Šios atsakomybės neišvengs ir motinos, kurių vaiką nužudys šaltakraujis žudikas ar išniekins nesutramdomas seksualinis maniakas – nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims užteks tik užsiminti apie tai, ką uždarame teismo posėdyje kalbėjo nusikaltėlis, ir jis iš karto galės būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal Seimo narių priimtas BK pataisas prokurorams net nereikės įrodinėti šių baudžiamųjų nusižengimų – užteks fakto, kad informacija bus paskleista. Net nesvarbu kur – ar žiniasklaidos priemonėje, ar bet kokioje viešoje vietoje, tarkime, daugiabučio laiptinėje kalbantis su kaimynais.
Viena baudžiamojo įstatymo iniciatorių, socialdemokratė Irena Šiaulienė net neslepia, kad labiausiai siekiama nubausti ne žurnalistus, o jų darbdavius – interneto portalus, laikraščius ir televizijos kanalus. Nes tai, ką skelbia žiniasklaidos priemonės, yra labai negeri dalykai – dėl to žmonės net priversti emigruoti iš Lietuvos.
O juk mūsų šalyje gera gyventi – pagal socialdemokratų piešiamą viziją, kurią Seime klusniai palaikė ir konservatoriai, ir liberalai, Lietuvoje nėra vaikus skriaudžiančių pedofilų, nėra tėvų, iš kurių kaip Norvegijoje atimami vaikai, pagaliau net nebūna ir žiaurių nusikaltimų. Lietuva – ideali valstybė.
Seimo narė I. Šiaulienė net neslepia, kad Lietuvos žurnalistai turės keisti savo kvalifikaciją – nuo šiol visuomenei ne skleis žinias, o dirbs psichologais: kaip ir iki šiol, galės išklausyti pasipasakoti norinčių žmonių, tačiau negalės apie tai rašyti straipsnių, jeigu jų pasakojamos istorijos narpliojamos neviešuose teismo posėdžiuose. Kam žurnalistams to reikės? Kad žinotų.
Tačiau parlamentarų užmojai užčiaupti ne tik žiniasklaidą, bet ir visą visuomenę sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą – ir žurnalistų, ir teisininkų bendruomenė sako, kad Seimo priimtos BK pataisos prasilenkia su sveiku protu, Lietuvoje įvedama cenzūra ir dvigubas ar net trigubas baudžiamumas, nes šiuo metu už padarytus pažeidimus žurnalistai gali būti baudžiami etikos sargų, o BK jau seniausiai yra numatyta atsakomybė ir už neteisėtą privataus gyvenimo, ir už valstybės, ir už komercinės paslapties paviešinimą.
Istorija, po kurios atsirado pataisos
BK pataisos Seime buvo užregistruotos dar 2013 m. – tuomet ilgametės socialdemokratės I. Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė pasiūlė, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti visi asmenys, kurie „atskleidė arba viešai paskelbė baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu arba bylos medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu, kurios atskleidimą ar viešą paskelbimą apribojo teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje“.
Šios pataisos atsirado būtent tuo metu, kai DELFI paskelbė apie įtakingo socialdemokrato Juliaus Sabatausko šeimą sukrėtusią dramą – politiko dukros vaiko tėvas, kilęs iš Indijos, grasino nužudyti parlamentarą ir jo šeimos narius, nes užsieniečiui yra neleidžiama bendrauti su dukra. Šios istorijos žurnalistai šiandien negalėtų paviešinti – politiko šeimos drama buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose.
Socialdemokračių, kurios teigė norinčios, kad Lietuvoje nepasikartotų Garliavos istorija, pateiktas pataisas iš karto buvo suskubta svarstyti Seime, bet kilus visuomenės, o labiausiai motinų nepasitenkinimui, įstatymo projektas dingo iš visuomenės akiračio, nors buvo žadėta, kad į gyventojų pasiūlymus bus atsižvelgta.
Ir „atsižvelgė“ – parlamentarai nutarė, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma už bet kokios medžiagos, neišskiriant nepilnamečių asmenų, paviešinimą. Ir bus net nesvarbu, ar teismas nagrinės nužudymo, seksualinės prievartos ar politikų korupcijos bylą.
Tiesa, I. Šiaulienė ir R. Šalaševičiūtė už įstatymo pažeidimus siūlė bausti net laisvės atėmimu iki trejų metų, bet šie pasiūlymai buvo atmesti – Seimas nutarė, kad už informacijos paskleidimą grės laisvės apribojimas, viešieji darbai arba areštas.
Šis įstatymas įsigalios, kai tik jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet žiniasklaidos priemonių atstovai tikisi, kad šalies vadovė sustabdys Seimo narių užmojus užčiaupti žiniasklaidą – penktadienį jau išplatintas viešas kreipimasis į prezidentę, prašant šį įstatymą vetuoti. Prezidentė jau atkirto, kad parlamentarų priimtas baudžiamasis įstatymas yra gėdingas.
Žurnalistų sąjungos vadovas: tikrieji politikų tikslai – kitokie
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius neslėpia, kad labai nustebo sužinojęs, jog BK pataisos, kuriomis siekiama įvesti cenzūrą Lietuvos žiniasklaidoje, Seime buvo priimtos paslapčia. Ir dar tuo metu, kai buvo „nulaužtas“ Seimo interneto puslapis, kuriame net nebuvo galima pasitikrinti informacijos apie parlamentarų svarstomus įstatymus.
„Neturiu paaiškinimo, kodėl taip atsitiko, – neslėpė D. Radzevičius. – Spėju, ir patys politikai į šį klausimą neturėtų atsakymo. Seimas jau gali dekriminalizuoti ką tik nori, bet šis BK straipsnis kalba ne apie pasekmes, kas atsitiks blogo paviešinus informaciją – bus baudžiama ir tais atvejais, jeigu ir nieko neatsitiks. Vien už faktą, kad kažkoks nedidelis gabalėlis gali būti paviešintas bus taikoma kriminalinė bausmė.“
„Tas tikslas, kuris buvo deklaruojamas įstatymo kūrimo pradžioje, akivaizdžiai neturėjo nieko bendro su realiu žmogaus teisių gynimu, buvo akivaizdu, kad juo siekiama visus užčiaupti – kad nebūtų kalbama apie daugelį dalykų, kurie vyksta ir už uždarų, ir ne už uždarų teismo durų“, – pažymėjo jis.
D. Radzevičius neabejoja, kad Seimo priimtas įstatymas sulauks Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovų reakcijos.
„Kriminalinės bausmės turi būti pagrįstos, turi būti atlikta analizė, ką tokių bausmių taikymas padės išspręsti“, – sakė jis.
Pasak LŽS pirmininko, prieš porą metų, kai buvo svarstomas įstatymas, politikai žadėjo, kad atliks analizę, į svarstymus įtrauks ekspertų, bet tai nebuvo padaryta.
„O tai rodo, kad nebuvo noro, – įsitikinęs jis. – Bet aš tikiu, kad ši BK nuostata bent artimiausiu metu neįsigalios – ar tai bus prezidentės veto, ar kitu būdu bus ištaisyta ši klaida, nes man būtų sunku paaiškinti, kas toliau laukia Lietuvos. Nenoriu kelti sąmokslo teorijų, bet spėju, kad politikai tokiu sprendimu nori nukreipti dėmesį nuo svarbesnių problemų. Akivaizdu, kad žodžio laisvės ribojimai ir kriminalizavimas paprastai Lietuvoje būna organizuojamas tada, kai šalyje būna rimtesnių bėdų. Ir tai padaroma be didesnių diskusijų.“
Žurnalistai nebegalės kontroliuoti valdžios
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sako, kad Seimo priimtos BK pataisos yra daugiau nei absurdiškos.
„Šios BK pataisos pirmiausia atima galimybę iš visuomenės sužinoti apie įvykius, kurie susiję su svarbiausia gyvenimo sritimi – saugumu – gatvėje, šeimoje, įvairiose bendruomenėse, – sakė ji. – Antra, šiomis pataisomis žiniasklaidai apribojama pamatinė jos funkcija – kontroliuoti valdžios veiksmus, šiuo atveju teisminės, nuolat domintis ir skelbiant, ar sąžiningai, laikantis įstatymų, buvo vedamas teisinis procesas, kuomet nukentėjo jautriausia visuomenės grupė – nepilnamečiai. Todėl tokios pataisos gali būti vertinamos tik kritiškai ir egzistuoti tik nedemokratinio režimo šalyse.”
„Dėl to numatyti atsakomybę žiniasklaidai – ir dar baudžiamąją – už jau išnagrinėtos bylos medžiagos, kad ir neviešuose posėdžiuose, paskelbimą yra daugiau negu absurdiška, – sakė A. Žilinskienė. – Tokios medžiagos skelbimą turi apspręsti tik viešasis interesas, apsaugant nukentėjusiuosius, bet ne BK. Šiuo atveju belieka tikėtis prezidentės D. Grybauskaitės vakarietiško spaudos laisvės supratimo.”
Baudžiamosios teisės ekspertas: pažeidžiamas viešasis interesas
Tokios pozicijos laikosi ir baudžiamosios teisės advokatas, teisės mokslų daktaras Andžejus Čaikovskis. Pasak jo, Seimas sutrypė viešąjį interesą, visuomenės teisę gauti informaciją apie baudžiamąsias bylas ir žiniasklaidos teisę ir pareigą tokią informaciją skleisti.
„Manau, įstatymas Seime priimtas neįsigilinus į uždaro teismo posėdžio paskirtį, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, – sakė jis. – Dar 2002 m. Lietuvos Aukščiausias Teismas pabrėžė, kad vykdydama savo misiją ir tenkindama viešąjį interesą žiniasklaida privalo informuoti visuomenę apie asmenis, padariusius nusikaltimus, vykstančius tyrimus ir teismo procesus. Įtariamojo ar kaltinamojo interesų suabsoliutinimas pažeidžia viešąjį interesą. Žiniasklaida gali ne tik informuoti apie priimtus nuosprendžius, nutaris, sprendimus, nutarimus, bet ir turi teisę juos kritikuoti.”
Pasak A. Čaikovskio, šių taisyklių svarba ypač atsiskleidė per garsųjį ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą dėl nepilnametės merginos grupinio išžaginimo Lentvaryje.
„Kai apylinkės teismas neviešame posėdyje netikėtai atsisakė pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą vienam iš pagrindinių įtariamųjų ir apie tai iš Lentvario gyventojų tapo žinoma žiniasklaidai, būtent visuomenės informavimo priemonių pagrįstas domėjimasis ir prokuroro bendradarbiavimas su žiniasklaida leido atkreipti dėmesį į susidariusią netoleruotiną viešojo intereso aspektu situaciją, – kalbėjo advokatas. – Šioje nepilnametės grupinio išžaginimo byloje įtariamieji virto kaltinamaisiais ir buvo nuteisti. 2013 m. priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus pripažino, kad žiniasklaidos domėjimasis byla ir publikacijos apie bylą įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių nepažeidė. Bendraudamas su žiniasklaida nieko neteisėto nepadarė ir prokuroras. Kad prokuroras tuo nepažeidė tarnybinės etikos, buvo pripažinta dar anksčiau.”
Už įstatymą turėtų ploti pedofilai
Advokatas prisiminė ir kitą istoriją, kai į teismą civiline tvarka kreipėsi už seksualinius nusikaltimus nuteistas vilnietis Marius N. – jis nesėkmingai bandė įtikinti teismus, kad naujienų portalas DELFI neteisėtai paskelbė informaciją iš uždarų posėdžių baudžiamosiose bylose, kuriose jis buvo nuteistas už mažamečių tvirkinimą, nepilnametės išžaginimą ir seksualinį prievartavimą ir kt.
„Teismas pažymėjo, kad uždari posėdžiai skirti apginti ne pilnamečio pavojingo seksualinio nusikaltėlio interesus, bet jo nepilnamečių aukų interesus, – sakė A. Čaikovskis. – Bylą išnagrinėjęs teismas pabrėžė, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir tas pagrįstas interesas tuo didesnis, kai seksualiniai nusikaltimai padaryti prieš nepilnamečius. Viešoje vietoje teisme padarytos kaltinamojo nuotraukos padarytos teisėtai.”
Pasak jo, viešinant informaciją apie neviešus teismo procesus yra viešasis interesas ginti nusikaltimų aukas, neatskleisti jų asmens duomenų, nebent gaunamas jų sutikimas. Be to, yra ir viešasis interesas informuoti visuomenę apie baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir rezonansinius ikiteisminius tyrimus (pvz., kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymo byloje).
„Tačiau nėra jokio viešojo intereso saugoti nuo visuomenės ir žiniasklaidos pilnamečius nusikaltėlius, – sakė advokatas. – Ypač kai padaryti sunkūs seksualiniai nusikaltimai – išžaginimai, seksualinis prievartavimas ir t. t. Tai, kad išžaginta ar seksualiai išprievartauta nepilnametė, tik sunkina nusikaltimą ir bausmę, bet negali tapti pretekstu pavojingiems nusikaltėliams išvengti viešumo. Turi būti gerbiami ir saugomi aukos, o ne nusikaltėlių interesai (į privatumą, asmens duomenų slaptumą, į atvaizdą).”
Baudžiamosios teisės ekspertas neabejoja, kad tokiu įtstatymu Seimas ateina į pagalbą pavojingiems seksualiniams nusikaltėliams.
„Ir tuo pačiu sutrypė viešąjį interesą, visuomenės teisę gauti informaciją apie baudžiamąsias bylas ir žiniasklaidos teisę ir pareigą tokią informaciją skleisti, – sakė jis. – Akivaizdu, kad siekdami apsunkinti visuomenės informavimo priemonių darbą, kaltinamieji ir jų gynėjai masiškai prašys skirti uždarus posėdžius. Prokurorai neteks galimybę paaiškinti visuomenei savo poziciją bylose, kuriose skirtas uždaras posėdis – net jei tai niekaip nekenkia nukentėjusiems ir teisingumo vykdymui.”
Sistema bus uždara – pamirškite prisiekusiųjų teismus
Ne vienoje rezonansinėje byloje tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusiuosius gynęs kaunietis advokatas Vytautas Sirvydis pastebi, kad Seimo priimtomis BK pataisomis siekiama ne tik užčiaupti žiniasklaidą, bet ir ir padaryti uždaresnę teismų sistemą.
Anot jo, Seimo priimtas įstatymas yra dar vienas iš gausybės pastarojo laikmečio indikatorių, įrodantis, kad valstybė prarado net išorinius demokratijos, tuo pačiu, ir sudėtinės demokratijos dalies – atvirumo ir skaidrumo – bruožus.
„Tai – Tuskulėnų tradicija, kada iš to paties Vilniaus centre esančio pastato, kur dabar įsikūrę net du aukšti teismai (KGB rūmai – aut. past.), nušautieji į pakaušį nebeturėjo galimybės papasakoti apie procesą”, – žodžių į vatą nevyniojo žinomas teisininkas.
„Šis įstatymas tik dar labiau atitolina teismus nuo visuomenės, nors per nepriklausomybės metus buvo daug kalbama ir apie prisiekusiųjų teismų, ir tarėjų institutą, turintį teismus kuo labiau priartinti prie visuomenės, – sakė V. Sirvydis. – Ir net nesvarbu, kokiu būdu skleidžiamas tikslas teismus priartinti prie visuomenės – senų seniausia idėja, ateinanti dar iš Romos laikų, yra ta, kad teisė – visuomenei tarnauti skirtas reguliatorius. O dabar daroma taip, kad teismus padaryti visiškai uždarus ir, negana to, kad proceso dalyvis, nesvarbu, koks jo statusas – ar kaltinamasis, ar nukentėjusysis, ar prokuroras, ar gynėjas – iš viso praranda bet kokią teisę net pasisakyti, kas vyko teismo posėdyje.”
„Todėl aš ir keliu klausimą – gal tuomet nei apeliacinio, nei kasacinio skundo negalima rašyti? – sakė advokatas. – Nes juk ir skunde pasisakysi, kad tokie ir anokie dalykai vyko uždarame posėdyje. Žinoma, absurdas, bet matau, kad ši idėja yra realizuojama.”
Advokatas pažymėjo, kad net nesvarbu, iš kokio asmens pozicijos žiūrėsime į šį reikalą.
„Bet kurio asmens teisės ir interesai negali būti statomi aukščiau ir negali būti sureikšminami lyginant su kitų asmenų teisėmis ir interesais – lygiai taip pat kaip ir kaltinamasis, taip ir nukentėjusysis turi teisę pateikti duomenis, juos pripažinti įrodymais, negali būti tokio teismo ir teisingumo, kuris yra uždaras, – sakė jis. – Visuomenės teisė žinoti yra savarankiška teisė.”
Nesužinos ir apie slaptus susitarimus su teisėjais
Advokatas net pateikė pavyzdį, kaip visuomenė praras teisę žinoti apie vykstančius susitarimus tarp pareigūnų ir teisėjų.
„Įsivaizduokite – kaltinimas susitaria su teismu, kas dažnai būna nusikalstamų susivienijimų bylose, kai, tarkime, liudytojas, buvęs gaujoje, duoda parodymus ir už tai gauna privilegijų, kartais net labai didelių privilegijų, – kalbėjo V. Sirvydis. – Gerai ar blogai, čia kitas dalykas, bet štai žurnalistai jau negalės visuomenės informuoti apie tai, kas vyksta. Kitas dalykas, taip pat nemažiau blogas – tarkime, gynyba susitaria su teismu – už kyšį, už kažkokius poveikius, teisėjų rotacijas, pvz., teisiamas politikas paprašys priimti išteisinamąjį nuosprendį ir už tai pažadės perkelti į aukštesnes pareigas. Žurnalistai tokio susitarimo irgi negalės užfiksuoti, nei jo aprašyti, nei pasakyti, kad kyla tokių abejonių. Nes to jūs, žurnalistai, paprasčiausiai nesužinosite – į procesą jūsų niekas nepriims.”
Pasak jo, net tokiu atveju, kai žurnalistas pateiks informaciją net nežinodamas, kad ji yra neviešoje byloje, tai jo nuo atsakomybės neatleis: „Viskas, jūs keliaujate į kalėjimą, vaizdžiai tariant. Ir net nebus įdomu, iš kur žurnalistas šią informaciją gavo – jūs galėsite dangstytis, jeigu norite, šaltinio paslaptimi, kaip ir bet koks įtariamasis ir kaltinamasis, galėsite neduoti parodymų, bet užteks to, kad parašėte straipsnį.”
V. Sirvydis sako, kad privataus gyvenimo sąvoka negali būti vertinama plačiau nei jau yra įtvirtinta Civiliniame kodekse.
„Manau, kad tai, kas vyksta teismuose, negali būti privatus gyvenimas”, –įsitikinęs jis. Ir čia pat pabrėžė, kad pagal dabartinę teismų praktiką bylos duomenys yra bet kokia informacija, esanti byloje – net ir teisiamo asmens vardas ir pavardė. O pagal įstatymą to nebus galima viešinti.
„Šios įstatymo pataisos – vienas būdų bausti neįtikusius – ar tai bus žurnalistas, ar proceso dalyvis, ar gynėjas, ar galų gale prokuroras, – pabrėžė advokatas. – Žurnalistus sutraiškyti bus maža satisfakcija, nelabai sistema iš to išloš. Lygiai taip pat kaip ir sutraiškydama advokatus – išmes iš advokatų, dirbsime kitą darbą ar į Angliją išvažiuosime.”
Pasak jo, Strasbūro teismas yra pasakęs, kad jau vien pats faktas, jog BK yra norma, tramdanti ir dedanti apynasrį žurnalistams, jau yra didelis blogis ir neatitinka Žmogaus teisių ir laisvių pagrindinės konvencijos: „Jau vien šios normos buvimas BK yra grūmojimas – anksčiau mūsų įstatyme buvo baudžiama už įžeidimą, bet šis nusikaltimas buvo dekriminalizuotas, o dabar nuspręsta uždėti naują apynasrį. Ir žymiai piktesnį.”
I. Šiaulienė: nėra čia ką diskutuoti ir dievagotis
Tuo metu viena įstatymo iniciatorių, socialdemokratė I. Šiaulienė džiaugiasi, kad pagaliau bus sutramdyti ne tik žurnalistai, bet ir leidėjai.
– Kodėl prireikė tokių įstatymo pataisų? – DELFI paklausė ilgametės Seimo narės.
– Todėl, kad buvo akivaizdūs precedentai, kai buvo nesilaikoma nei vaiko teisių apsaugos, nei šeimos privatumo ir taip toliau. Ir piktnaudžiaujama informacija, o atsakomybės nėra. Ir pataisos nebuvo svarstytos ekspromtu, jos registruotos 2013 m., ir pernai pavasarį buvo ilgos ir išsamios diskusijos Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ir po patobulinto varianto buvo priimta, kad atsakomybė taip pat tenka ir juridiniam asmeniui.
– Kodėl ir juridiniam asmeniui?
– Todėl, kad taip pat turi jausti atsakomybę, nes dažnai būna spaudimas konkrečiam žurnalistui. Todėl taikoma atsakomė ne tik žurnalistui, bet ir leidėjui.
– Mes jau girdėjome tuos argumentus ir taip toliau, ir manau, kad čia nėra jokio ribojimo. Galima pateikti informaciją, bet neturi būti pažeisti vaiko interesai. Kaip buvo nutikę konkrečiu Garliavos atveju. Lygiai taip pat gali būti kiti precedentai. Ir tas beprecedentinis nesiskaitymas privertė daryti šitokias pataisas.
– Tai jūs imate ginti seksualinius iškrypėlius – nuo šiol nebus galima apie juos rašyti, nes tokios bylos teismuose yra nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose?
– Tai prašau – apie socialinius iškrypėlius ir rašyti, o ne apie vaiką. Precedentas, faktas, analizuokite, nenurodykite nei vaiko, nei vietos ir t. t.
– Bet pagal šį įstatymą nebus nieko galima rašyti, nes bet kokia byloje esanti informacija yra nevieša...
– Visiškai ne. Nėra taip, čia jūs taip norite išaiškinti. Jeigu jūs pažeisite įstatymą, tada bus atsakomybė. Visiškai neapribojama žodžio laisvė, šitas legendas – kad riboti teisę ir neduoti informacijos – jau girdėjome. Tik parašykite teisingai, vienintelis siekis. Jokio noro apriboti, yra tik siekis apginti tų žmonių, kurie negali apsiginti arba nesupranta, kad turi tokią teisę.
– Bet jūs turbūt nesuprantate, ką aš sakau – bet kokia informacija, esanti byloje yra nevieša, ir automatiškai pagal jūsų pateiktas pataisas jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
– Taip, taip – nurodysite kaimą, kur gyvena, ir taip toliau, ir bus galima vaiką identifikuoti. Jūs galite rašyti be jokių konkrečių dalykų, o jūs norite viską konkretinti, o čia ir yra problema, jums atrodo, kad tai nėra informacija.
– Po jūsų pataisų įstatymas buvo praplėstas – bus baudžiama ne tik už informacijos, susijusios su nepilnamečių bylomis, paviešinimą. Kodėl to reikėjo?
– Tai praplėtė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir matyt tam yra pagrindo, nes jie susiduria ir su teisine praktika, ir žinoma, buvo kviečiami specialistai, matyt buvo atsižvelgta į situaciją, kuri realiai egzistuoja gyvenime.
– Tai dabar net motinos, kurių vaikas bus nužudytas ar išprievartautas, ir byla bus nagrinėjama neviešame posėdyje, negalės žurnalistams pasipasakoti?
– Galės pasipasakoti, bet tai neturės būti viešinama. Čia ir buvo, kad dažnai jos nesuvokia savo teisių ir nežino.
– Bet, sakykite, koks tuomet žurnalisto tikslas, jeigu jis negalės pokalbio pateikti visuomenei?
– Kad žinotų. O ne tai, kad perpasakoti ir tuo pačiu sugadinti žmogui gyvenimą. Reikia jausti atsakomybę, o ne tik naudotis kaip priemone. Kai neneša atsakomybės, ir turime tokius precedentus – dėl jūsų žmonėms reikia keisti vardus, pavardes, emigruoti iš šalies ir taip toliau ir panašiai.
Gerbiamasis, aš jau viską atsakiau ir daugiau čia turbūt diskusija pabaigta – jūs turite savo poziciją, Seimas pritarė ir manau, kad yra teisingai padaryta. Ir neturime jokio sąmoningo pykčio, kad mes norime riboti informaciją. Nieko panašaus, informacijos ir taip pakanka, bet nepilnamečių ir privataus asmens gyvenimo apsauga yra žymiai svarbiau.
– Tačiau BK jau yra straipsniai, numatantys atsakomybę už neteisėtą privataus gyvenimo paviešinimą...
– Nepakanka šito, todėl ir buvo tikslinta. Ir tai jūs puikiai suprantate. Aš baigiu pokalbį, negaliu daugiau jums čia aiškintis ir dievagotis.
– Na, bet ar vis tiek jums atrodo, kad įteisinamas dvigubas baudimas?
– Jeigu prieisite iki šito, tai tam yra teismas, bylos, ten ir advokatai, ir tada teisėjas taikys reikiamą straipsnį pagal konkretų atvejį. Jeigu sakote, kad yra du straipsniai, tai teismas turi teisę taikyti, tai jo prerogatyva.
