Tiesa, supaisyti, kokius nuostolius dėl prarastų studentų patyrė universitetai – labai sunku. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Tad jie nėra atskaitingi nei atskiroms savivaldybėms, nei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).

Tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys – iškalbingi. Per tris etapus vykusius konkursus įveikė ir studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 23 468 studentai – maždaug 10 proc. mažiau nei pernai. Iš pakviestųjų studijuoti universitetuose sutartis sudarė 13 154 asmenys – maždaug 9 proc. mažiau nei pernai.

Žvelgiant į kiekvieno Lietuvos universiteto rezultatus matyti, kad studentų šiemet daugėjo vos keliuose jų – Kauno technologijos universitete (KTU) ir 4 privačiuose. Tuo metu mažėjo studentų kone visur, bet vienur tik keliais vienetais, kitur – ir šimtais.

Paklausti apie tai, kiek lėšų dėl studentų trūkumo prarado, daugelio universitetų atstovai tiesaus atsakymo vengia. Maža to, tikina, kad viskas klostosi puikiai, nors skaičiai rodo, kad tai sunkiai tikėtina.

Vienas skaudžiausių praradimų – MRU

Remiantis LAMA BPO duomenimis, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitete (MRU) pirmakursių šiemet, rugsėjo mėnesio duomenimis, sumažėjo bene daugiausiai iš visų universitetų – 38 proc.

Dėl to buvo nuspręsta laikinai nepratęsti kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo vadovams ir administracijos darbuotojams (nemokėti jiems priedų), atsisakyta iš universiteto lėšų išlaikomos valgyklos, išoriniams operatoriams perduotos leidybos, švaros paslaugos, stipriai sumažintas transporto parkas, pereinama prie bepopierinės dokumentų apyvartos. Artimiausiu metu planuojama privačiam operatoriui perduoti bendrabučių administravimą.

Pasak MRU Komunikacijos skyriaus vedėjo Vaidoto Norkaus, MRU vykdė ir institucinį priėmimą, kurio duomenys nefiksuojami LAMA BPO. Tad susumavus visus 2016 metų stojimo rezultatus bendras priimtųjų į bakalauro pirmąjį kursą studentų skaičius MRU esą sumažėjo tik apie 15 proc.

Dėl šių metų stojimo rezultatų bendras MRU studijuojančių studentų skaičius sumažėjo apie 10 proc. Šiuo metu MRU studijuoja virš 9 000 studentų.

Anot V. Norkaus, pagrindinės priežastys – universiteto tikslas kelti studijų kokybę įvedus minimalų stojamąjį balą, taip pat blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis.

Lietuvius keis užsieniečiai

20 proc. pirmakursių praradimą patyrė Lietuvos sporto universitetas (LSU). Universiteto rektorius Aivaras Ratkevičius skaičiavo, kad dėl to jie prarado apie 150 tūkst. eurų pajamų.

„Tačiau labai sunku pasakyti, ar turėsime pajamų sumažėjimą, nes gausime papildomų pinigų iš užsienio studentų, ko neplanavome. Jie paprasčiausiai paprašė išklausyti kursą, nestojo per bendrąją programą“, – sakė pašnekovas.

Anot rektoriaus, dėl to kyla kitokių sunkumų – reikės tapti lankstesniais, paruošti daugiau dėstytojų, galinčių dėstyti anglų kalba, didinti jų kvalifikaciją. Be to, A. Ratkevičiaus teigimu, galvojama, kaip optimizuoti studijų procesą – mažiau studentų stoja į socialinius mokslus, tad mažiau ir studentų grupių, darbo valandų akademikams. Tačiau konkrečių planų taupymui jis aiškino kol kas nesudarinėjantis – mano, kad tai daryti dar per anksti.

LSU rektorius dr. Aivaras Ratkevičius

Prarado 12 proc. studentų, bet to nesureikšmina

Tačiau štai, pavyzdžiui, 12 proc. studentų praradusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas aiškino manantis, kad neverta skaičiuoti, kiek lėšų dėl mažesnio studentų kiekio jie prarado. Tokią savo poziciją jis grindė tuo, kad esą pati suma mažai ką pasakys, nes universiteto biudžetas formuojamas iš kelių finansavimo šaltinių.

Kartu prorektorius pabrėžė manantis, kad santykinis priimtų studentų skaičiaus sumažėjimas jo atstovaujamame universitete ne toks ryškus, jei palyginsime su Lietuvos abiturientų skaičiaus mažėjimu, kuris siekė 14,6 proc. Tačiau kartu jis pripažino, kad panašūs praradimai – ir su norinčiais studijuoti magistrantūroje.

„Tokio sumažėjimo tikėjomės dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Jam rengėmės, derindami artimų krypčių studijų planus, taip pat įvesdami fakultetinius ir tarpfakultetinius pasirenkamuosius studijų dalykus, taip stengdamiesi išlaikyti nemažėjančią jų pasiūlą. Greta to, aktyviai dirbame, siekdami pritraukti studentus iš užsienio, plėtojame mokymosi visą gyvenimą programas. Tačiau neišvengiamai taupysime veiklose, tiesiogiai nesusijusiose su studijomis ir moksliniais tyrimais“, – sakė K. Šidlauskas.

Praradimas – 22 proc., bet aiškina neigiamų pasekmių nepatyrę

Tuo metu Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studijų prorektorė Laima Taparauskienė sakė, kad nors universitete šiemet šiek tiek sumažėjo pirmakursių (LAMA BPO duomenimis, 22 proc.), tačiau tarp įstojusiųjų daugiau motyvacijos, didesnis ir įstojusiųjų į antrosios ir trečiosios pakopų studijas (magistrantūros ir doktorantūros) skaičius, kuris esą apytikriai atsveria pirmakursių sumažėjimą.

„Kadangi universiteto misija yra daugiau orientuota į mokslinius tyrimus, mokslininkų ir specialistų rengimą, studijas grindžiant mokslo žiniomis, mes jau penketą metų tikslingai perorientuojame savo veiklą, stiprindami mokslinių tyrimų sritį <...> Būdami specializuotu universitetu mes nesiorientuojame į didesnį studentų skaičių, o labiau į kokybę ir žemės ūkio ir maisto bei susijusių sričių nišinių poreikių tenkinimą, atsižvelgiant į ateities technologijas, inovacijas ir tikslinių grupių poreikius. Studentų mažėjimas taip pat paskatino peržvelgti bei patobulinti mūsų studijų programas, kai kurias apjungiant arba atsisakant bei koncentruotis į savo stiprybes – unikalias ir nišines savo sritis“, – sakė prorektorė.

Tad, jos teigimu, tiesioginių neigiamų pasekmių dėl pirmakursių skaičiaus sumažėjimo universitetas kol kas nepatyrė.

Prarado 9 proc. lėšų, skirtų studijų procesui vystyti

LAMA BPO duomenimis, Klaipėdos universitetas (KU) prarado 13 proc. pirmakursių. Tačiau universiteto studijų prorektorius Kęstutis Dučinskas skaičiavo, kad nuostolis kiek mažesnis dėl padidėjusio susidomėjimo magistro studijomis.

„Bendras visose pakopose ir formose studijuojančių studentų skaičius yra sumažėjęs 9 procentais. Galima sakyti, kad proporcingai tiek finansų ir netekome nuo lėšų skirtų studijų procesui vystyti“, – aiškino K. Dučinskas.

Jo teigimu, dar pernai buvo imtasi didelių struktūrinių permainų universiteto administracijos, fakultetų bei katedrų lygmenyse. Siekiant studijų procesą padaryti rentabilesnį, Senato nutarimu buvo pakoreguotos ir pedagoginio krūvio skaičiavimo metodikos.

„Artimiausiu metu planuojame mažinti studijų programų skaičių, stambinti studentų grupes bei tęsti akademinių padalinių restruktūrizaciją“, – kokių veiksmų dar žada imtis, atskleidė prorektorius.

Visame universitete – vos 2,7 tūkst. studentų

Savo ruožtu mažiausiai pirmakursių turinčiu universitetu dar pernai galėjęs būti pristatytas Šiaulių universitetas (ŠU) šiemet dar sugebėjo kiek susitraukti. Skirtumas – 30 studentų, o tai sudaro 12 proc. visų pirmakursių, remiantis LAMA BPO duomenimis. Iš viso ŠU šiemet studijuos vos 217 pirmakursių bakalaurantų.

Tačiau universiteto rektorius Donatas Jurgaitis DELFI sakė besidžiaugiantis, kad pavyko stabilizuoti stojančiųjų srautus. Jis skaičiavo, kad šiemet studijas pradėjo 732 studentai, o pernai – 7 daugiau, tad esą studentų mažėjimo praktiškai pavyko išvengti. Paprašius patikslinti šį skaičių, paaiškėjo, kad rektorius įtraukė 252 asmenis, kurie įstojo į pirmą bakalauro kursą, 150, įstojusius į aukštesnį kursą, 27 – į laipsnio nesuteikiančias studijas, 208 – į magistrantūros studijas, ir 95 klausytojus.

„Šie skaičiai ypač geri ir bendrame kontekste, kai kiti universitetai dėl demografinių priežasčių ar emigracijos užfiksavo itin susitraukusius studentų skaičius. Šiuo metu Šiaulių universitete studijuoja apie 2700 studentų ir klausytojų“, – sakė jis.

Palyginimui, Vilniaus universitetas (VU) šiemet priėmė vien 3373 pirmakursių.

Šiaulių universitetas, ŠU nuotr.

Sumažino darbuotojų skaičių, atsisakė 12 tūkst. m² patalpų

D. Jurgaitis skaičiavo, kad valstybės asignavimai, kurie skirti studijoms, mokslui, ūkiui, administravimui ir stipendijoms, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 25,8 proc. Pavyzdžiui, 2015–2016 m. iš valstybės, jo teigimu, gauta 7,1 proc. mažiau lėšų. Tačiau rektorius aiškino, kad šiemet priimtam studentų skaičiui tai įtakos neturėjo.

„Per pastaruosius kelerius metus priėmėme ir nemalonių, tačiau būtinų sprendimų – sumažinome aptarnaujančio personalo, administracijos darbuotojų skaičių. Siekdami tikslingiau išnaudoti valstybės finansavimą, atsisakėme 12000 m² nebenaudojamų patalpų. Mūsų pastangos duoda vaisių – šiemet Šiaulių universitetas ne tik stabilizavo stojančiųjų skaičius, bet ir gavo įvertinimą aukščiausiu įmanomu valstybiniu lygiu – universiteto veikla akredituota 6-eriems ateinantiems metams“, – paklaustas apie taupymo priemones, dėstė ŠU rektorius.

Jo teigimu, pokyčiai, dėl kurių universiteto veikla nuolat efektyvinama, vyksta jau ne vienerius metus, o šiuo metu investuojama į studijas ir mokymosi aplinką: atsisakoma nerentabilių studijų programų, kuriamos naujos ir atnaujinamos esamos.

„Esame gyva ir regionui būtina mokymo įstaiga – vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvoje, kuris jau kitąmet švęs veiklos 20-metį“, – pabrėžė D. Jurgaitis, leisdamas suprasti, kad apie universiteto uždarymą nesvarsto.

Nepasisekė oficialiame priėmime, tačiau džiaugėsi pačių organizuotu

Mįslė dažnam besidominčiam aukštojo mokslo situacija Lietuvoje ir tai, kaip išsilaiko privatūs universitetai. LAMA BPO duomenimis, studentų juntamai daugėjo tik ISM. Tuo metu Balstogės universiteto filiale jų padaugėjo 8-iais (dabar iš viso čia mokysis 18 pirmakursių), LCC – 4-iais (mokysis 8 pirmakursiai), Europos humanitariniame universitete – 3-imis (mokysis 9 pirmakursiai).

Vertinant privačius universitetus, bene daugiausiai studentų prarado Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) – 30 proc. Šiemet, anot LAMA BPO, čia mokysis 39 pirmakursiai.

Tačiau, pasak KSU Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Vilijos Skaudžiuvienės, nors jie negali pasigirti, kad oficialus priėmimas per LAMA BPO buvo sėkmingesnis nei pernai metais, bendras priėmimas, įskaitant tiesioginį priėmimą su motyvaciniu pokalbiu, buvo labiau džiuginantis.

„Šiais metais, lyginant su praeitų metų statistika, bendrasis sumažėjimas siekia ne daugiau kaip penkis procentus. Jei atsižvelgtume į tai, kad pagal įstojusiųjų į mokamas studijų vietas balo vidurkio dydį KSU yra antras po VU ir stojančiųjų tikslingą motyvaciją stoti būtent į KSU, investuojant į savo karjerą, mes šių metų priėmimą vertiname teigiamai. Lėšų nepraradome. Priešingai, toliau investuojame į infrastruktūrą ir tarptautiškumą: persikėlėme į naują, specialiai universitetinei veiklai, pritaikytą modernų pastatą, o kiekvienais metais pritraukiame vis daugiau dėstytojų bei studentų iš užsienio“, – sakė universiteto atstovė.