Didžiausio politikų ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė Vyriausybės noras vėl turėti kontrolinį vienintelio Baltijos šalyse naftos perdirbimo koncerno akcijų paketą. Tai pavyktų padaryti, jei „Jukos” mums perleistų savo teises į opcioną – „Mažeikių naftos” valdytojas pagal sutartis turi galimybę už maždaug 200 mln. litų įsigyti bendrovės akcijų, leidžiant 9,72 proc. akcijų emisiją.
Premjero patarėjas Saulius Spėčius tvirtina, kad pagal 1999 m. sutartis yra numatyta, jog Vyriausybė investuotojui papildomai turi parduoti 11,5 proc. „Mažeikių naftos” akcijų. Jeigu „Jukos” pasinaudotų ir pirmuoju opcionu – išpirktų naują įmonės akcijų emisiją, Vyriausybei iš dabar valdomų 40,66 proc. liktų 20,62 proc. akcijų paketas. „Sutartyse yra numatyta tiek pirmojo, tiek antrojo opciono kaina. Dabar jau sunku kalbėti, ar ji buvo gerai apskaičiuota, bet faktas yra tas, kad, palyginti su dabartine akcijų kaina rinkoje, Vyriausybė 20 proc. įmonės akcijų parduotų už kelis kartus menkesnę kainą”, – teigia premjero patarėjas.
Iš tiesų 9,72 proc. „Mažeikių naftos” akcijų emisijos, apie kurią ir kalbama, kaina dabartinėje rinkoje sudarytų kone 700, o už jas „Jukos” sumokėtų tik apie 200 mln. litų.
Lietuvos finansų analitikų asociacijos valdybos narė Viktorija Trimbel pažymi, kad opcionas Rusijos koncernui leistų papildomai susižerti skirtumą tarp opciono akcijų kainos ir rinkos kainos. Pasak jos, neatmetamas variantas, kad derėtis su Vyriausybe ir daryti nuolaidų „Jukos” verčia baimė, kad laikantis griežtos pozicijos galima likti be nieko, nes Lietuva gali patenkinti šią savaitę gautą Rusijos teisingumo ministerijos prašymą uždrausti sandorius „Jukos” valdomomis „Mažeikių naftos” akcijomis.
„Jeigu ši galima baimė reali ir pagrįsta, Vyriausybė turi palyginti neblogas derybines pozicijas”, – mano V.Trimbel.
Finansų analitikas Valdemaras Katkus mano, kad Rusijos teisingumo ministerija, prašydama uždrausti sandorius su „Jukos” akcijomis, pakeitė derybines pozicijas. „Rusijos koncernas suprato turintis itin mažai laiko derėtis ir galbūt parduoti „Mažeikių naftos” akcijas, o Vyriausybės padėtis palankesnė ir ji gali išnaudoti tokį „Jukos” norą.
Nesikišant į šiuos teisinius klausimus galima prašyti pakeisti 1999 m. sutartis”, – mano V.Katkus.
Apie galimybę Vyriausybei padidinti savo „svorį” Mažeikiuose garsiai kalbėjo buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. Vos prasidėjus „Jukos” ir Vyriausybės deryboms jis minėjo, jog, perimus kontrolinį „Mažeikių naftos” akcijų paketą, apie 36 proc. bendrovės akcijų būtų galima parduoti žaliavos tiekimą užtikrinančiam Rusijos naftos tiekėjui, o dar apie 15 proc. perleisti finansiniam investuotojui. V.Uspaskichas nekart yra pabrėžęs, kad, turint kontrolinį įmonės akcijų paketą, jį bus lengviau parduoti ir iš to gauti daugiau lėšų. Tai duotų naudos Vyriausybei.
Pasak S.Spėčiaus, „Jukos” ir Ūkio ministerijos derybose yra kalbama apie būdus, kaip Vyriausybei palankia kryptimi pakeisti opcionų schemą. „Vienas iš variantų buvo toks, kad ne „Jukos” įsigytų naują akcijų emisiją, o šią teisę perleistų Vyriausybei. Tačiau tai nėra pats patraukliausias variantas, nes Vyriausybė vėl turėtų skirti papildomų lėšų Mažeikiams, į kuriuos jau investuotos didelės sumos pinigų”, – kalbėjo premjero patarėjas.
V.Katkaus teigimu, Vyriausybei išpirkus opcioną, ateityje galima uždirbti nemažus pinigus parduodant akcijas. „Tačiau esminis dalykas vis dėlto yra garantijos dėl ilgalaikio naftos tiekimo Lietuvai. Turint kontrolinį paketą, jo pardavimą reikėtų sieti su maksimaliomis naftos tiekimo garantijomis”, – minėjo analitikas.
Tuo tarpu S.Spėčius išsklaido nežinomybę dėl kontrolinio paketo perėmimo, teigdamas, kad derybininkai apie papildomą akcijų įsigijimą jau nebekalba. „Opciono išpirkimas ir kontrolinio paketo turėjimas nėra vertybė. Vyriausybė neketina verstis naftos verslu, tam yra tarptautinės bendrovės. Kalbama apie tai, kaip pagerinti sąlygas, kurios nustatytos 1999 m. sutartyse su „Williams International”. Diskusija su „Jukos” vyksta gan konstruktyviai, jie supranta, kad Vyriausybei ir ekonomiškai, ir politiškai tokia schema nėra priimtina”, – kalbėjo S.Spėčius. Be to, jis neatmeta varianto, kad „Jukos” išpirks pirmąjį opcioną, tačiau 1999 m. sutartys turėtų būti pakeistos Vyriausybės naudai.
Anot V.Trimbel, vienintelis reikšmingas interesas Vyriausybei perimant „Mažeikių naftos” kontrolę būtų nebent galimybė trečią kartą keičiantis strateginiam investuotojui atsisakyti Vyriausybės įsipareigojimų pagal sutarčių paketą, kuris buvo pritaikytas „Williams International” interesams ir to meto derybų aplinkybėms.
„Idealiu atveju „Mažeikių nafta” taptų visiškai privačiai valdoma, rinkoje konkuruojanti, pelno akcininkams siekianti įmonė be jokių išskirtinių sutartinių privilegijų, o ne potencialus ekonominio bei politinio šantažo įrankis. Tada sumažėtų ar pradingtų šios įmonės veiklos politizavimas ir aplinkui verdančios aistros. Tai yra žalinga tiek pačiai įmonei, tiek Lietuvos visuomenei”, – teigia V.Trimbel. Ji priduria, kad laikas ir energija švaistomi politikų rietenoms žaidžiant „Mažeikių naftos” korta. Pasak jos, trūksta rimtų diskusijų ir sprendimų, užtikrinančių ilgalaikę ir sparčią šalies ekonomikos plėtrą.
V.Trimbel pažymi, kad, Vyriausybei pasinaudojus opcionu ir gavus kontrolinį paketą turint tikslą akcijas parduoti naujam pirkėjui, vargu ar tai būtų tinkamas biudžeto lėšų panaudojimas. „Kaip būtų pagrindžiama akcijų kaina tokiuose sandoriuose ir pagal kokius kriterijus būtų išsirinktas naujasis akcijų savininkas?” – klausia analitikė.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius premjerą yra įspėjęs, kad, į „Mažeikių naftą” atėjus Rusijos įmonei „Gazprom”, kuri tiekia Lietuvai ir dujas, kiltų grėsmė nacionaliniam saugumui. Su tuo sutinka ir V.Katkus. „Jeigu „Gazprom” įsigytų „Mažeikių naftos” kontrolinį paketą, taptų vienintele šalies energetikos ūkio valdytoja. Nepamirškime, ji turi ne tik ekonominius, bet ir politinius interesus, yra kontroliuojama Kremliaus. Pritarčiau opozicijos lyderiui, kad negalime šiai Rusijos bendrovei atiduoti „Mažeikių naftos”, ypač jei galvojame apie ateitį”, – mano analitikas.
Kitokios nuomonės yra S. Spėčius, pasak kurio, be Rusijos kapitalo dalyvavimo normalus „Mažeikių naftos” darbas nėra įmanomas. „Geopolitinė situacija yra tokia, kokia yra. Mes neturime nei dujų, nei naftos tiekimo jungties su Vakarais.
Ir šios padėties nepakeis faktas, kad Mažeikių įmonę valdo „Jukos”, „Gazprom” ar „LUKoil”. Manau, kad nėra labai svarbu, kas yra akcininkas „Mažeikių naftoje”. Ir jeigu įmonės akcijas įsigytų, pavyzdžiui, „Gazprom”, situacija nei pagerėtų, nei pablogėtų”, – mano premjero patarėjas. Anot jo, „Mažeikių naftos” reikšmė nacionaliniam saugumui yra labai pervertinama.