Į DELFI skaitytojos klausimą apie alimentų išieškojimo ypatumus atsako Trakų, Elektrėnų ir Kaišiadorių rajono apylinkės teimų veiklos teritorijose veikiantis antstolis Darius Jonaitis.

Apie šešis tūkstančius naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymo išmokos šiuo metu priverstine tvarka išieškomos maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos vaikų.

Kada kreiptis į antstolį?

Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi į antstolį vertėtų neatidėlioti, ypač – jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų. Antstoliui pradėjus išieškojimą, sumažėja rizika, kad išlaikymo išmokas „suvalgys“ kitos skolos, nes reikalavimai išieškoti išlaikymą pagal Civilinio proceso kodekso 754 tenkinami pirmąja eile.

Vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo reikėtų pateikti antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Konkrečiose veiklos teritorijose veikiančių antstolių tikslūs sąrašai ir kontaktiniai duomenys skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje www.antstoliurumai.lt .

Į kurį antstolį iš veikiančių teritorijoje kreiptis, pasirenka išieškotojas. Dokumentus galima siųsti registruota pašto siunta, tačiau patartina prieš siunčiant susisiekti su antstolio kontora telefonu ir suderinti kartu su kitais dokumentais siunčiamo prašymo formą ir turinį.
Kokius dokumentus būtina pateikti?

Sąraše – trys punktai:

1.) Vykdomasis raštas, jį išduoda išlaikymo išmokas priteisęs teismas;

2.) Prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas;

3.) Detali informacija apie susidariusią išlaikymo skolą – kokia suma ir kurį mėnesį nebuvo sumokėta.

Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo. Laikoma, kad išlaikymo skola apskaičiuota teisingai, kol skolininkas neįrodo priešingai.

Jeigu išlaikymo skola pradėjo kauptis 2008-2014 metais, tai apskaičiuojant jos dydį reikia taikyti nustatytą indeksavimo koeficientą.

Kaip indeksuojamos išlaikymo išmokos?

Indeksavimo paskirtis – apsaugoti priteistas išlaikymo išmokas nuo infliacijos poveikio.

Antstolis Darius Jonaitis
Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką periodinės išmokos indeksuojamos tada, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau. Todėl privaloma indeksuoti išmokas, kurios turėjo būti mokamos nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. pradžios. 2014-2016 m. mokėtinos periodinės išmokos jau neindeksuojamos, kadangi VKI nebesiekia nustatyto dydžio. 2016 metams apskaičiuotas VKI yra 99.9.

Vartotojų kainų indeksas skelbiamas sausio mėnesį ir taikomas nuo einamųjų metų vasario mėnesio visus metus. Visi vartotojų kainų indeksai skelbiami Oficialiosios statistikos portale (http://osp.stat.gov.lt Vartotojų kainų indeksai pagal teisės aktus).

Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius.

Perskaičiuojant 2008-2014 metais nesumokėtas periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100. Kai išmokos turi būti indeksuojamos kelerius metus, indeksavimo laikotarpiu galiojantis koeficientas turi būti taikomas ankstesniais metais perskaičiuotoms (indeksavimu padidintoms) periodinėms išmokoms.

Kaip gauti valstybės išmokas, kai išieškoti išlaikymo nepavyksta?

Teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turi vaikai, negaunantys teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, kuris turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, arba gaunantys tik dalį tokio išlaikymo sumos.

Išlaikymo išieškojimą vykdantis antstolis išieškotojui išduoda nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Pažyma galioja 10 darbo dienų nuo jos išdavimo.

Kreipiantis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją (T. Ševčenkos g. 16C, 03111 Vilnius), pateikiama antstolio išduota pažyma, nustatytos formos pasirašytas prašymas, pareiškėjo pasas arba asmens tapatybės kortelė, vaiko gimimo liudijimas ir (jeigu vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms iš darbo pajamų daryti) pajamas skolininkui išmokančio asmens pažyma apie atliktas/neatliktas išskaitas. Atskirais atvejais dar reikalingi išlaikytinio neįgalumą ar pareiškėjo teikiamą globą patvirtinantys dokumentai. Atvykus į Fondo administraciją, pateikiami dokumentų originalai, o kreipiantis paštu - seniūno arba notaro patvirtintos dokumentų kopijos.

Sprendimą dėl išmokų mokėjimo Vaikų išlaikymo fondo administracija priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Vienam vaikui per mėnesį skiriama išmoka ne didesnė kaip 57 eurų (1,5 Bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka.

Kaip išieškoti išlaikymą iš užsienyje esančių skolininkų?

Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai. Tai 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.

Jeigu skolininkas gyvena bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, taip pat ES nepriklausančiose Norvegijoje, Ukrainoje, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, prašymai dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo pateikiami Vaikų išlaikymo fondo administracijai (T. Ševčenkos g. 16C, 03111 Vilnius). Vaikų išlaikymo fondas, būdamas Lietuvos centrine institucija, bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises. Išieškojimo siekiantiems asmenims nereikia nei vežti ar siųsti dokumentų į užsienio šalis, nei rinkti papildomos informacijos, nei atlyginti teisinės pagalbos išlaidų – visą šį darbą valstybių lėšomis atlieka centrinės institucijos.

Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis. Procedūros sudėtingesnės, kadangi Lietuvos teismų sprendimus turi pripažinti skolininko buvimo šalies institucijos.

Ar pirkiniai vaikui yra pagrindas laikinai nemokėti priteistų išlaikymo išmokų?

Kai kurie išlaikymo prievolę turintys tėvai geranoriškai perveda vaikams didesnes pinigų sumas, negu nurodyta teismo sprendime. Ir į atostogų keliones išsiveža, ir kiekvienam sezonui reikalingus drabužius, batus nuperka. Tai sveikintina. Tačiau būna atvejų, kad solidžią sumą vaikui paskyręs tėvas ar motina nusprendžia galintis nebemokėti periodinių išlaikymo išmokų atitinkamą mėnesį.

Turime suprasti, kad pareigos mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jokie savanoriški pirkiniai nepakeičia. Išmokos turi būti mokamos tiksliai taip, kaip įrašyta teismo sprendime. O jeigu išlaikymo mokėtojas mano, kad periodinės išmokos turėtų būti mažesnės, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikėtų kreiptis į teismą.

Pateikiamas komentaras yra bendrojo informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas individualia teisine konsultacija.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta