiamos vyrų reakcijos sulaukia tik tos, kurioms pavyksta apgauti vyrą: apie operaciją jis neturi žinoti!

– Skatinate meluoti?

– Ne. Skatinu sėkmingai apgauti, jam nepakenkiant, o atvirkščiai, suteikiant džiaugsmo.

– Ar galima padaryti, kad būtų nepastebima?

– Taip, svarbu, kad krūtų didinimas būtų protingas, nepersistengta. Gali būti meistriškai po raumenimis įdėtas implantas. Gerai įdėtas jis nepažeidžia liaukų funkcijų, tokia moteris po gimdymo gali sėkmingai maitinti krūtimi kūdikį. Beje, jaunoms moterims reikėtų žinoti, kad krūtų dydis ir pieno laukų išsivystymas nesusiję, ir mažose krūtyse gali būti daug pieno. Bet dabar kalbame ne apie tai. Manau, labai neestetiškai atrodo nesaikingai padidintos krūtys. Silikono kontūrai nedaugelį vyrų gali žavėti. Taigi apie krūtų operacijas geriau nesipasakoti.

– Teko girdėti, apie trylikos metų mergaitę, pradėjusią taupyti pinigus, kad vėliau galėtų pasidaryti nosies operaciją. Kokios operacijos populiariausios?

– Tokios mergaitės tikrai gaila. Matyt, ji auga aplinkoje, kur vaikui nemokama paaiškinti, kad tariamus defektus galima paversti privalumais. Bet žmonės išties kenčia diskomfortą dėl veido bruožų. Nosies operacijos tikrai dažnos. Be jų dabar labai populiarėja veido raukšlių, vokų, pasmakrio, skruostų korekcijos.

Operacijų nesėkmės

– O jeigu pacientas nepatenkintas rezultatu?

– Prieš operaciją ilgai kalbame su žmogumi, fotografuojame, modeliuojame kompiuteriu, aiškiname visokius netikėtumus, o jei nepavyksta iš karto, dirbame toliau.

– Teko girdėti, kad praėjus penkeriems metams po operacijos, kartais būna dar blogiau – ją reikia kartoti.

– Tai netiesa. Pažįstu moterų, kurioms dariau operacijas prieš 25 metus. Žinoma, jos kaip ir visi kiti žmonės pasikeitusios, tačiau operacijos rezultatais džiaugėsi 20 metų.

Operacijos sėkmė priklauso ne tik nuo chirurgo darbo, bet ir nuo žmogaus organizmo, genetikos. Be to, svarbu ar jis visais įmanomais būdais – alkoholiu, rūkymu, nuolatiniu pykčiu – nedarko veido. Ilgiausiai jaučiamas geras operacijų poveikis, kai ji atliekama žmogui, kuriam apie 40 metų. Tada dar gana jaunas organizmas puikai adaptuojasi. Beje, dabar daug veido korekcijų daroma ir vyrams.

– Jiems dažniau darote plaukų persodinimo operacijų?

– Tai darome ir vyrams, ir moterims. Galiu pasigirti, kad plaukų persodinimo operacijas Lietuvoje pradėjau pirmas, dar 1969 metais. Iš bet kurios vietos su odos gabalėliu paėmus plaukų pluoštelį galima persodinti jį į kitą vietą, oda prigis, plaukai augs. Taip galima juos paskirstyti po norimą plotą. Bet tik to paties žmogaus – svetimi plaukai neprigyja. Tiesa, Amerikoje buvo bandymų implantuoti svetimus plaukus, įleisti juos su mikroskopiniu kabliuku – tačiau iš to nieko gera neišėjo. Buvo net kraujo užkrėtimų, todėl Pasaulio sveikatos organizacija tokius eksperimentus uždraudė.

Rankos ar aparatūra

– Per TV teko matyti siužetą apie plastinių operacijų chirurgą Amerikoje. Jo pacientai jau po kelių dienų išeina iš klinikos sveiki ir gražūs? Ar šioje srityje daug lemia aparatūros tobulumas?

– Aparatūra, žinoma, įvairi, bet chirurgai dirba rankomis, aparatūra tik pagalbinė priemonė, ji neatstos rankų meno. O kad kitą dieną pacientas jau gali išeiti namo gražus, tai nebent jam buvo daromas masažas, ar biosrovėmis padailintas. Jeigu operuojama – daromas pjūvis, pakeliama oda, stabdomas kraujavimas, paliečiami poodiniai audiniai, pašalinamas odos perteklius – po tokios intervencijos būtinas gijimo periodas. Geriausiu atveju – savaitė.

– Bet juk dabar atliekamos ir tam tikros veido dailinimo injekcijos. Kas tai?

– Taip, galima suleisti butulino pagrindu pagamintų vaistų, kurie paralyžiuoja tam tikrą raumenų grupę. Neveiks mimikos raumenys, nerauksite kaktos, neatsiras raukšlių prie akių prisimerkus. Šis vaistas nestiprias raumenų grupes veikia apie pusę metų. Paskui vėl viskas bus, kaip buvę.

– Madingas ir riebalų nusiurbimas.

– Tai, ką vadiname nusiurbimu, taikytina tik nedideliems kūno plotams – taip operuojamas vadinamasis šlaunų „galifė“, kelių vidinio paviršiaus riebalų perteklius, pasmakrės. Bet norint pašalinti riebalus nuo didelio pilvo, reikia chirurginės intervencijos.

– Kodėl klinikose už tą pačią paslaugą toks didelis kainų skirtumas?

– Skirtumą diktuoja rinkos dėsniai. Jei klinika turi daug pacientų, dirba visas personalas ir naudojama visa aparatūra, tada kainos mažesnės. Jei kainos labai didelės ir pacientų mažiau – galbūt jie komfortabiliau jaučiasi. Bet reikia neužmiršti, kad tik dažnai operuojantis chirurgas turi gerai išlavintas rankas.

Paciento valia rinktis. Vieni ieško žinomų vardų, kiti jaunų specialistų, treti daug dirbančių ir patyrusių – šiandien Lietuvoje jų tikrai daug.

– Ar norėtumėte, kad Jums būtų atlikta plastinė operacija?

– Aš daug sportuoju, esu Vilniaus senjorų stalo teniso klubo narys, net savo amžiaus grupėje Baltarusijoje tapau veteranų čempionu, plaukioju burlente, irgi esu pelnęs prizinių vietų. Jei tau likimas davė daugmaž normalią genetinę struktūrą ir dar rimtai sportuoji, gali nugyventi ir be plastinių operacijų.

– Rugsėjo mėnesį Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugija rengia tarptautinę konferenciją. Ar mokslas šioje srityje sparčiai žengia į priekį?

– Žengia, bet ne taip greitai kaip informatikos srityje. Juk mes, žmonės, milijonus metų nesikeičiame, taigi ir chirurgija mėgsta klasiką. Žinoma, šiandien be naujovių, net ir be endoskopų, neapsieitume. Bet visas naujoves reikia taikyti saikingai ir pamatuotai.