Mokyklų reitingai čia gali padėti tik iš dalies, mat atskirai reitinguojamos pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, atskirai – mokančios visus vaikus ir tos, į kurias patenkama arba ne per stojamuosius.

Pirmajame geriausių mokyklų, nesirenkančių mokinių, trejetuke, kurį pristatė žurnalas „Reitingai“ – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija ir „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje.Gimnazijų, kurios atsirenka mokinius, Lietuvoje tėra 8. Iš jų reitinge pirmą vietą užima Vilniaus licėjus, antrą Kauno technologijos universiteto gimnazija, trečią – Vilniaus Jėzuitų gimnazija.

Progimnazijų ir progimnazines klases turinčių mokyklų reitinge lyderiauja Skuodo Bartuvos progimnazija, Šiaulių Salduvės progimnazija, Šakių r. Žvirgždaičių progimnazija.

Pagrindinių mokyklų reitinge pirmą vietą užima Panevėžio M. Karkos pagrindinė mokykla, Kelmės Vidsodžio pagrindinė mokykla, Klaipėdos „Medeinės“ mokykla. Padinių mokyklų lyderės Elektrėnų mokykla darželis „Žiogelis”, Alytaus mokykla darželis „Viltis”, Vilniaus privati pradinė mokykla „Ruduo-pavasaris“.

Paskelbus mokyklų reitingus kaskart kyla diskusijų apie vertinimo kriterijus ir objektyvumą, kuo remiantis sudaromi reitingai.

Šiemet kelios mokyklos švęs 100-metį. Tačiau kuri įsisteigė pirmoji?

Kuri mokykla Lietuvoje yra pirmoji pagal steigimo datą, turėtų būti aiškiau, tačiau vėlgi taip nėra. Šimtmečius šiemet minės kelios Lietuvos mokyklos ir ne viena jų jubiliejaus proga prisistato pačia pirmąja.

Pirmąja lietuvių gimnazija prisistatanti Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija 100 metų jubiliejų spalį švęs drauge su Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, Vilniaus Antano Vienuolio pagrindine mokykla ir Vilniaus Vytės Nemunėlio pradine mokykla.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija

Įkurta 1915 m. spalio 9 d., iš pradžių ji vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokomis“.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazija taip pat vadina save pirmąja Lietuvoje. Kaip rodo dokumentai, ji buvo įsteigta savaite anksčiau už Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmtakę Vilniuje – spalio 1 dieną.

Kodėl tada Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija save vadina pirmąja, DELFI klausė direktorės Danutės Bronės Puchovičienės.

Kaip vadinti pirmąja Lietuvoje, jei Lietuvos nebuvo?

„Šiandien galima rašyti, kad prieš 100 metų buvo įsteigta pirmoji gimnazija Lietuvoje, tačiau 1915 Lietuvos dar nebuvo, nors jaus steigėsi pirmosios gimnazijos – pirma Vilniuje, paskui Kaune ir Panevėžyje, bet ten ne visi dalykai buvo mokomi lietuvių kalba, o mūsų gimnazijoje – visi dalykai, nors lenkų valdžia nuolat spaudė, kad būtų kitaip. Vis dėlto, į tai buvo atsakyta, kad lenkiškai gimnazijoje bus mokoma tik lenkų kalbas, visi kiti dalykai, išskyrus užsienio kalbas – lietuviškai“, – pasakojo direktorė.

Danutė Bronė Puchovičienė

D. B. Puchovičienė pabrėžė jog Vytauto Didžiojo gimnazija nepretenduoja į pirmosios lietuviškos gimnazijos statusą: „Mums svarbiau, kad esame pirma lietuvių gimnazija, kurią įsteigė lietuviai, kaip lietuvių tautos gimnaziją ir todėl lenkiškame krašte mirtinai stengėsi išsilaikyti, kad visi dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba“.

Direktorės žodžiais, būtent Vilnius tuomet lietuviškais vadovėliais aptarnavo besikuriančias kitas gimnazijas. Panevėžio gimnaziją taip pat, nes „čia tik vėliau dalykai buvo pradėti dėstyti lietuvių kalba“.

„Apie tai, kad yra pirmoji gimnazija, internete yra pasiskelbusi ir Kauno „Aušros“ gimnazija. Kauno „Saulės“ gimnazija taip pat panašiu metu steigėsi, nors apie pirmumą ne taip akivaizdžiai kalba. Tačiau man asmeniškai labai patinka, kad gimnazijos nori būti pirmos. Nes galbūt yra pirmos kažkuo kitu, kitaip. Išskirtinumo siekimas gimnazijoms išeina į naudą“, – mano D. B. Puchovičienė.

Kaip pakartojo direktorė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija išsiskiria tuo, kad yra pirma lietuvių gimnazija ir tai – neatšaukiama, parašu patvirtinta Lietuvos istorijos instituto direktoriuaus, dr. Rimanto Miknio.

4:1 J.Balčikonio gimnazijos naudai

Ir vis dėlto, panašu, kad Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – pirmesnė ir ne vieną, o keturis kartus: šiemet spalio 1 dieną ji pirmoji iš Lietuvos mokyklų minės 100-mečio jubiliejų, be to po Nepriklausomybės atkūrimo ši mokykla tapo pirmąja Lietuvoje, atkūrusia gimnazijos statusą. Tai liudija Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) 1992 m. išduotas gimnazijos akreditacijos dokumentas.

Foto: A.Raščiaus nuotr.

„Vėliau gimnazijų judėjimas plito, jų Lietuvoje atsirado daugiau, tad ŠMM nusprendė keisti mokyklų struktūrą. Atsirado pradinė mokykla, progimnazija ir ketverių metų gimnazija, tad gimnazijos, turėjusios jaunesnes klases, turėjo „išsigryninti“ – nebepriiminėti mokinių į penktas, šeštas, septintas ir aštuntas klases. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija tapo pirmąja Lietuvoje, kuri pasiliko tik vyresniuosius mokinius, gimnazines klases“, – DELFI pasakojo istorikas Algimantas Kolinis.

Kaip minėta, mokyklų reitinge ši gimnazija taip pat yra numeris vienas Lietuvoje iš gimnazijų, kurios pagal mokymosi rezultatus nesirenka sau mokinių.

Bando ginčyti faktą

Diskusija apie tai, kuri Lietuvos gimnazija yra pirmoji, kyla nebe pirmą kartą. Artėjant Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejui mėnraštyje „Kultūros barai“ buvo pasirodžiusi publikacijai apie Lietuvos mokyklos istoriją nuo pat XIV a. pabaigos.

„Ten buvo parašyta, kad pirmosios lietuviškos mokyklos steigėsi Vilniuje, Kaune, o paskui – Panevėžyje. Tuomet buvęs J. Balčikonio gimnazijos direktorius, ne vieną knygą parašęs Vytautas Baliūnas tam pačiam žurnalui parengė publikaciją, kurioje išdėliojo visus argumentus, kodėl pirmoji gimnazija Lietuvoje – Panevėžio J. Balčikonio. Esminė žinia, kad pirmoji lietuviška gimnazija Lietuvoje atsirado būtent Panevėžyje, nors yra bandančių šį faktą ginčyti“, – pabrėžė A. Kolinis.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos steigimo data – 1915 m. spalio 1 diena – fiksuota oficialiame žurnale „Švietimo darbas“. Daugybė gimnazijoje dirbusių mokytojų savo atsiminimuose patvirtina, kad mokykloje spalio 1 dieną jau prasidėjo pamokos, o parengiamieji darbai vyko dar anksčiau.

Mokyklų sąrašas
Foto: Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos archyvo nuotr.

„Skirtumas, kada darbą pradėjo Vytauto Didžiojo ir kitos gimnazijos, nėra didelis. Tačiau artėjant lietuviškos gimnazijos 100-mečiui vis dažniau paminima, neva būtent Vytauto Didžiojo gimnazija – pirmoji, nors anksčiau jų tinklalapyje buvo rašoma, kad yra pirmoji Rytų Lietuvoje“, – prisiminė gimnazijos muziejaus vadovas.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasak A. Kolinio, spalio 1 dieną darbą pradėjusioje „Saulės draugijos“ įkurtoje Panevėžio gimnazijoje dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba. „Dalis mokinių dar buvo mokomi, kaip anksčiau – rusiškai, tačiau prie mokymo vien lietuvių kalba buvo pereita greitai, mokytojai prisidėjo prie lietuviškos terminijos kūrimo, o vėliau Švietimo ministru tapęs mokytojas Konstantinas Šakenis sukūrė didžiąją dalį lietuviškos fizikos terminijos“, – atkreipė dėmesį istorikas.

Pavadino „Panevėžio respublika“

DELFI primena, jog Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija savo metus skaičiuoja nuo 1727 m. pijorų įkurtos kolegijos.

Už savarankiškumą, iniciatyvumą, aukštą mokymo lygį 1915 m. spalio 1 dieną pradėjusi pamokas pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija buvo vadinama „Panevėžio respublika“. Jos vadovai ir pedagogai kūrė tautinės mokyklos tradicijas, formavo palankią ugdymo atmosferą. Patriotiniam jaunimo ugdymui tarnavo moksleiviškos organizacijos „Meno kuopa“, ateitininkai, aušrininkai, skautai, šauliai.

Daugiau kaip 280 metų mokykla buvo viso regiono švietimo ir kultūros centras, tad 1972 m. įkurtame mokyklos istorijos muziejuje galima rasti per 12 tūkst. eksponatų, kurie atspindi ne tik mokyklos, bet ir viso regiono švietimo raidą.