Maisto norma
Tikrintuose vaikų globos namuose 2003 m. išlaikyti vieną vaiką svyravo nuo 5,5 iki 21, 2 tūkst. Lt. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinę tvarką finansuojamas globos namų išlaikymas, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Kai kuriuose namuose - jokių lėšų patalpų remontui, personalo mokymams, medikamentams, aprangai, avalynei. Gal ir nevertėtų stebėtis: dar iki šiol nepatvirtinti jų normatyvai.
Bene opiausia tema – maitinimas: pastarąjį kartą mitybos normatyvai didinti 1997 m., nors maisto produktai dabar gerokai pabrangę. Be to, mitybos norma taikoma nepaisant vaikų amžiaus kalorijų normos: 7,13 Lt – įprastomis dienomis, 7,63 Lt – sekmadieniais ir švenčių dienomis. „Tai juokinga suma. Mažiausiai turėtų būti skiriama 8,20 Lt – kaip senelių namams“, – įsitikinusi Panevėžio apskrities viršininko pavaduotoja Zita Kukuraitienė.
Kur duri, ten trūksta
Vaikų globos namų steigėjai gali padidinti maitinimo normatyvus, suderinę juos su Finansų ministerija (FM), tačiau iš tų pačių įstaigai skiriamų lėšų. Vadinasi, kitų reikmių sąskaita. Panevėžio savivaldybės vaikų globos namų direktorius Gintaras Navickas sako, kad paaugliams tokios porcijos per menkos – tenka mažųjų prašyti neišmesti nesuvalgyto maisto ir dalytis su vyresniais vaikais. Vis dėlto tikimasi prošvaisčių: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kreipėsi į FM padidinti lėšas vaikų maitinimui.
Trūksta vaikų globos namuose ir socialinių darbuotojų bei psichologų. Penkiolikoje įstaigų jų apskritai nėra. Stinga kitų darbuotojų – nesugundysi mažais atlyginimais. Pasak Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus Sigito Juodzevičiaus, kartais su 12 ikimokyklinukų dirba tik 1–2 darbuotojai.
Direktorius nuogąstauja, kad vaiko poreikiams patenkinti lieka centai. Baldai ir žaislai – iš labdaros, tačiau džiaugiasi, kad šiemetiniai abiturientai išleistuvėms galės pasipuošti naujais drabužiais. „Skauda širdį girdint: tas iš labdaros, anas iš labdaros. Juk čia formuojasi ir auga asmenybė“, – replikuoja Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Finansavimas pagal vaiką
Iš esminių dalykų, būtinų reformuojant dabartinę vaikų globos sistemą, Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento direktorius Rimantas Sanajevas mini socialinių paslaugų krepšelio vaikui diegimą. Jis veiktų pagal tą patį principą, kaip ir moksleivio krepšelis. Taip atsirastų galimybė taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką ir suderinti vaikui teikiamas paslaugas su jo poreikiais.
Būtent į tai orientuojamasi Socialinių paslaugų įstatymo projekte, jame žadama įtvirtinti vadinamąjį finansavimą pagal vaiką, kai numatomos atskiros lėšos vaikų globos namams ir socialinėms paslaugoms. Remiantis tam tikra metodika, turėtų būti paskaičiuota, kokios paslaugos turi įeiti į šį krepšelį ir kiek gali kainuoti.
„Į socialinių paslaugų krepšelį turėtų būti įtraukta ir psichologinė pagalba, ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, mityba, medikamentai ir visa kita struktūra, kuri būtų užtikrinta vaikui iki jis bus paruoštas savarankiškam gyvenimui. Lėšos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į vaikų skaičių įstaigoje ir kitus veiksnius“, – sako R. Sanajevas.
SADM Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktorius Steponas Kulbauskas pritaria tokiai sistemai, tačiau mano, kad nustatyti socialinių paslaugų krepšelį bus nelengva. „Vieniems vaikams užtenka bendros globos paslaugų, kitiems – reikalingos specializuotos paslaugos. Tačiau įsivesti daug krepšelių irgi negalima“, – priduria ministerijos atstovas.
Seimo Audito komiteto narys Alfredas Pekeliūnas mano, kad dalis iš socialinio mokesčio surinktų lėšų taip pat galėtų būti skirta vaikams: „Gal tauta nesupyks, kad įvedėme papildomą socialinį mokestį, jei didžioji jo dalis atitektų vaikams. Šiandien šita idėja rutuliojama, bandysime ją vystyti“.
Be šeimos modelio
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių išlaikomuose vaikų globos namuose auklėtinių gyvenimo sąlygos skiriasi. Savivaldybės nesuinteresuotos steigti vaikų globos namų, išlaikomų tik iš jos biudžeto. Čia vaikui per metus vidutiniškai tenka beveik 2 tūkst. Lt mažiau. Nenuostabu, kad tokiose įstaigose viename kambaryje gyvena po 6 vaikus. Apie nuosavą erdvę ir privatumą, kurio ypač pritrūksta paaugliams, neverta nė kalbėti. Tiesa, 14-oje savivaldybių nėra jokių vaikų globos namų, todėl mažieji nukreipiami kitur, nors rekomenduojama, kad jie gyventų arčiau giminių, nebūtų išskiriami broliai ir seserys. Pasitaiko, kai pas globėjus gyvenantys vaikai, prasidėjus problemiškam paauglystės laikotarpiui, grąžinami. A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose per metus tokių atsiranda 5–6. „Globėjams turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai – negalima taip elgtis su vaiku“, – piktinasi Z. Kukuraitienė.
Kita problema: vaikai visiškai neturi savo kišenpinigių, todėl neišmoksta elgtis su pinigais. Panevėžio savivaldybės vaikų globos namuose kas mėnesį jie gauna po 5 Lt. Ir tik tie, kurie turi globėjus. Todėl bando patys užsidirbti: padeda ūkininkams, parduoda savo rankdarbius, prekiauja turguose.
„Vaikų globos namai – tai jų namai. Vadinasi, čia jie turėtų gauti viską: tinkamą išsilavinimą, normalų maitinimą, galimybę neišsiskirti iš kitų. Jie turi gauti tai, ką gauna vidutinės šeimos vaikai“, – mano Z. Kukuraitienė.
Strategija vėluoja 4 metus
Vaikų globos sistemos valdymui pertvarkyti R. Sanajevas pirmiausia rekomenduoja parengti Vaikų globos namų sistemos reorganizavimo strategiją – ji turėjo pasirodyti dar 2002 m. S. Kalbauskas žada, kad ši strategija bus parengta kitų metų pradžioje. Ji įtvirtins globos šeimoje, šeimynoje prioritetą, globos įstaigų pertvarkymą, jų akreditavimo tvarką. Paruošus projektą planuojama pateikti jį įvertinti visuomenei, aptarti su vaikų globos įstaigų steigėjais bei vadovais. Šių metų kovą pasirodė Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai. Juose orientuojamasi į tokią įstaigos veiklą, kuri paruoštų vaiką savarankiškam gyvenimui, skiepytų šeimoje puoselėjamas vertybes. R. Sanajevą džiugina, kad atlikto audito rekomendacijos įgyvendinamos, tačiau jis įsitikinęs, kad auditorių išvadose išvardytos problemos galėjo būti išspręstos ir anksčiau.
