Paskelbus konkursą, per kurį bus atrinktas šis leidinys, parlamente susirūpinta, ar jo nelaimės Naujosios sąjungos frakcijos nariui Valerijui Tretjekovui priklausantis savaitraštis "Litovskij kurjer".

Šis konkursas vakar sukėlė abejonių Seimo opozicijai. "Žinant, kad rusų kalba leidžiamų laikraščių yra nedaug, visai tikėtina, jog konkursą gali laimėti Seimo nariui V.Tretjekovui priklausantis savaitraštis, LŽ teigė Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. - Jei taip ir atsitiks, kils įtarimų dėl Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo".

Redakcijos šaltinių Seime teigimu, užsakymo dydis šiems metams gali siekti net 100 tūkstančių litų.

Anot A.Kubiliaus, 100 tūkstančių litų suma savaitraščiui būtų gana didelė. Liberalas Algirdas Gricius vakar taip pat suabejojo, ar būtų etiška, jei konkurse dalyvautų laikraštis, susijęs su valdančiajai frakcijai priklausančiu Seimo nariu. Anot liberalo, jei laikraštis spausdintų visus įstatymus, konkurso laimėtojai galėtų pralobti, nes įvairių dokumentų parlamentarai per savaitę priima kelias dešimtis.

Tuo tarpu pats V.Tretjekovas apie minėtą konkursą šnekėjo nenoriai. Jis negalėjo pasakyti, ar "Litovskij kurjer" dalyvaus Seimo paskelbtame konkurse, ir šioje istorijoje neįžvelgė jokio galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Savininkas

"Kuo aš čia dėtas, esu tik savininkas, pas mane yra akcijos. Yra administracija", - teisinosi Seimo narys. LŽ pažymėjus, kad gautas pelnas už reklamą atitenka ne laikraščio administracijai, o savininkui, V.Tretjekovas pradėjo abejoti, ar Lietuvoje iš viso yra pelningų laikraščių.

Seimo kancleris Algirdas Kregždė vakar atsisakė pasakyti, ar konkursas dėl įstatymų skelbimo rusiškame laikraštyje buvo duotas Seimo pirmininko Artūro Paulausko, ar kanceliarijos veiklą kuruojančio jo pavaduotojo Artūro Skardžiaus nurodymu. Tiek A.Paulauskas, tiek A.Skardžius, kaip ir V.Tretjekovas, yra socialliberalai. Susisiekti su A.Skardžiumi vakar LŽ nepavyko. Šių metų sausio 5-ąją Seimo kanceliarijos paskelbto konkurso, kurį laimės pigiausias paslaugas pasiūlęs leidinys, sąlygose teigiama, jog įstatymai rusų kalba turi būti spausdinami "vieną kartą per savaitę greta visuomeninio politinio pobūdžio publikacijų, ne toliau kaip 7 puslapyje".

Nepopuliarus

Pasak A.Kregždės, spausdinti įstatymus rusų kalba buvo sumanyta siekiant patenkinti lietuviškai nesuprantančių šalies gyventojų poreikius. Visus Seimo priimtus įstatymus spausdinančios "Valstybės žinios" šiuo metu leidžiamos tik valstybine - lietuvių kalba.

Tačiau šiais A.Kregždės žodžiais suabejojo konservatorius A.Kubilius. "Tai tik pinigų švaistymas. Praėjusioje kadencijoje Seimo valdyba nusprendė nutraukti "Valstybės žinių" rusiško ir angliško varianto leidybą, nes tokiems leidiniams nebuvo paklausos", - sakė A.Kubilius.

Jis abejojo, ar sprendimą vėl pradėti spausdinti įstatymus rusiškame leidinyje savarankiškai priėmė pati Seimo kanceliarija, nes prieš trejus metus siekiant nutraukti rusiškų ir angliškų "Valstybės žinių" leidimą reikėjo Seimo vadovybės sprendimo. Šiuo metu vienas "Valstybės žinių" numeris leidžiamas didesniu kaip 10 tūkstančių egzempliorių tiražu. Pasak Seimo opozicijos, tai, kad įstatymų spausdinimas rusų kalba leidžiamame laikraštyje nėra būtinas, galima pagrįsti tuo, jog prieš kelerius metus rusiško "Valstybės žinių" varianto buvo parduodama vos po 200-300 egzempliorių. Nutraukus rusiško laikraščio leidimą, įstatymai rusų kalba buvo pradėti spausdinti Seimo interneto puslapyje.