Kinų tekstilė jau yra užkariavusi 60 proc. JAV rinkos. Kai kuriais duomenimis, bendras kiniškų prekių kiekis Amerikos rinkoje siekia net 80 proc.
Pigią produkciją gaminanti Kinija jau dabar vadinama pasaulio fabriku. Naujausi duomenys rodo, kad jos ūkis – šiuo metu šeštas pagal dydį pasaulyje – auga sparčiau nei manyta. 2004 m. šios šalies bendrasis vidaus produktas padidėjo 9,5 proc.
Kinija pasaulyje suvartoja daugiausia grūdų, mėsos, akmens anglies ir plieno. Nuo JAV atsilieka tik pagal naftos sunaudojimą. Per pastaruosius penkerius metus naftos importas į šią valstybę išaugo dvigubai, o vien per šešis 2004-ųjų mėnesius padidėjo 40 proc. Jei jos poreikis šioje šalyje ir toliau augs vidutiniškai po 7 proc. per metus (kaip vyksta pastaruosius 15 metų), 2022-aisiais Kinija kasdien sunaudos 22 mln. barelių naftos – tiek, kiek dabar sunaudoja JAV.
Praėjusiais metais čia suvartota 64 mln. tonų mėsos (JAV – 38 mln. tonų). 2003-iaisiais plieno šalis sunaudojo 258 mln. tonų (JAV – 104 mln. tonų). Kas 28 mėnesius Kinijoje padvigubėja asmeninių kompiuterių. Tiesa, vartojimas, skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, Kinijoje yra kur kas mažesnis nei JAV.
Interesai – visame pasaulyje
Kinai turi ekonominių interesų visame pasaulyje. Naftos kompanija „Sinopec“ domisi investicijomis į naftos gavybos versloves Vakarų Kanadoje. Kompanija „China Minmetals“ dalininkės teisėmis dalyvauja perkant Toronto nikelio kompaniją „Noranda“. Čilės eksportas į Kiniją 2004-aisiais pralenkė jos eksportą į JAV.
Rusijos pramonės ir energetikos ministras Viktoras Christenka patvirtino, kad Kinijos ir Indijos kompanijos domisi valstybine naftos bendrove „Rosneft“. Kinijos automobilių grupė FAW Altajaus krašte planuoja gaminti automobilius – tikimasi, jog pirmieji automobiliai Rusijos rinkoje pasirodys šiemet.
Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Ne vien Rusijos, bet ir kitų šalių spauda jau užsimena apie tyliai vykstančią Pietų Sibiro „kinizaciją“. Į pasienyje su Rusija esančius Sibiro regionus plūsta atkaklūs kinų prekeiviai, darbininkai ir ūkininkai, nepaisydami alinamo darbo, apgailėtinos buities ir net korumpuotos vietos milicijos savivalės.
Kinai Rusijoje
Vietiniai į atvykėlius reaguoja nervingai, spėlioja, ar per kokius 50 metų Kinija neprarys viso regiono. Teigiama, kad atvykėlių tikslas – užsidirbti ir grįžti į tėvynę. Tačiau tai nebūtinai tiesa ir rusų neguodžia. Pavyzdžiui, Primorjės Chabarovsko krašte šiuo metu gyvena 6,7 mln. gyventojų, o už sienos esančiose Kinijos šiaurės rytų provincijose jų yra 105 mln. Be to, rusės jau dabar mieliau tuokiasi su kinais nei savo tėvynainiais.
Viename Chabarovsko turgų kailinėmis kepurėmis prekiaujantis trisdešimtmetis Vitalijus Prochorovas „Los Angeles Times“ korespondentui skundėsi, esą kinai stumia vietinius iš prekybos. Vietos žmonės kinų galbūt ir nemėgsta, bet jiems patinka jų prekės. „Svarbiausia problema, kad vietiniai be kinų jau nebemoka gyventi – dabar šių jau nebesustabdysi“, – sakė rusas.
Geopolitiniai procesai
Anot politologų, kol Kremlius griebiasi antivakarietiškos retorikos, glaudūs ryšiai su ES kaip tik gali jai padėti atsverti augančią ne tik Kinijos, bet, pavyzdžiui, ir Indijos įtaką. Rusijai grėsmė iš Kinijos kyla vien dėl pastarosios dydžio bei nepaliaujamos plėtros. Taivanio tarptautinių tyrimų instituto profesorius Čan Si Mo Taivanio laikraštyje „Taipei Times“ tiesiai šviesiai svarsto, kuri – Rusija ar Kinija – iširs greičiau ir kad pagal paradoksalią istorijos logiką Rusijai belieka tikėtis, kad Kinija iširs greičiau.
Anot JAV veikiančio Pasaulinės politikos instituto vyresniojo mokslinio bendradarbio Yano Bremmerio, dėl augančio naftos ir gamtinių dujų poreikio Kinija šiandien pakeitė Rusiją ir tapo pagrindine jėga, trukdančia daryti tarptautinį spaudimą Iranui, kad šis atsisakytų kurti branduolinį ginklą ir nutrauktų teroristinių grupuočių Izraelyje bei Libane finansavimą. Pernai Kinija įsipareigojo per 30 metų iš Irano pirkti suskystintas dujas už 70 mlrd. dolerių.
Kinija prieš JAV
Kinija priešinasi Amerikos pastangoms įtikinti JT priversti Sudaną apsaugoti Darfuro provincijos gyventojus, kuriuos žudo valdžios remiamos gaujos. Darfure yra didelių naftos telkinių, kurių svarbiausias naudotojas yra Kinijos nacionalinė naftos kompanija. Šiai šaliai parduoti naftą siūlosi Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas, neslepiantis savo priešiškumo Vašingtonui.
Kinijos karinės išlaidos pernai siekė 35 mlrd. dolerių (98 mlrd. Lt). Palyginimui: Rusijos nacionalinis gynybos biudžetas 2004 m. siekė 19 mlrd. dolerių (53,2 mlrd. Lt). JAV gynybos ministras Donaldas Rumsfeldas smarkiai kritikavo Kinijos gynybos politiką. Pasak jo, tikrosios gynybos išlaidos gerokai didesnės negu skelbiama – tik dvi pasaulio valstybės skiria daugiau lėšų gynybai.
Kita vertus, pastaruoju metu Kinijos ir Amerikos prekybos ryšiai stiprūs kaip niekad. JAV masiškai importuoja Kinijos gaminius. Kinija masiškai perka Amerikos valstybes obligacijas, stiprindama dolerio vertę ir netiesiogiai slopindama spaudimą kelti palūkanų normas.
Po Šaltojo karo pabaigos sparčiai globalėjančiame pasaulyje vyksta sudėtingų procesų, formuojasi nauji pasaulinės įtakos centrai. Ekonominis augimas skatina Kiniją, kaip ir Indiją ar Braziliją, siekti didesnės įtakos. Pagausėjęs pasaulinės politikos žaidėjų skaičius lemia sudėtingesnius politinius žaidimus bei įtakos persiskirstymą.
Gali tekti mokytis kinų kalbos
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro sinologijos specialisto Vyčio Siliaus teigimu, kinai – labai pragmatiška tauta. Dabar jaunam kinui, norinčiam prasibrauti rinkos sąlygomis, geriausiai padeda organiška Kinijos kultūros dalis konfucianizmas, reikalaujantis nepaliaujamos saviugdos ir savišvietos.
„Kai šeštą ryto eini pro universiteto korpusą, nustebina būriai kinų, ne tik darančių rytinę mankštą, bet ir garsiai besikartojančių anglų kalbos namų darbus, skaitančių knygas, klausančių užsienio radijo stočių, žodžiu – besimokančių. Kai tai pamatai, imi suprasti, kad Kinijos potencialas milžiniškas, jis slypi ne vien šachtose, gamyklose ar ryžių laukuose, bet ir žmonių galvose“, – pasakoja sinologas.
Apgydžiusi pokario metais Mao tse-Tungo vykdytos kultūrinės revoliucijos žaizdas, Kinija 1980 m. paskelbė vadinamąsias keturias modernizacijas – ūkio, socialinės apsaugos, gynybos ir mokslo. Nors šalies dabartinė padėtis panėši į vadinamąjį laukinį kapitalizmą, atlyginimų dydis, socialinė apsauga čia labai menki – Kinija žengia į priekį.
Didžiuliai šios šalies raidos tempai gal ir kelia nerimą kai kuriems Europos, JAV politikams, spėliojantiems, kada kinai imsis „revanšizmo“ Vakarų atžvilgiu. Kita vertus, jau pripažįstama, kad pasaulinis verslas pamažu keliasi į Tolimuosius Rytus, kur yra ne tik Kinija, bet ir Taivanis, Pietų Korėja, Sigapūras, Indija, pagaliau – Japonija. V. Silius su lengva ironija užsiminė, jog greitai gali apsimokėti mokėti kinų kalbą, kaip dabar apsimoka kalbėti angliškai.