Neapčiuopiamos vertybės
Dabar atsiranda vis daugiau galimybių gauti ne tik algą, bet ir įvairių “pamaloninimų”. Tai įvairių rūšių draudimas, studijų bei kursų apmokėjimas, galimybė darbdavio sąskaita naudotis privačiomis gydymo įstaigomis ir sporto klubais, atostogauti užsienyje ar bent gauti papildomų laisvų dienų.
Tačiau privilegijos, kaip ir premijos, paprastai skiriamos ne visiems, o tik ypatingai pasižymėjusiems ir neretai tampa būdu išspausti iš darbuotojų daugiau nei devintą prakaitą. Daugelis tai supranta ir, rinkdamiesi darbovietę, ima vertinti beveik neapčiuopiamus dalykus.
“Aš sėdėjau dideliame kabinete tarp daugybės žmonių ir jaučiausi nematoma. Manęs tarsi nepastebėdavo, profesinio augimo galimybių taip pat nemačiau. Užtat turėjau laiko kompiuterio ekrane skaityti laikraščius. Dabar aš tai darau po darbo”, - sako Rita Mėlynytė.
“Algos visur gana panašios, bet skiriasi požiūris į žmogų. Išėjau iš darbo, nes darbuotojai išvis buvo nelaikomi žmonėmis. “Nuleidžiami” paliepimai, o paskui vis raginama greičiau juos atlikti. Tuo tarpu darbo organizacija prasta, dėl nepritaikytų kėdžių ir stalų nuolat jaučiau įtampą. Per pusantrų metų manęs niekas nepaklausė, kaip jaučiuosi, ar man patogu dirbti ir nė karto nepasidomėjo mano nuomone jokiu klausimu”, - pasakoja Skirmantė Atkočiūnaitė, dirbusi pardavimų vadybininke.
“Nepakenčiu nuolatinės kontrolės ir nepasitikėjimo. Sugebu dirbti savarankiškai, mano darbo rezultatai taip pat matomi. Skyriaus vadovo klausimai, ką veikiu, užduodami kelis kartus per dieną, jo noras pažvelgti į mano kompiuterio monitorių, erzina. Vien dėl to ieškojau kito darbo. Jaučiausi įspraustas į per ankštus rėmus”, - neslepia nepasitenkinimo Mindaugas Stonys.
“Aš pats turiu patirtį, rodančią, kad darbo efektyvumas priklauso nuo darbdavio požiūrio į darbuotoją. Anksčiau dirbau įmonėje, kur buvome pratinami aklai paklusti paliepimams. Toje firmoje per metus pasikeitė visi darbuotojai. Vadinasi, tokia atmosfera, neleidžianti darbuotojams jausti savarankiškumo ir atsakomybės už sprendimus, netiko ne tik man. Perėjau dirbti kitur, nors iš pradžių net alga nebuvo didesnė nei ankstesnioji”, - sako Anatolijus Korotkovas, konsultacijų kompanijos SDG plėtros departamento direktorius.
Beveik komunizmas
“Mūsų vadovas sukuria labai gerą atmosferą. Žinoma, vertiname ir gerą atlyginimą, nes su tokiu be problemų gauname paskolas būstui. Džiaugiamės nupirktais automobiliais, kurių eksploatacijos išlaidas visiškai apmoka darbovietė. Ir tuo, kad neskaičiuoja, kiek benzino mes išeikvojame savaitgaliais ir per atostogas. Dalis darbuotojų dar važinėja savais automobiliais, tačiau ir jie remontuojami apmokant firmai, o išlaidos benzinui taip pat kompensuojamos. Dar galime su savo šeimos nariais visiškai nemokamai pailsėti firmos išnuomotame bute Palangoje”, - sako tos pačios kompanijos mokymo departamento vadovė Karolina Žekaitė.
Apmokamų ir neapmokamų atostogų studijoms darbuotojai prašyti taip pat nesidrovi. Ne mažiau svarbu jai atrodo ir tai, kad geros sąlygos sudaromos jaunoms moterims. Pagimdžiusios ir paauginusios vaikelį, jos ne tik sugrįžta į savo darbo vietą, bet ir turi teisę vėluoti į darbą, važiuoti maitinti mažylio viduryje darbo dienos ir išeiti namo anksčiau. Tokie paprasti ir žemiški dalykai stebėtinai ugdo darbuotojų lojalumą kompanijai.
“Socialinis faktorius labai dažnai neįvertinamas. Žmogus turi jaustis mylimas ir gerbiamas. Tada kompanija turi laisvus, protingus ir kūrybingus darbuotojus. Vergo darbas - neproduktyvus. Prieš trejus metus mes pradėjome dirbti su 6 darbuotojais, o dabar jų turime apie 90, įkūrėme filialus visuose didžiuosiuose miestuose. Darbo saugos konsultantų ir auditorių, profesinės rizikos ekspertų darbo rinkoje trūksta, o mes augome sparčiai. Esame pripažinti sparčiausiai augančia konsultacine kompanija šalyje, o darbuotojų stygiaus nejaučiame”, - sako SDG generalinis direktorius Eduardas Jasas.
Trečdalis rūpinasi savo žmonėmis
“Tos firmos, kurios rūpinasi savo perspektyvomis, darbuotojų labui tiesiog privalo kažką daryti. Tokių į priekį mąstančių darbdavių yra maždaug trečdalis. Maždaug tiek pat darbdavių nemato reikalo rūpintis savo žmonėmis, mano, kad pakanka algos. Jei atlyginimas didelis, darbuotojai išties nieko nereikalauja, kartais net rizikuoja savo sveikata ir gyvybe”, - sako Edmundas Genys, konsultacinės bendrovės SDG darbuotojas, anksčiau dirbęs Visuomenės sveikatos centre. Jis tiria psichosocialinių veiksnių įtaką įmonių darbui. Beje, ši konsultacinė firma yra vienintelė Lietuvoje, turinti licenziją tokiai veiklai.
“Protingas darbdavys, pamatęs, kad mūsų tyrimas rodo, jog tik 10 proc. darbuotojų yra patenkinti darbo sąlygomis, bent jau susimąsto”, - sako E.Genys.
Jo teigimu, prasčiausia padėtis yra mažose automobilių remonto, medienos pjaustymo, baldų surinkimo ir žemės ūkio įmonėse. Gamybos įmonėse administracijos padėtis paprastai yra geresnė nei dirbančiųjų cechuose. Geriausiai savo darbuotojais rūpinasi užsienio kapitalo įmonės. Tai matyti jau firmų vestibiuliuose. Ką ir kalbėti apie darbo sąlygas, kurios tiesiogiai veikia jo efektyvumą.
Siuvyklose, kur darbuotojos ypač išvargsta nuo įtampos ir triukšmo, darbo sąlygos gali būti košmariškos arba pakenčiamos. Tarkim, jei vienoje patalpoje sustatyta 150 siuvimo mašinų, tarpai tarp darbuotojų yra siauručiai, o broką leidžiama taisyti tik atidirbus 8 valandų pamainą, siuvėjos jaučiasi tarsi vergės. Jeigu darbdavys bent kiek pagalvoja apie sąlygų pagerinimą, daro privalomas pertraukėles, situacija kitokia.
Vakariečių patikrinta
Seniai žinoma, kad racionali lengvatų sistema suteikia darbuotojams komforto ir saugumo jausmą, didina jų lojalumą ir atsidavimą organizacijai. Į darbuotoją orientuota politika skatina kūrybiškumą, komandinį darbą.
Užsienio kompanijų vadovai seniai suprato, kad specialistai, kuriuos organizacijoje laiko tik gaunama alga, tampa lengvu konkurentų grobiu, juos paprasta pervilioti pasiūlius didesnį darbo užmokestį. Todėl užsienio kompanijose dėmesys darbuotojams ir jų šeimoms seniai tapo vienu iš svarbiausių kadrų politikos tikslų.
“DuPont”, “Hewlett-Packard”, “Pricewaterhouse Coopers”, “Motorola”, IBM yra išbandžiusios įvairias į šeimą orientuotos politikos formas. Juo daugiau skiriama dėmesio darbuotojų šeimoms, juo mažesnė kadrų kaita ir didesnis personalo sutelktumas. IBM kompanija įsteigė fondą specialioms programoms plėtoti. Didžioji dalis jų skiriama vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrai. Tai didina darbuotojų produktyvumą, lojalumą ir karjeros galimybes, todėl pati kompanija vertina šią paramą kaip strateginę verslo iniciatyvą, o ne kaip labdaringą veiklą.
Rūpestis darbuotojais SDG kompanijoje taip pat nėra tik vadovų altruizmas. “80 proc. mūsų darbuotojų aktyviai kontaktuoja su išore, bendrauja su klientais. Jie negali būti suirzę ir įsitempę, juk yra firmos veidrodis ir jos įvaizdžio dalis”, - neslepia personalo vadovė Asta Krupnikienė. Turint omenyje, kad firma užsiima darbo saugos konsultacijomis, darbuotojų sveikatos priežiūra ir rizikos faktorių vertinimu, gera jos darbuotojų būsena yra verta į tai investuojamų lėšų.
Būtent dėl kuriamo įvaizdžio geras darbo sąlygas, naujus automobilius ir paskutiniųjų modelių mobiliuosius telefonus turi ne vienos firmos darbuotojai. Galime būti tikri, kad viso to nepasiekta griežtai reikalaujant iš darbdavių.
Du poliai
Darbuotojų komfortas ir lojalumas firmai yra vienas polius. Ta kryptimi Lietuva judės veikiama ir Europos Sąjungos. Tačiau mūsų šalyje kol kas gąsdinamai aktualūs ir elementarūs dalykai, kurių paiso anaiptol ne visi darbdaviai.
Blogas darbo organizavimas ir prastos sąlygos darbuotojams neretai virsta nelaimėmis. Tereikia prisiminti liūdnai pagarsėjusią “Karigę”. Tačiau galime neabejoti, kad mažokai darbuotojų saugumu yra rūpinamasi ir kitose šalies įmonėse. Skaudžiais faktais spauda sumirga bent kartą per savaitę.
Nuo 2005 metų pradžios Valstybinėje darbo inspekcijoje užregistruota 112 pranešimų apie mirtinus nelaimingus atsitikimus ar mirtis darbe ir 136 - apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe (2004 metais - atitinkamai 92 ir 93). Profesinės ligos nustatytos 325 asmenims.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, kas trečias žuvęs darbe buvo neblaivus, o statybose - net kas antras. Pirmus metus dirbantieji sužalojami darbe penkis kartus dažniau. Estijos, Latvijos, Lenkijos ir daugelio kitų šalių darbdaviai sudarė savo darbuotojams tokias darbo sąlygas, kad žuvusiųjų darbe skaičius santykinai yra 2 kartus, Skandinavijos šalyse - 4 kartus, o Didžiojoje Britanijoje net 10 kartų mažesnis nei mūsų šalies įmonėse.
Statybose Lietuvoje darbuotojai žūsta tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje 40 proc. darbuotojų žuvo netinkamai organizavus darbą.
Gana iškalbingi “CV Market” tinklalapyje paskelbti apklausos duomenys. Premijos už gerai atliktą darbą geriau dirbti skatintų 56 proc. apklaustųjų, o jų pastangų pastebėjimas ir vertinimas - 31 proc. Papildomos atostogų dienos ir abonementas į sporto klubą papirktų tik po 4 proc. apklaustųjų. O savo darbo vietą beveik pusė surado per pažįstamus.
Galime neabejoti, kad jie gerai informavo ir apie suteikiamas darbo sąlygas, ir ten tvyrančią atmosferą.
