Šiuo metu, kaip Europos parlamento plenarines sesijos posėdyje Strasbūre teigė J. Straw, Afrika yra dar skurdesne nei buvo prieš 25 metus. Tarptautinių finansinių organizacijų duomenimis, iš 38 skurdžiausių pasaulio šalių net 32 – Afrikoje. Į pietus nuo Sacharos esančiose valstybėse žmonės gyvena mažiau nei už vieną dolerį per dieną, o Afrikos prekybos dalis tarptautinėje rinkoje yra tik trečdalis 1980 metais buvusio lygio. Daugumos šalių bendrasis vidaus produktas – mažiau nei 1000 litų vienam gyventojui per metus, o Etiopijoje – mažiau nei 300.
Bado šmėkla taip pat kybo virš didelės dalies kontinento – Jungtinių Tautų maisto programos duomenimis, Konge iš daugiau nei 50 mln. gyventojų maisto stokoja 71%.
Afrikiečiai, bėgdami nuo bado ir skurdo, vis sunkiau suvaldomu srautu veržiasi į turtingesniuosius kraštus, pirmiausia – į Europą. Badas, milžiniški AIDS sergančiųjų ir ŽIV infekuotų mastai, nesibaigiantys vidaus kariniai konfliktai alina Afrikos žemyną. Šiuo metu vadinamajame juodajame kontinente vidutinė gyvenimo trukmė - 42 metai. Yra spėjama, jog po penkių metu ji sumažės iki... 30 metų.
Net nepaisant kai kurių padėties Afrikoje gerėjimo ženklų - po truputi kyla Mozambiko bei kai kurių kitų Afrikos šalių ekonomikos, o dalies kontinento valstybių lyderiai reiškia norą ir pasiryžimą gerinti padėtį kontinente - bendra situacija negerėja, o netgi blogėja. Tad iniciatyva prisiminti Europos Sąjungos įsipareigojimus žemynui - kaip tik laiku, - teigė ne vienas europarlamentaras.
Iki šiol net tariamai besilaikančios įsipareigojimų šalys teikia tik vieną trečiąją visos žadėtos paramos, nors šiuo metu Europos Sąjunga ir taip skiria didžiausią parama besivystančioms šalims. 2005-aisiais šiam tikslui skirta 46 mlrd. eurų; 2010-aisiais planuojama skirti 66 mlrd., o 2015-aisiais - daugiau kaip 90 mlrd. eurų, o birželio 16-17 d. Europos Vadovų Taryboje ES valstybės įsipareigojo skirti neturtingų šalių plėtrai dalį savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) - iki 2010-ųjų „senosios“ ES narės jai skirs 0,51 proc. BNP, o naujosios - 0,17 proc. BNP.
Tačiau kaip Europos parlamento plenarinės sesijos posėdžiuose ne karta minėtoje kiniečių patarlėje yra sakoma: "Neduokite žmonėms žuvies, bet išmokykite juos žvejoti". Jau būta pavyzdžių, kai užsienio investicijos paskatino trumpalaikį pakilimą – kol vėl kilo klanų ir genčių karai. Toks trumpas suklestėjimas buvo, pavyzdžiui Dramblio Kaulo Krante, Liberijoje, tačiau netrukus ir šias šalis pilietinių karų audros bloškė atgal.
Europos parlamento plenarines sesijos metu išsakyta ir nemažai siūlymų, kaip būtų galima įveikti skurdą Afrikoje bei kituose skurstančiuose regionuose: pirmiausia valstybių valdymo kokybės gerinimas, kad užsienio donorų teikiama parama nenusėstų valdžioje esančiųjų kišenėse. Kaip teigė Europos parlamento plėtros komiteto pirmininke Luisa Morgantini: "Afrika nėra neturtinga, ji yra blogai valdoma".
Prisimintas Zimbabvės Mugamio režimas, kai iš stipriausios regione ekonomikos šalis virto viena skurdžiausių.
Taip pat buvo minėti ir kiti svarbūs Afrikos skurdo įveikimo aspektai: ginklų kontrolė, švietimas, sveikatos apsaugos, lygių moterų ir vyrų galimybių įgyvendinimas, dėmesys kultūrai, infrastruktūros gerinimas, kova su korupcija. Pabrėžta, jog, pavyzdžiui, skolų Afrikai nurašymas - ne panacėja. Reikia ne tik didelės, bet ir kokybiškos, efektyvios paramos, - teigė L. Morgantini. Kaip pastebėjo J. Straw, tai galima pasiekti išnaudojant turimas Europos Sąjungos galimybes - nemažą politinę įtaką, globalaus masto ryšius bei Europos Sąjungos vertybes.
Tiesa, būta ir skeptiškų pasisakymų. Buvo teigiama, jog pirmiausia reikia suprasti, kad paramą reikia teikti pamirštant savus interesus bei naudos siekimą. Papriekaištauta, kad visos kalbos baigiasi ten, kur prasideda stambių verslo įmonių interesai. Europos parlamento radikalai pareiškė, kad "jei nekursime Afrikoje demokratijos - niekur nenueisime".
Tačiau skurdo problemos įtraukimas į politinę darbotvarkę, kai kurių kovos su skurdu sėkmės pavyzdžių buvimas teikia vilties, jog ilgainiui ši problema pasaulyje sumažės ar net galiausiai išnyks. Kaip teigė Europos parlamente dažnai cituotas Nelsonas Mandela: "kaip vergovė bei apartheidas, skurdas nėra natūralus. Tai žmogaus "kūrinys". Jį galima įveikti taip pat tik žmogaus pastangomis".