Ataskaitoje skirtingų lyčių padėtis buvo tiriama remiantis keliais aspektais: pagal užmokestį už tą patį, kaip ir vyrų, atliktą darbą, galimybes įsidarbinti (neskaitant mažai mokamo, nekvalifikuoto darbo), moterų atstovavimą sprendimus priimančiose struktūrose, galimybes gauti išsilavinimą, kokybiškų sveikatos paslaugų ir gerbūvio prieinamumą.
Nuo darbo pavargo
Pakalbintos klaipėdietės gyvenimu Lietuvoje per daug nesiskundė, tačiau nė viena iš jų nesutiko su teiginiu, esą šalyje dailiosios lyties atstovėms, kaip ir vyrams - visur durys atviros.
Aštuoniasdešimtmetė Bronė jau 10 metų turguje pardavinėja maišelius tam, kad prisidurtų prie pensijos: "Kai jauna buvau, ėjau į jūrą, visko tuomet užteko. Mirė vyras, likau su dviem vaikais. Man dar nėra taip blogai - gaunu kas mėnesį po 400 litų. Gyvenu su vaikais, kol dar galiu - čia stoviu. Per dieną po 10 litų prisiduriu, kojelės paskaudo, nuospaudas sutrynė. Sunku moterims duonai užsidirbti, mergužėle, oi sunku. Mano vargams ateina galas - kitą mėnesį pensiją pakels, mesiu aš tuos maišelius į šalį ir pradėsiu ilsėtis".
Jauna mama Lina su 5 mėnesių dukrele Izabele: "Man pasisekė - dirbu valdiškame darbe, kada išėjau į dekretines atostogas, dokumentuose rodė visą pilną algą. Girdėjau, kad ne visoms būsimoms mamoms darbdaviai algas pakelia. Kaip jos kūdikius išmaitina? Jei ne uošvė, vyras, draugai ir artimieji - ko gero prapulčiau. Po metų grįšiu į darbą - reikia pinigėlių. Drabužėlius perku "labdarinėse", maitinu pati, sutaupau po 200-300 litų maisteliui. Negyvena moterys pas mus gerai, bent jau jaunoms mamoms yra ypatingai sunku".
Nuomonės išsiskyrė
Darbo biržoje sutikta Valentina: "Jeigu moteris yra gera specialistė su puikiu išsilavinimu - jai seksis ne blogiau už vyrus. Aš darbo nebijojau ir inžiniere dirbau, ir valytoja. Tiesa, mano vyras - jūreivis, finansiškai visai gerai gyvenam".
Nepanorusi fotografuotis jos kaimynė bedarbė metė repliką, kad lyginti vyrų ir moterų algų iš viso neverta: "Neerzinkit manęs su ta statistika! Visi žino, kad vyrams teikiama pirmenybė. Tegul ponai gatves pašlifuoja ir mūsų, varganų moterėlių apie gerą gyvenimą paklausinėja, o jau paskui tegul skelbia ataskaitas visokias".
Lietuvės aktyvesnės
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė įstikinusi, kad masinės informacijos priemones pasiekusi statistika nėra laužta iš piršto. Anot jos, tarptautiniai ekspertai vis dažniau pastebi, kad lyčių lygybės klausimai Lietuvoje yra sprendžiami.
"Ataskaitą pateikė ne Europos Sąjungos, bet pasaulinio lygio ekspertai, todėl klaidinga būtų manyti, kad tyrimo rezultatais norėta parodyti, kaip gerai gyvename Europoje. Iš praktikos galiu pasakyti, kad moterys mūsų šalyje aktyvesnės už vyrus daugumoje sričių. Jos dažniau pastebi lygių galimybių įstatymo pažeidimus, dažniau rašo skundus ir vis aktyviau dalyvauja visuomeniniame gyvenime", - mano kontrolierė.
Neseniai ir pati šalies Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė ataskaitą, kuri rodo, jog pagal moterų proporcinę dalį Europos Parlamente (EP) Lietuva taip pat yra viena iš lyderių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Lietuvai EP atstovauja 5 moterys iš 13 narių - tai yra 38,46 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik gerokai lenkia bendrą ES vidurkį, bet ir penkiolikos senųjų ES narių vidurkį.
Latviją gelbsti prezidentė
Pagal moterų padėtį 58 pasaulio valstybėse kaimyninė Latvija užima 11 vietą ir yra vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą. Kita kaimynė, Estija, nuo Lietuvos gerokai atsilieka - ji užima 15 vietą.
"Latvijos pirmavimo priežastį galima paaiškinti paprastai - šalies prezidentė yra moteris, vadinasi, lygioms galimybėms ten taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio. Estijos rodikliai nestebina - šioje šalyje Lygių galimybių įstatymas buvo priimtas penkeriais metais vėliau nei Lietuvoje," - sako A. Burneikienė.
Statistika - dar ne viskas
Seimo narė Birutė Vėsaitė nelinkusi rimtai vertinti Pasaulio ekonomikos forume pateiktos ataskaitos.
"Statistika - apgaulingas dalykas. Pavyzdžiui, ataskaitoje teigiama, kad tyrimas atliktas atsižvelgus į abiejų lyčių galimybes įsidarbinti. Juk niekam ne paslaptis, kad vyrai į mažai apmokamus darbą neina, o moteris, jausdama didelę atsakomybę už vaikus, sutinka dirbti žemesnio lygio darbus nei leidžia jų kvalifikacija.
Kitas pavyzdys, aiškiai rodantis, kad Lietuvoje ne viskas taip gražu, kaip atrodo, - darbo užmokestis. Jūs manęs neįtikinsit, kad slaugytojos darbas yra mažiau atsakingas nei tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau šių profesijų algų skirtumas - didžiulis", - piktinosi B. Vėsaitė.
Seimo narė priminė, kad lietuviams reikėtų gerokai pasitempti sprendžiant demografines problemas. Išmokos ir socialinės garantijos besilaukiančioms moterims anaiptol neįrodo, jog būsimos ir jau esančios motinos galėtų jaustis saugiai.
"Ši sritis ypatingai skaudi, visi žinome, ką reiškia Lietuvoje auginti vaikus. Įstatymų pakeitimai yra būtini. Kol kas problemos sprendimo būdai dar tik garsiai svarstomi, tačiau anksčiau ar vėliau jie pasieks įstatymų leidėjus," - kalbėjo Seimo narė.
Tai, jog moterų padėtimi Lietuvoje nereikėtų itin džiaugtis rodo ir kitas pavyzdys. Yra įrodyta, kad šalyje moterys gyvena ilgiau už vyrus, sako B. Vėsaitė. Anot jos, paprastai išėjusios į pensiją moterys prižiūri savo sergančius vyrus ir dalinasi su jais paskutiniais pinigais. Mirus antrai pusei, išmokos yra tokios menkos, kad pensininkėms tenka skursti.
Teorija prieštarauja praktikai
Seimo narė, aktyviai pasisakanti už lygias galimybes, Aušrinė Marija Pavilionienė sako, kad įstatymiškai lietuvių padėtis šalyje gerėja. Tai esą rodo ne tik priimtas, bet ir veikiantis Lygių galimybių įstatymas, aktyvi kontrolierių tarnybos veikla ir šioje srityje atlikti moksliniai darbai.
Vis dėlto realiame gyvenime yra priešingai, mano profesorė. "Sunku jaunoms moterims, kurios kuria šeimas ir gauna apgailėtinas pašalpas. Ne ką geriau sekasi ir vyresnėms - jos dėl amžiaus yra diskriminuojamos darbdavių.
Iki šiol Lietuvoje toleruojamas pasenęs požiūris - vyras šeimos galva. Dėl to moterims tenka nuolat įrodinėti, kad ir jos gali būti protingomis, veikliomis ir ne ką mažiau uždirbančiomis. O kas vyksta didžiuosiuose prekybos centruose? Juk ten merginos tampa vergėmis. Lietuvoje nėra lyčių politikos. Niekas nuo pat mažens vaikams neskiepija pagarbos priešingai lyčiai," - tvirtina A. M. Pavilionienė.
Jai pritarė kita Seimo narė Onutė Valiukevičiūtė. Politikės teigimu, prekyba moterimis ir vaikais Lietuvoje tebeklesti, šios piktžaizdės nepavyksta įveikti jokiomis prevencijos priemonėmis. Pagal Europoje dirbančių prostitučių skaičių mūsų šalis yra viena iš pirmaujančių, tikino O. Valiukevičiūtė.
