Į NSGK posėdį buvo iškviestas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės, prokuratūros atstovai.
NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas BNS teigė, kad komitetą labiausiai domino decentralizuoti viešieji pirkimai, nes apie centralizuotus pirkimus, susijusius su karinės technikos, ginkluotės įsigijimu, NSGK informaciją gauna nuolat.
Praėjusią savaitę Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad 2014 metais įvairių virtuvės įrankių iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.
Prokuroras: nenoriu, kad būtų klaidinama visuomenė
Po uždaro posėdžio vienas pirmųjų pasirodęs generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas sakė komitetui pateikęs įvykių eigą. Ji – kiek kitokia, nei bandė įrodyti J. Olekas, aiškinęs, kad visa medžiaga – tiek dėl galimo sukčiavimo, tiek dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo perduota prokurorams ir būtent šie atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Nenorėčiau, kad būtų klaidinama visuomenė. Generalinius inspektorius vasario 26 d. atliko tyrimą ir savo išvadą pirmiausiai nusiuntė ne prokurorams, o karo policijai. O ši atliko patikrinimo veiksmus. Siekdama įvertinti, ar nustatyta nusikalstamos veikos požymiai, nusprendė kovo mėnesį pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo“, – sakė prokuroas.
Jis pažymėjo, kad karo policija nustatė tik galimus sukčiavimo požymius – konkrečiai dėl produktų ženklinimo – tiekėja pateikė užsakovui ne tas gamintojo prekes, kurios numatytos sutartyje. Anot Ž. Radišausko, tyrimas truko nuo 2015 kovo 9-os iki birželio 1-os, tad niekas netrukdė rinkti medžiagą ir nustačius nusikalstamos veikos požymius, perduoti medžiagą.
Tačiau to padaryta nebuvo – KAM pati nesikreipė į VPT, nors galėjo. Tuo metu prokuratūra tyrė tik galimo sukčiavimo požymius, tačiau pateikus visą medžiagą kilo abejonių ne dėl produktų ženklinimo, o dėl išpūstos produktų kainos – tai savo tyrime buvo pažymėjusi ir KAM pavaldi Generalinė inspekcija.
„Prokurorui, kuris įvertino visą jam pateiktą medžiagą bei atsakymą iš Vokietijos dėl teisinės pagalbos prašymo, kilo abejonių dėl galimų korupcinių veikų, konkrečiai dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Tuomet prokuroras raštu kreipėsi į VPT“, – pabrėžė Ž. Radišauskas.
Jis teigė, kad rugpjūčio 16 dieną gavus išvadą iš VPT, medžiaga vėl buvo nukreipta į karo policiją įvertinti. Bet karo policija tylėjo, ir tik rugpjūčio pabaigoje VPT paviešinus savo tyrimą ir kilus visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimui, generalinis prokuroras iš karo policijos pareikalavo grąžinti medžiagą. Esą būtent tuomet nuspręsta pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo.
„Bus siekiama įvertinti asmenis, kurie rengė dokumentus, technines sąlygas, tuos, kurie pasirašinėjo preliminarią sutartį. Tyrėjai bus prašomi įvertinti ar žala didelė ir ar turtinė“, – pabrėžė prokuroras.
Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius nenustatė pakankamai objektyvių duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigų neatlikimo, nes šiai nusikalstamai veikai konstatuoti būtinas požymis – padaryta didelė žala. Tokia būtų 250 MGL – (minimalus gyvenimo lygis – šiuo metu bazinė socialinė išmoka). Tai sudarytų apie 9,5 tūkst. eurų, tuo tarpu skandalingame „auksinių šakučių“ skandale minima išpūsta kaina sudaro 4 tūkst. eurų.
Paklaustas, ar prokuratūros tyrimo metu bus tiriamas ir Karo policijos pareigūnų vaidmuo, Ž. Radišauskas sakė, kad „jeigu kils abejonių, jog kažkas laiku neatliko veiksmų, jie bus vienaip ar kitaip vertinami“.
Tuo tarpu J.Olekas toliau tvirtina, kad į prokuratūrą kreiptasi dėl visko ir laiku.
"Generalinė inspekcija perdavė visą medžiagą Karo policijai, o ši kreipėsi į prokurorus. Pati Karo policija tyrimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba tyrimo nepradėjo, bet visa medžiaga buvo perduota. Nėra skirtingų medžiagų. Prokuroras turi vertinti tą medžiagą. Gal Karo policijos išvada ir nebuvo tokia dėl piktnaudžiavimo, galbūt suma nėra pakankamai didelė, vėlgi tai turi įvertinti prokuroras.", - teigė J. Olekas. Jis aiškino, kad jo žiniomis kreiptis į Karo policiją, o ne į prokurorus esą yra įprasta.
Ministras dar sykį pakartojo, kad pirmą sykį apie galimą piktnaudžiavimą tarnybą iš Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) gavęs 2014 metų gruodžio 8-ąją.
Tai, kad kontržvalgyba užsiimanti tarnyba pateikė įtarimus apie permokėtas šakutes gruodį, o Generalinė inspekcija tyrimą pradėjo tik sausio mėnesį J. Olekas aiškino, jog dar kurį laiką tarėsi su AOTD žmonėmis, ką daryti toliau. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl būtent kontržvalgybininkai tikrino Materialinių resursų departamento vykdytus viešuosius pirkimus.
Tuo metu A. Paulausko teigimu, "šakučių skandale" atsakomybę turėtų dalintis net kelios institucijos, mat, "buvo padaryta labai daug pažeidimų".
"Pirkimas atliktas pažeidžiant galiojančią tvarką, nes viską organizavo Materialinių resursų departamentas, kurio direktorius padidino pirkimo sumą, nors tokios kompetencijos neturėjo.
Tai klausimas - kodėl dvejus metus niekas nereagavo? Kodėl prokurorai nereagavo, kodėl nebuvo nutraukta sutartis? Atsakymas vienas - prokuroras gavo iš Karo policijos medžiagą tik dėl sukčiavimo, nors matė medžiagą dėl galimo piktnaudžiavimo.
Galiu atsakyti, kad tai yra nekompentencija ir aplaidumas. Prokuroras turėjo matyti, kad išvadoje kalbama ne tik apie sukčiavimą, o ir apie Krašto apsaugos sistemos darbuotojų aplaidumą. Mano supratimu, prokurorai jau tada turėjo tirti, nors pradėjo tik dabar", - sakė A. Paulauskas.
"Prokurorai, gavę generalinės inspekcijos ir vidinio audito medžiagą, mato, kad galima įžvelgti piktnaudžiavimo atvejai. Niekas prokurorų nevaržė tirti. O užteko tik viešų publikacijų, tai ir pradėjo. Jei prokuroras sąžiningai atliktų savo pareigas, jis turėjo tirti viską. Bet jis savo darbą atliko netinkamai ir ne pagal įstatymą", - tikino NSGK vadovas.
Tiesa, jis vengė priskirti kaltę vien prokurorams, mat lėšas Krašto apsaugai skirsto ministras ir jis turėtų užtikrinti, kad pinigai būtų skirstomi racionaliai.
"Visa sistema nesuveikė, nesugebėjo sustabdyti to prikimimo. Antra, kaip galėjo departamento direktorius nuspręsti pakeisti ministro sprendimą ir skirti kitą sumą. Turėjo suveikti Įsigijimų departamentas, vidaus auditas, bet nesuveikė", - sakė A. Paulauskas, pabrėžęs, kad ir J. Olekas ne visiškai tinkamai atliko savo pareigas.
Paklaustas ar J. Olekas turėtų trauktis A. Paulauskas išsisuko nuo klausimo, o asmeniškai balsuotų kaip daugumos atstovas - taip, kaip nuspręstų valdančioji dauguma, kuriai priklauso pats J. Olekas.
Dėl "Incependence" abejonių kilo draudikams
Posėdyje taip pat buvo išklausyta Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado ataskaita, kaip organizuojama SGD terminalo fizinė apsauga.
Abejonių dėl galimų spragų kilo rugpjūtį, kai DELFI paskelbė neįvardyto VST pareigūno pasakojimą apie tai, kad SGD terminalui saugoti trūksta darbuotojų, o ir šiuo metu tai darantiems pareigūnams nemokama už viršvalandžius, jiems tenka kęsti vadovų patyčias ir gąsdinimus, nepildomi anksčiau duoti pažadai.
Pareigūno teigimu, Viešojo saugumo tarnybos vadovybė nesirūpina ne tik darbuotojais, bet ir techninėmis terminalo apsaugos priemonėmis.
Pasak darbuotojo, jie kone bejėgiai šį objektą patikimai apsaugoti žiemos metu. Apžiūrėjęs terminalo apsaugą vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pareiškė, kad objektas saugomas puikiai, o pareigūnas esą tik išliejo asmenines nuoskaudas.
Tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius teigė, kad toliau vyksta tyrimas, tačiau "Independence" esą yra tinkamai saugomas.
Tą patį tvirtino ir A. Paulauskas. Tiesa, jis pabrėžė, kad vien DELFI kalbėjusio pareigūno pareiškimai esą buvo ne tik ginčas dėl keršto, bet ir buvo neatsakingas veiksmas, dėl kurio iš draudimo bendrovių "Klaipėdos nafta" vadovas esą sulaukė skambučių.