Kaip teigiama KAM pranešime, Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonuose tarptautinių pratybų dalyviai planuos ir vykdys gynybos ir puolimo operacijas, treniruosis atlikti žygio, susitelkimo rajono užėmimo, kovinės paramos ir kitas užduotis.
Lapkričio 20 d. prasidėjusiosiose ir dvi savaites vyksiančiose pratybose bus stiprinama bendrų veiksmų sąveika su NATO sąjungininkais, taip pat treniruojamasi vykdyti įvairias operacijas apgyvendintoje vietovėje.
Pratybose dalyvaus kariai iš Estijos, Latvijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Vis dėlto po tokiais lakoniškais ir standartiniais pranešimais nepastebėtos galėjo likti dvi žinios. Pirmiausiai svarbu tai, kad pratybų metu bus vertinamas šiais metais įsteigtos Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir joms priskirtų padalinių kovinis rengimas.
Be to, nauja ir tai, kad pratybose dalyvaus ir iš rezervo karių suformuotas pėstininkų batalionas. Rezervo karių rengimas, įgūdžių atnaujinimas yra ypač svarbus karines pajėgas stiprinančiai ir kariuomenę didinančiai Lietuvai. Pavyzdžiui pernai Estijoje pratybose dalyvavo ne keli šimtai, o tūkstančiai rezervo karių. Anksčiau karinę tarnybą atlikusiems kariams bendros užduotys su kitų NATO šalių kariais yra neįkainuojama patirtis.
Stebina šūvio nuotoliu ir taiklumu
Kita naujiena – Lietuvoje dar nematytos ginkluotės pasirodymas. Pagal pratybų legendą bus suformuotos dvi batalionų taktinės grupės ir priskirtas Artilerijos batalionas. Pirmosios – „Baltijos“ bataliono – taktinės grupės sudėtyje treniruosis Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariai.
JAV 173-osios desantinės brigados 2-ojo bataliono pagrindu suformuotoje taktinėje grupėje „Titanas“ be amerikiečių treniruosis kariai iš Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Slovėnijos ir Vokietijos.
Būtent pastarosios šalies kariai nuo kitų metų sudarys Lietuvoje dislokuojamo NATO bataliono pagrindą. Į pratybas vokiečiai iš 131-ojo artilerijos bataliono atsigabeno savaeiges haubicas PzH2000 bei raketinės salvinės ugnies sistemas MARSII.
Pastarosios sistemos yra jau kelis dešimtmečius JAV, Vokietijos ir kitų NATO šalių kariuomenėse naudojamų raketinės salvinės ugnies sistemų MLRS modernizuota versija, kitaip dar vadinama GMLRS. Raidė G šiuo atveju reiškia „guided“ – angl. valdoma.
Skirtingai duomenimis, maksimalus šios sistemos šūvio nuotolis – nuo 70 iki 85 km. Nors bandymu Vokietijoje metu raketos smigdavo į taikinius ir už 100 km. Skirtingai nei ankstesnės MLRS modifikacijos, MARSII savybės yra pažangesnės ne tik dėl dvigubai didesnio šūvio nuotolio.
Sistema per vieną minutę gali paleisti 12 valdomų maždaug 300 kg svorio raketų, kurios pasižymi gerokai didesniu taiklumu (nuo numatyto taikinio nenukrypsta daugiau, nei per 10 metrų), nei įprastos tokio tipo raketos. Mat nors savaime raketinės salvinės ugnies sistemos nėra karybos naujovė – pirmosios masiškai naudotos Antrojo pasaulinio karo metais, valdomos tokių sistemų raketos yra reikšmingas.
Raketinės salvinės sistemos, pavyzdžiui karo metu Rytų Ukrainoje liūdnai pagarsėjusios „Grad“ (20 km šūvio nuotolis) arba „Smerč“ (iki 90 km šūvio nuotolis) buvo gausiai naudojamos siekiant sukaustyti, nuslopinti arba sunaikinti priešininko pajėgas.
Tokias sistemas naudojo abi kariaujančios pusės. Tiesa, nors Rusijos propaganda nuolat liaupsina savas sistemas, kaip neturinčias analogų pasaulyje, jos ypatingu taiklumu nepasižymi - rusiškos sistemos skirtos raketomis padengti didelį plotą, kuriame būtų naikinama visa kas gyva bei karinė technika.
Tuo tarpu valdomos raketinės salvinės ugnies sistemos taiklumas leidžia ne tik taikliau šaudyti bei naikinti taikinius, bet ir atlikti užduotis su mažesniu pačių paleidimo įrenginių skaičiumi.
Galiausiai, MLRS gali leisti ir gerokai didesnes taktines raketas ATACMS. Pastarosios gali sunaikinti taikinius, esančius už maždaug 165 km. O naujausios šios sistemos modifikacijos šūvio nuotolis siekia ir 300 km.
Lietuvoje dislokuotos GMLRS ( vokiečių vadinamos MARSII) kovinius šaudymus atliks gerokai mažesniais atstumais, mat Lietuvos poligonai vis dar nėra pritaikyti tokiems atvejams, kai artileristai siekia išbandyti savo ginkluotę maksimaliais šūvio atstumais.
Beje, tarptautinio artilerijos bataliono sudėtyje be vokiečių artileristų kovinius šaudymus atliks ir tokias pačias haubicas pernai įsigijusios Lietuvos kariai. Jie taip pat šaudys iš kol kas keturių turimų Pzh2000.
Lietuvos kariuomenės poligonų plėtros problemą jau nesyk atkreipė šalies politinės ir karinės valdžios vadovai, mat esamomis sąlygomis didesni NATO pajėgų vienetai jau nebeišsitenka. Tuo tarpu nuo kitų metų, kai Lietuvoje bus nuolat dislokuoti vokiečių bei kitų NATO šalių kariai, erdvės panašioms pratyboms reikės nuolat.
Neatmetama, kad Vokietijos kariai darsyk atsigabens tiek savas savaeiges haubicas, tiek minėtąsias MARSII sistemas, kurios bus dislokuotos ir parengtos pagrindinei užduočiai – atgrasyti bet kokią valstybę nuo minčių apie karines avantiūras Lietuvoje, o jei prireiktų – ir suduoti raketų smūgį iš didelio atstumo. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kuri vadovaus Estijoje dislokuojam NATO batalionui, atsigabens savas GMLRS sistemas, kurios yra beveik analogiškos vokiškoms.