Beveik niekas neabejojo, kad konstitucijai bus nepritarta, tačiau tai, kad ji buvo atmesta tokiu dideliu balsų skirtumu - beveik 10-čia proc., - yra ženklas, kad ES ištiko rimta krizė.
ES sutartis Prancūzijoje sukėlė karštus debatus, todėl balsavimas referendume buvo labai aktyvus - savo valią pareikšti atėjo maždaug 70 proc. gyventojų, turinčių teisę balsuoti.
"Man, europiečiui savo širdyje, tai yra visiškas nusivylimas", - sakė premjeras Jeanas-Pierre'as Raffarinas, kuris tikriausiai bus pirmoji politinė sutarties atmetimo auka.
"Tai išbandymas, tikras išmėginimas", - pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Michel Barnier, o gynybos ministrė Michele Alliot-Marie pavadino tai "Prancūzijos pralaimėjimu ir Europos pralaimėjimu".
Savo ruožtu šalies prezidentas Jacques'as Chiracas per nacionalinę televiziją pareiškė, kad dabar Prancūzijai bus sunku ginti savo interesus Europoje. "Prancūzijos sprendimas neišvengiamai sukuria komplikuotą kontekstą ginti mūsų interesus Europoje", - sakė jis.
Prezidentas taip pat patvirtino, kad jis, kaip ir numatoma, pertvarkys savo ministrų kabinetą. J.Chiracas pridūrė, kad apie tai bus paskelbta artimiausiu metu. Tačiau Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jeanas-Marie Le Penas ir euroskeptikas Philippe'as de Villiersas paragino patį prezidentą padaryti išvadas iš referendumo rezultatų ir atsistatydinti.
Referendumo išvakarėse Prancūzijos vadovas teigė, kad jis neketina pasitraukti, jeigu laimės ES sutarties priešininkai. Tūkstančiai konstitucijos priešininkų nepaisydami šalto lietaus, skanduodami šūkius ir nešdami transparantus, susirinko Bastilijos aikštėje Paryžiuje švęsti savo pergalės.
Referendumo rezultatai yra triuškinamas smūgis 72 metų prezidentui, kuris pritarti konstitucijai per televiziją ragino tris kartus. Jis perspėjo, kad atmetusi Bendrijos konstituciją Prancūzija prarastų savo pozicijas Europoje ir neapsaugotų savo socialinio modelio.
Tačiau visuomenės nuomonę palenkė ne J.Chiraco maldavimai, bet būgštavimai, jog sutartis kelia grėsmę šalies gerovės sistemai ir numato perleisti naujų įgaliojimų Briuseliui. Prancūzijai paskutinę akimirką taip ir neapsigalvojus, ES dabar įžengia į skausmingą nežinios periodą, nes konstitucinę sutartį turi ratifikuoti visos ES narės.
Kol kas tai padarė devynios bloko valstybės, o likusios ši procesą turėtų užbaigti, kaip numatyta, iki 2006 metų spalio mėnesio, tačiau dabar sunku pasakyti, koks likimas ištiks konstitucinę sutartį, kai ją atmetė viena iš šešių ES narių steigėjų.
Be to, Europos lyderiai baiminasi, kad prancūzų "ne" gali neigiamai paveikti kitas šalis, planuojančias surengti referendumą, - visų pirmą Nyderlandus, kur neįpareigojantis plebiscitas dėl ES konstitucijos vyks jau trečiadienį.
Briuselyje Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, primygtinai tvirtino, kad sutartis dar nežlugo ir kad ratifikavimo procesas kitose šalyse turi tęstis.