Dėl didelio migdolo panašumo į persiką, mokslininkams dažnai kildavo mintis, kad šios augalų kultūros yra giminingos. Tačiau migdolinio riešuto tėvyne yra laikoma Kaukazas ir Šiaurės Afrika, o persiko – Kinija.

Šiuo metu migdolai dažniausiai auga Viduržemio jūros regiono šalyse, Kinijoje ir JAV. Auginamos trys šio augalo rūšys: saldusis, kartusus ir plonasienis. Karčioji rūšis pasižymi dideliu nuodingos medžiagos glikozido kiekiu. Ši medžiaga suteikia migdolams pažįstamą charakteringą skonį. Dėl šios priežasties negalima valgyti tinkamai neapdorotų migdolų. 50 karčiųjų migdolų – mirtina dozė žmogui. Todėl migdolai yra kepinami, verdami ir skaldomi – taip pašalinamos nuodingas medžiagos. Po tokio apdorojimo migdolus galima valgyti. Šios rūšies migdolai dažniausiai vartojami kosmetikos ir farmacijos pramonėje.

Saldusis ir plonasienis migdolas neturi tokio stipraus skonio. Šių rūšių migdolais galima mėgautis be išankstinio terminio jų apdorojimo. Per ilgą laiką selekcijos ir kultūrinimo būdais išvestos rūšys savo branduoliuose turi sukaupę tik mažą amigdalino kiekį. Kartais ir kultūrinių migdolų riešutuose pasitaiko kartūs branduoliai, kai kurie iš jų turi stiprų aštrų aromatą. Yra išvesta kaliforninė rūšis, kurios branduoliuose visiškai nėra amigdalino.

Gaminant patiekalus, ypač desertus, kuriuos gamina iš ,,nepavojingų“ migdolų rūšių, dažnai pridedama keletas lašelių aštraus aromato esencijos – dėl aromato. Būtent taip gaminami marcipanai: labai gerai sumaišoma malti saldieji malti migdolai, cukrus, rožių vanduo ir esencija, kuri gaunama garinant kartųjį migdolą ir vandenį. Esencijos puikiai tinka ir kepiniams. Kartusis migdolas naudojamas ne tik kepiniams. Saldusis migdolas naudojamas rytų šalių virtuvėje padažų tirštinimui.

Indijoje migdolus apkepina kartu su kitais prieskoniais: muskato riešutu, imbieru, cikorija, o po to sumaišo su jogurtu. Kinų ir indoneziečių virtuvėse riešutus deda į daugumą patiekalų: ryžius, daržoves, mėsą ir paukštieną. Europos šalyse, pvz. Ispanijoje, saldusis maltas migdolas dažnai naudojamas žuvies ir mėsos apvoliojimui (paniravimui) prieš kepimą.

Kulinarijoje taip pat naudojami migdolų aliejus – užpilamos salotos, ryžiai ir daržovės. Tiesa, toks aliejus labai brangus ir jo sunku įsigyti. Na, o iš išspaudų, kurios lieka spaudžiant aliejų, gaminama chalva.

Įvairiose kultūrose šiam riešutui priskiriamos neįtikėtinos savybės, o pats migdolų medis tapatinamas su grožiu ir išskirtinumu. Arabai sieja migdolo riešutą, pasislėpusį po aksominiu apvalkalu, su mistine būtybe. Filosofinėje kinų sistemoje "in – jan“ migdolas reiškia moteriškąjį pradą – ,,in“. Žydams - tai nemirtingumo simbolis.

Tačiau pats geriausias dalykas yra tai, kad migdolus galima naudoti pyragėliams kepti. Na, ir žinoma, geriant kavą ir mėgaujantis migdoliniais pyragėliais galima užmerkti akis ir svajoti, kad esi ant Viduržemio jūros kranto tarp žydinčių baltais žiedais migdolų medžių.

Tai įdomu

Ispanijoje ir Portugalijoje kasmet sausio mėnesį švenčiama migdolų žydėjimo šventė.

Kasdien vartodami migdolus sumažinsite cholesterino kiekį ir atitolinsite širdies ir kraujagyslių susirgimų galimybę.

Rytų medicina teigia, kad migdolai gerai išvalo vidaus organus, stiprina regėjimą ir padeda nuo gerklės skausmo. Taip pat tinka vartoti gydantis nuo pleurito ir astmos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją