Juo pasidalinusi grafikė, juvelyrikos dizainerė, juvelyrikos namų „Yurga“ savininkė Jurga Lago tikino, kad mintis aprašyti judviejų pokalbį kirbėjo gerą savaitę, tačiau vis pritrūkdavo drąsos.

„Vaikas jau netrukus turėtų švęsti savo 15 gimtadienį. Gerai pažįstu šią šeimą, visada daug bendravome, kai vaikiui prasidėjo paauglystė, kartais šnektelėdavome – bendravo mūsų sūnūs. Vaiko liga, berniukui buvo diagnozuota Ewingo sarkoma – vėžys, apvertė, aišku, gyvenimą aukštyn kojom“, – DELFI sakė moteris.

Ji iš karto perspėjo, kad silpnų nervų turėtojams šio pokalbio skaityti geriau nereikėtų, tačiau pripažino, kad tai – žinutė, kuri turėtų pasiekti kuo daugiau žmonių.

„Mano vieną žiauriai protingą ir gerą pažįstamą liga valgo „kaip greitą maistą“... Paskutinį kartą lankant, jis vos sėdėjo, apkamšytas pagalvėmis, ir pasakė tai, kas man sukasi galvoj, kaip užstrigęs įrašas“, – pripažino ji.

- Po kokio gero šimto metų jums tikriausiai jau bus gėda dėl to, ką darote šiandien vaikams.
- Kaip tai?
- Aš gyvenau tik 21 mėnesį!
- Tau gi keturiolika metų?
- Aš gyvenau tik per vasaros atostogas. O prieš tai buvau mažas ir nieko neprisimenu.
- Nu...
- Taip. Daugiau nieko nemačiau – tik mokslus, sušiktą būrelį, korepetitorius iš nekenčiamiausių dalykų ir namuose – vėl mokslus. Nemačiau nieko ir jau nieko nebepamatysiu.
- Baik...
- Vaikai dirba daugiau nei suaugę. Kaip vergai. Tik jūs įpratę taip, nebematot. Po geras 10 valandų kasdien, kaip kokie beteisiai gyvūnai mokyklose. Jus vertina pinigais, o mus skaičiais. Jūs galit rinktis, o mes ne.
- Bet ateityje...
- Ateityje?
- Turėsi laiko, vaike...
- O tu jau turi laiko? Aš neturėjau – visą laiką gerai mokiausi. Kaip durnius. Variau sistemoje kaip žiurkėnas rate... Dabar biški kitaip daryčiau. Mes nuolat konkuruojam vieni su kitais, mes negyvenam, mums žiauriai neįdomu ir taip eina mūsų metai. Nesakyk mamai. Šūdas gausis...

Šiuo pokalbiu jau pasidalino daugiau nei 500 žmonių. Dar 2 tūkst. paprasčiausiai išreiškė palaikymą paspausdami mygtuką „Patinka“.

Iš karto po šia žinute pasipylė ir komentarų lavina. Daugelis internautų tikina pastebėję tą patį, tačiau nedrįsę šios problemos iškelti į viešumą.

„Protingas vaikas pasakė tai, ko suaugęs nepasakytų ir sau nepripažintų“,

„Man baisu žiūrėti į pradinukus. Į mokyklas pristatomi anksčiau, nei tėvai pradeda darbą, ir pasiimami veliau, nei baigia. Ir privalo rodyti gerus rezultatus ir įvairius pasiekimus“,

„Mano pirmokė dukra po pamokų priversta papildomai mokytis dar tris valandas, nes mokytoja visai klasei kaip pavyzdį rodo porą klasiokų, kurie išdresiruoti skaityti nuo 4 metų. Po galais tai kada vaikui būti vaiku? Kas čia darosi? Kas darosi su mumis?“, – piktinosi jie.

Nepasiduoti mokytojų spaudimui iš karto imta raginti ir mamas.

„Bent mes, mamos, būkime vaiko pusėje, nereikalaukime pažymio, vidurkio, aukštesnio reitingo klasėje. Būkime tos, kurios pasako vaikui, kad ne pažymys yra svarbu, svarbu žinios, tai, kad mokaisi sau, ir mokaisi mokytis. Visada sakau, kad man svarbiausia – sveikas ir laimingas vaikas, mokslai po to“, – tikino viena moteris.

Savo ruožtu kiti feisbuko vartotojai pripažino, kad mokykloje prabėgo sunkiausi jų gyvenimo metai.

Jau savaitę nesiryžtu parašyti, bet šįryt, atrodo, blogiau nebus... (silpnų nervų turėtojų prašau neskaityti). Mano...
Posted by Jurga Lago on 2015 m. lapkričio 25 d.