"Edita gruodžio pradžioje užėjo pas mane pasitarti. Ji baigusi Teisės akademiją, praktiką atliko policijoje, bet ten jai nepatiko. Mergina nori tapti profesinės karo tarnybos seržante. Padėti gali tik krašto apsaugos ministras - leisti Editai išimties tvarka, neatitarnavus privalomosios pradinės tarnybos, tapti seržante. Jei turime moterų karininkių, kodėl negali būti seržančių? Tokių yra ir šiuo metu, jos atėjo į kariuomenę įvairiais kitais keliais pirmaisiais nepriklausomybės metais. Deja, seržantės eis į atsargą - reikia galvoti, kas jas pakeis. Patariau Editai, kaip parašyti prašymą ministrui. Daugiau niekuo negalėjau padėti".
A.Jokšas neslėpė simpatijų karo romantikos suviliotai merginai. Bet bėgo dienos, o iš Vilniaus - jokių žinių... Edita prieš kelias dienas LŽ sakė, kad gavusi neigiamą atsakymą nenurims, kreipsis į Lietuvos Prezidentą.
Diskriminacija?
Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad Lietuvos piliečiai atlieka karo tarnybą įstatymo numatyta tvarka. Karo prievolės įstatyme kalbama jau tik apie vyrus kaip karo prievolininkus, moterys neminimos. Drąsi Editos svajonė skatina paklausti: "O kodėl merginos nešaukiamos į karo tarnybą?" Kodėl stipriomis moterimis garsėjančioje Lietuvoje iki šiol net nebuvo diskutuota šia tema?
Į LŽ klausimus ministro apsisprendimo dėl E.Žukauskaitės likimo išvakarėse atsakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis.
- Bobos kariuomenėje! Ar jums tai būtų priimtina?
- Moterims turi būti suteikta galimybė reikštis ten, kur jos gali. Toks mano paprastas požiūris į šį reikalą. Nors fiziškai jos, aišku, yra silpnesnės už vyrus.
- Karo sąlygomis dėl jų silpnumo - nepaneš, atsiliks... - gali nukentėti kiti kariai. Ar tokia rizika būtų pateisinama?
- Rizikuojame ir dėl vyrų. Juk ne visų jų intelektas yra aukšto lygio.
- Jums būtų priimtinos tik išimtys labiausiai užsispyrusioms merginoms? Ar pritariate idėjai dėl abiejų lyčių privalomosios karo tarnybos?
- Ne aš, o Seimas privalėtų apsispręsti, ar turi tarnauti ne tik vyrai, bet ir moterys. Visuomenei derėtų apie tai padiskutuoti. Kaip bus nutarta, taip man bus gerai, tačiau pageidaučiau lanksčių įstatymo formuluočių, kad neužkrautume moterims per sunkios naštos ir nesukeltume dar sudėtingesnių problemų. Jei į kareivines, kuriose gyvena 1000 karių, atsiųs 3 kareives - ką reikės daryti? Statyti joms priestatą? Manau, turime elgtis ekonomiškai, racionaliai ir tas 3 kareives siųsti ten, kur jau yra moterų. Juk joms reikia atskirų dušų, tualetų.
- Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 11 proc. moterų ir merginų. Kokios jų funkcijos?
- Daugiausia moterų - nekoviniuose padaliniuose. Finansininkės, medikės, administracijos darbuotojos. Turime vieną kitą pėstininkę mokomajame pulke. Lietuvos kariuomenė buvo ne kartą reorganizuojama, o kai ji kūrėsi, pradžioje išvis nebuvo aiškių įstatymų. Kai kurios moterys liko kariuomenėje iš tų laikų ir toliau gerai eina savo pareigas.
- Vis tiek moters kelias yra nepalyginti sunkesnis! Joms reikia ieškoti landos, kaip patekti į kariuomenę.
- Moteris gali patekti į karo tarnybą konkurso tvarka kaip specialistė. Jei vėliau apsisprendžia tapti tikra kariške, ji gali tai padaryti išlaikiusi bazinių kario kursų egzaminus. Pernai pradėta priimti merginas į Karo akademiją. Skyrėme joms 6 vietas, o pretendenčių buvo net 62. Ir visos tokios stiprios! Tad skyrėme dar 2 papildomas vietas. Šiemet dėl 15 vietų varžėsi 89 merginos.
- Štai joms tenka atlaikyti ir didesnį konkursą nei vyrams... Bet lieka principinis klausimas: ar verta kviesti merginas į privalomąją tarnybą?
- Nežinau, ar verta tai daryti. Man dėl to nei šilta, nei šalta, bet nemanau, kad tai būtų naudinga valstybei ir merginoms.