Jis kalbėjo po to, kai vykdomoji ES institucija aptarė praėjusią savaitę įvykusio ES viršūnių suvažiavimo, kurio metu nepavyko susitarti dėl 2007 - 2013 metų 25 valstybes vienijančio bloko biudžeto, rezultatus.

"Manome, kad iškils paralyžiaus grėsmė, jei kuo greičiau nepriimsime sprendimo ... tai turėtų labai neigiamą įtaką mūsų politikai, ypač naujoms ES narėms", - per spaudos konferenciją sakė J.M.Barroso.

Jis paragino ES nares eiti į kompromisą dėl subsidijų žemės ūkiui, o Britaniją - dėl įmokų į ES biudžetą sugrąžinimo, nors perspėjo tiesiogiai nesusieti šių dviejų klausimų, dėl kurių lyderiams taip ir nepavyko susitarti ES viršūnių susitikime.

Galima išeitis iš susidariusios aklavietės glūdi Komisijos pasiūlyme, pagal kurį ES 2008 metais turėtų peržiūrėti savo biudžetą, kad galėtų padaryti nedidelių pakeitimų, tačiau Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) iki pat 2013 metų keistų tik nežymiai, sakė jis.

J.M.Barroso taip pat priminė, jog ES lyderiai 2002 metais vieningai sutarė išlaikyti nepakitusias išlaidas žemės ūkiui iki 2013 metų. "Nėra prasmės viską kvestionuoti. Susitarimas yra susitarimas ir jo reikia laikytis. Susitarimus reikia gerbti", - sakė jis.

"Vienintelis būdas pakeisti vieningai priimtą sutartį yra rasti kitą vieningą sprendimą. Šiuo metu tai nėra realu.- sakė jis. - Mes tegalime paprašyti visų eiti į kompromisą: į kompromisą dėl BŽŪP ir kompromisą dėl Britanijos įmokų sugrąžinimo. Mums nereikia jų tiesiogiai susieti, tačiau mes turime atsisakyti nekompromisinių pozicijų".

EK pirmininkas taip pat pažymėjo, kad Britanija, kuri praėjusią savaitę reikalavo peržiūrėti subsidijas žemės ūkiui mainais už kasmetinių įmokų sugrąžinimą, dar kartą yra įsipareigojusi gerbti 2002 metų žemės ūkio sutartį 2003 metų rašte, kur ji ir dar penkios mokėtojos reikalavo sumažinti bendras ES išlaidas.

"Jeigu mūsų kolegos britai mano, kad jie gaus viską, ko nori, jie klysta. Jeigu mūsų kolegos prancūzai galvoja, kad jie gaus viską, ko nori, jie taip pat klysta", - sakė J.M.Barroso.

Europos bendruomenė turėtų paraginti abu lyderius "eiti į kompromisą, siekti konsensuso, vengti vienašališkos pozicijos, padiktuotos siaurų nacionalinių pažiūrų", - pridūrė J.M.Barroso.