P. Auštrevičiaus įsitikinimu, neigiamus referendumo rezultatus nulėmė vidaus politikos sutapatinimas su ES tikslais. "Tai, kad šalies kairiosios politinės partijos buvo labai aktyvios, remdamos "Ne", rodo, jog tai buvo politinis sprendimas, - tvirtino parlamentaras. - Rinkėjai buvo raginami nepritarti dabartinei vyriausybei. Diskusijos apie premjero ir kai kurių ministrų pakeitimą yra tiesioginė iliustracija, kad sprendžiant europinius klausimus buvo vertinamos vidaus problemos".
Manoma, kad po sekmadienio balsavimo prezidentas Jacques Chiracas atleis nepopuliarųjį premjerą Jeaną-Pierre'ą Raffariną. "Sakyčiau, jog šis referendumas yra pirmoji XXI amžiaus Prancūzijos revoliucija", - teigė P. Auštrevičius, primindamas 1792 metais įvykusią Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, po kurios monarchija buvo pakeista respublika.
Anot Seimo nario, atmesdami Sutartį dėl Konstitucijos Europai prancūzai pasiuntė šoko bangą dokumento dar neratifikavusioms šalims, visų pirma - birželio 1 dieną patariamąjį referendumą rengiantiems Nyderlandams. Tai, kad Konstitucijos priešininkai nugalėjo itin ryškia persvara, esą yra pakankamai rimtas postūmis nepritarimo link.
Parlamentaras teigė neturįs receptų, kaip išspręsti susidariusią situaciją. Nors anksčiau P. Auštrevičius Eltai sakė, kad atmetus Konstituciją ji galėtų būti taisoma, pirmadienį jis pabrėžė, kad patys prancūzai neišreiškė, kurios konkrečiai šio dokumento nuostatos jų netenkina. Seimo narys siūlė tęsti ratifikavimo procedūras kitose šalyse ir neskubėti taisyti Konstitucijos vien dėl prancūzų nepasitenkinimo.
Prancūzija buvo viena iš šešių valstybių, padėjusių pamatus dabartinei ES, tačiau dabar ji pirmoji iš 25 bloko valstybių atmetė Konstituciją. Tai, anot P. Auštrevičiaus, patvirtina faktą, jog ES sudaro itin skirtingos valstybės pagal ekonominį išsivystymą ir problemas, su kuriomis jos susiduria vidaus politikoje.
Tačiau Seimo narys tvirtino nemanąs, kad ši krizė lems vadinamosios dviejų greičių Europos atsiradimą. Jis vylėsi, kad Prancūzijos politikai ir visuomenė per artimiausius pusantrų metų ras išeitį iš vidaus problemų ir išlaikys reikiamą integracijos spartą.
ELTA primena, jog Prancūzija sekmadienį ryškia balsų persvara balsavo prieš ES Konstitucijos ratifikavimą. Preliminariais duomenimis, už dokumentą balsavo maždaug 44 proc. prancūzų, prieš - 56 proc.
Tokie rezultatai gali skaudžiai atsiliepti ir Lietuvai - dėl sulėtėjusio bloko integracijos proceso ji gali atsidurti silpnesnių ir mažiau politiškai įtakingų valstybių grupėje, būtų pristabdytos kai kurios mūsų šalies iniciatyvos, įstrigtų derybos dėl tolesnės finansinės perspektyvos. Mat Konstitucija, be kitų naujovių, užtikrintų skaidresnį ir efektyvesnį organizacijos funkcionavimą po praėjusiais metais įvykusios jos plėtros ir supaprastintų sprendimų priėmimo procedūras.
Praėjusių metų spalį Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai Lietuva ratifikavo pirmoji praėjus vos porai savaičių - lapkričio 11 dieną. Konstituciją taip pat yra ratifikavusios Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija ir Austrija bei patvirtinęs Europos Parlamentas.
Pirmoji ES Konstitucija įsigalios 2006 metų lapkričio 1 dieną, jei iki to laiko ją ratifikuos visos 25 organizacijos narės. Jei bent viena valstybė nespės per numatytą terminą ratifikuoti Konstitucijos, ji įsigalios tada, kai reikiamus dokumentus deponuos paskutinė ES narė.