Klaidos
- Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) valdyba priėmė sprendimą sustabdyti Rolando Pakso ir jo šalininkų narystę partijoje, bet iki sausio 25 dienos nesiryžo šalinti jų iš LLS. Kaip vertinate tokį sprendimą, kurį sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas pavadino kompromisiniu?
- Pagal LLS taisykles, jos narys negali viešai komentuoti ir kritikuoti partijos sprendimų, net jeigu jiems ir nepritaria. Šis nuostatų punktas atsirado, kai partijai vadovavo E.Gentvilas, tad jam nepaklusę asmenys gali netekti narystės Liberalų sąjungoje. Praėjusią Seimo kadenciją liberalai išstūmė iš partijos Seimo narius, jei šie turėjo kitokią nuomonę, kaip ir šiandien susilpnindami savo jėgas Seime.
Tokia situacija partijoje susidarė ne vien dėl R.Pakso ir grupės kitų liberalų pasitraukimo iš frakcijos, bet ir dėl partijos bei frakcijos vadovybės veiksmų, pastūmėjusių trečdalį frakcijos narių tokiam žingsniui.
- R.Paksas pareiškė netrukus kursiąs dar vieną frakciją Seime ir nė nesirengiąs grįžti į Liberalų frakciją. Ką apie tai manote?
- Gaila, kad R.Paksas ir kiti liberalai paliko frakciją. Netrukus, išlaikius mėnesio pauzę, o gal ir greičiau Valdybos sprendimu jie bus pašalinti iš partijos. Manau, kad tai buvo taktinis sprendimas, paliekant laiko spausti, kad bent dalis grįžtų. Liberalų vadovybei reikia politinės pergalės prieš išėjusius liberalus. Tačiau grįžusieji į Liberalų frakciją gautų atstumtųjų, paksininkų vardą. Visuomenė juos įsimintų kaip besiblaškančius politikus. Šie liberalai taptų politinio žaidimo aukomis. Šiuo požiūriu R.Paksas ir grupė kitų liberalų pasirinko atviresnį kelią, be didelių vinguriavimų. Situacija atsidūrė aklavietėje. Išėję liberalai negrįš nepadarius pokyčių liberalų vadovybėje, o ši nėra linkusi pripažinti savo klaidų.
Priežastys
- Kokios priežastys, jūsų nuomone, pastūmėjo R.Paksą ir jo šalininkus palikti frakciją?
- Partijos ir frakcijos vadovybė dažniausiai kaltina R.Paksą. Tvirtinama, kad veikiama pagal slaptą gerai apgalvotą scenarijų, vadovaujantis vien ambicijomis, noru siekti prezidento posto, kartu keliant grėsmę partijos interesams. Žinoma, ne kiekvienas ryžtųsi tokiam žingsniui. Bet šis išėjimas kažkas daugiau nei R.Pakso ateities siekiai. Pamirštama, jog frakciją paliko trečdalis jos narių, tarp jų buvę ministrai, ministras pirmininkas, Vyriausybės kanclerė, buvęs Seimo komiteto vadovas. Kiek dar liberalų turi tokią darbo patirtį? Keturi asmenys buvo pirmame LLS rinkimų sąrašo dešimtuke. Kas norėtų savo valia palikti didžiausią opozicinę frakciją Seime ir išeiti į nežinią. Apie priežastis tegul kalba jie patys. O įtarumo ir noro įžvelgti nedraugiškų Liberalų sąjungai nusiteikusių asmenų partijos viduje, netrūksta ir šiandien, kai jau aišku, kad su dalimi kitaip mąstančių ir kritiškai partijos vadovybės veiklą vertinančių liberalų bus atsisveikinta.
- Sakoma, kad frakciją paliko R.Pakso šalininkai, o senieji liberalai palaiko E.Gentvilą?
- Tarp palikusiųjų frakciją yra ir senų liberalų, pavyzdžiui, Dailius Barakauskas, vienas iš Šiaulių liberalų lyderių. Jis dirbo ministru R.Pakso vyriausybėje, o vėliau stengėsi išlikti neutralus vidinėje partinėje kovoje. Liberalų sąjungos nariai pastarąjį pusmetį vis dažniau girdi, kad liberalų vyriausybė buvo neefektyvi, kol į ją neatėjo E.Gentvilas, todėl į visus asmenis, dirbusius su R.Paksu, po Vyriausybės griuvimo žiūrėta pro didinamąjį stiklą, dažniausiai su išankstinio nepasitikėjimo nuostata.
Iki Vyriausybės griūties aktyviai jos veiklą užtarė G.Steponavičius - ir per Liberalų kongresą praėjusių metų gegužės mėnesį. Jis po Seimo rinkimų su R.Pakso parama gavęs Seimo vicepirmininko kėdę, koordinavo Vyriausybės programos rengimą, kontroliavo jos įgyvendinimą, siūlė savo kadrus R.Paksui ir buvo už koalicinės sutarties su socialliberalais nutraukimą. Artėjant R.Pakso Vyriausybės žlugimui G.Steponavičius, skirtingai nei D.Barakauskas, greitai pakeitė nuomonę ir partijos pirmininko, ir Vyriausybės atžvilgiu.
Mauras
- Kodėl R.Paksas tapo taip nemėgstamas liberalų, nepaisant jo asmeninio ir visuotinai pripažinto indėlio į liberalų sėkmę per rinkimus į Seimą?
- Ir savivaldybių rinkimuose R.Pakso vardas nemažai reiškė liberalams. Žinau, kad ne tik Liberalų sąjungoje, bet ir tarp konservatorių netrūksta kritiško požiūrio į kai kurias asmenines R.Pakso savybes. Ar jos lėmė R.Pakso ir jo šalininkų likimą Konservatorių partijoje, ne man spręsti. Nežinau detalių. Manau, kad šie žmonės į Liberalų sąjungą ėjo su rimtais ketinimais rasti savo partiją, nesiblaškyti, įsitvirtinti politiniame gyvenime. Tačiau vadovavusių iki to laiko partijai liberalų nuostatos buvo kitos. Apie tai atvirai pripažino tik vienas iš dabartinių liberalų lyderių - Artūras Zuokas, tačiau E.Gentvilas, G.Steponavičius ir kiti, t.y. tie, kurie stovėjo prie R.Pakso pakeitimo proceso ištakų, tyli. Liberalams R.Pakso reikėjo pergalei pasiekti, po to veikta pagal taisyklę: mauras savo darbą padarė, mauras turi pasitraukti. Rugsėjį, kai dabartinių partijos viršūnių iniciatyva skyriuose buvo pradėti rinkti parašai dėl R.Pakso atsistatydinimo, atkreipiau dėmesį į šio proceso žalą. Bet procesas buvo dar labiau paskubintas ir šiandien matome jo rezultatus.
Ateitis
- Kokias regite Liberalų sąjungos ateities perspektyvas?
- Joje tikrai yra daug sumanių ir energingų žmonių, tačiau susikaupė ir nemažai sudėtingų problemų, kurios kilo ne dėl R.Pakso ir kurios jam išėjus tik paaštrės. Jos trukdė liberalams pasiekti geresnių rezultatų šalies politikoje ir stūmė ieškoti garvežio į politinių reitingų aukštumas už partijos ribų. Prezidento rinkimuose pasirinktas A.Paulauskas, Seimo rinkimuose - R.Paksas, po to imta bičiuliautis su Prezidentūra. Kiekvieną kartą liberalai, pasinaudoję garvežiu, nustumdavo jį į šalį. Dabar rodomas palankumas Prezidentui Valdui Adamkui. Ar jis ir bus naujasis liberalų vilties švyturys? Ar pagrįstos kalbos, kad liberalai savo rankomis bandė sunaikinti R.Paksą, nes jis dar prieš metus buvo laikomas vienu rimčiausių kandidatų į prezidento kėdę. Į ką dar rengiasi kreiptis liberalai, jeigu kažkas nesisektų, ką remti, su kuo jungtis? Ar ne laikas liberalams pradėti vadovautis savo galva, o ne atskirų partijos narių, tegu ir įtakingų, interesais. Tai yra klausimas kiekvienam liberalui ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, norinčiam matyti mūsų šalyje tvirtą liberalią politinę jėgą.