Dabar jauna moteris kabinasi į gyvenimą, o baisios istorijos pasakojimas yra jos sveikimo proceso dalis.
Miglės „karjera“ prasidėjo modelių atrankoje laimėjus darbo pasiūlymą. Tada devintą klasę bebaigianti penkiolikmetė namo parskrido tarsi ant sparnų.
„Mama išklausė ir pasakė griežtą NE. Daug moralo teko išklausyti“, – „Tiesai“ pasakojo Miglė, beje, pati kreipusis į redakciją.
Tačiau mergina ilgai neliūdėjo dėl tėvų nesutikimo ją išleisti į modelių pasaulį – modelių atrankos organizatoriai pažadėjo patys pasirūpinti visais reikiamais leidimais. Merginai buvo žadama, kad pirmasis jos darbas užtruks apie mėnesį, o tolesnė sutartis priklausys tik nuo jos iniciatyvos.
„Užkniso mamos moralas, o čia dar pažadai puikuotis „Voque“ viršelyje!“ – su tokiomis mintimis Miglė išsiruošė į Prancūziją. Paauglė tikėjosi, kad mama šiek tiek papykusi atsileis, o ji, šiek tiek užsidirbusi, rugsėjį jau grįš į mokyklą. „Norėjau užsidirbti, pagaliau išlįsti iš skurdo, nes gyvenome nuomojamame bute, nuolat trūkdavo pinigų“, – apie praeitį su kartėliu kalbėjo Miglė.
Atėmė nekaltybę
Prancūzijoje ji vis dar tebebuvo įsitikinusi, kad jos laukia modelio karjera. Bute kartu gyvenusios merginos bandė Miglei atverti akis: „Jos ir pasakė man, kad būsiu prostitutė, o ne joks modelis, – prisiminė mergina. – Pasakiau, kad nebūsiu! Jos gali daryt kaip joms patinka, o aš tikrai neaptarnausiu vyrų.“
Netrukus po šio pokalbio merginą pervežė į kitą butą, po to – į Angliją. Ten jai akis atvėrė pats gyvenimas.
„Nežinau ir nesuprantu kodėl, bet pirmas vyras man buvo šiurkštus, žiaurus – jis mane palaužė“, – pasakojimą tęsė Miglė.
Po jo klientai rikiavosi vienas po kito – vienas už kitą žiauresni. „Mane nusipirko kažkoks arabas. Jokių romantiškų preliudijų, jokios gražios aplinkos: buvau nuvežta į jo namą, bandžiau priešintis, bet buvau stipriai sumušta ir išprievartauta, – pirmąsias patirtis Anglijoje tarsi šiandien prisimena Miglė. – Jis juokėsi.
Nežinau, kaip apsakyti, ką jaučiau! Atrodė, kad esu visiškai sudraskyta į skutelius, ir ne tik fiziškai. Norėjau tada sulįsti į žemę iš gėdos, nekenčiau savęs. Ir dabar dar nekenčiu.“
Po tokių patirčių mergina nebedrįso priešintis ar kitaip prasikalsti, mat už tai laukdavo skaudžios bausmės.
„Bausmės buvo įvairios: kartais mušdavo, kartais neleisdavo miegoti arba neduodavo nei valgyti, nei gerti. Bausmių jie buvo prigalvoję labai daug, jas vis paįvairindavo“, – pasakojo Miglė.
„Kartą pavogiau telefoną, bandžiau paskambinti mamai. Už tai buvau stipriai sumušta, skandinama vonioje, apie savaitę buvau prirakinta prie radiatoriaus, o mane leisgyvę vis lankydavo suknisti turkai“, – sakė Miglė. Tada ji dar nežinojo, kad vos gyvybės nekainavęs skambutis būtų buvęs bevertis: merginos mama mirė praėjus vos pusmečiui nuo jos dingimo.
Miglė sakė, kad, nors ir sutrypta bei pažeminta, emocinį skausmą ji dar galėjo ištverti. Baisiausias buvo fizinis. Po specifinių poreikių turinčių klientų apsilankymų bet koks noras priešintis kankintojams dingdavo.
„Kartą su dar viena mergina iš Latvijos buvau nuvežta aptarnauti penkių vyrų. „Apšilimui“ jie gesino į mus cigaretes, dviese laikė, o trečias prievartavo, kišo butelius į išeinamąją angą. Nežinau, kiek dienų mes ten praleidom: gal dvi, gal tris. Kartais netekdavau sąmonės“, – kraupias detales atskleidė Miglė.
Išgelbėjo kūdikis
Tokį gyvenimą Miglė kentėjo maždaug trejus metus. Išsigelbėjimą atsiuntė pats dangus – mergina pastojo.
„Nekenčiau tos būtybės savyje, nekenčiau savęs, nekenčiau visko, ką mačiau, – prisiminė Miglė. – Tapau vis mažiau geidžiama, kol vieną dieną atvyko tas pats mano „didvyris“ Arnas ir pasakė, kad skrendu namo.“
Į Lietuvą Miglė, kaip pati sako, lydima šeimininko, grįžo autobusu. „Atvažiavome į stotį, jis man davė 100 svarų, kad „susitvarkyčiau“ gyvenimą“, – prisimena moteris. Jos kankintojai buvo įsitikinę, kad vaiko ji neaugins. Ir pati Miglė taip manė. Bet paaiškėjo, kad daryti abortą jau buvo per vėlu.
„Didelių grasinimų nebuvo, tik perspėjo, kad jeigu per mane jiems iškils problemų, jie iškas mane ir iš po žemių, o tada teks maldauti, kad užmuštų. Aš tikiu, tai – ne tik žodžiai! Tie žmonės – žvėrys. Jie parduoda mažą vaiką be jokių dvejonių, jiems nėra nieko švento“, – įsitikinusi Miglė.
Stebina pagrobėjų įsitikinimas
Remiantis Jungtinių Valstijų Valstybės departamento kasmet atliekamu prekybos žmonėmis situacijos pasaulyje vertinimu, 40 proc. Lietuvoje identifikuotų aukų buvo paverstos sekso vergėmis šalies viduje, kitos – išvežtos į užsienį.
„Lietuvos Caritas“ pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Kristina Mišinienė nepaliauja stebėtis pagrobėjų įsitikinimu, kad namo parsiųstos aukos niekam nesiskųs.
„Deja, dažnai jie lieka teisūs. Aukos retai ir tik milžiniškomis ir savo, ir pareigūnų bei socialinių darbuotojų pastangomis ryžtasi peržengti tą mums nematomą ribą ir papasakoti apie patirtus išgyvenimus“, – „Tiesai“ sakė K. Mišinienė.
Jai antrino ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus skyriaus vadovė Rita Augutienė.
„Mergina jau ir taip jautėsi „pati kalta“ – kad nepaklausė mamos, kad pati nesisaugojo, kad nepabėgo ir t. t. Ji jautėsi tarsi pati įsitraukusi į nusikalstamą veiką – buvo verčiama dirbti prostitute. Tokiais atvejais manipuliuoti lengva, o ypač jeigu dar pagąsdina, kad viską papasakos šeimai, draugams, giminėms…“ – Miglės padėtį komentavo ekspertė.
Anot eksperčių, kankintojai merginas paleidžia „į laisvę“, jei jas ištinka psichologinė krizė, jei merginos tampa priklausomos nuo alkoholio ar narkotikų, ypač – jei pastoja ir abortas nebeįmanomas.
„Visgi jei mergina tiesiog „atsibosta“ klientams, ją dažnai „perparduoda“ kitiems viešnamiams, ir taip vergovė kartais trunka metų metus“, – sakė R. Augutienė.
Nauji spąstai – prostitucija internete
Remiantis JAV Valstybės departamento prekybos žmonėmis ataskaita, 2013-aisiais Lietuvos teismai iš viso identifikavo 15 prekybos žmonėms aukų (2012 m. jų buvo 17, 2011 m. – 29). Tad tikrieji tokio likimo lietuvaičių skaičiai nėra aiškūs. Naujausia statistika rodo, kad pernai Lietuvoje bylų dėl verbavimo dirbti „modeliu“ nebuvo iškelta.
Žiniasklaida jau kelerius metus neberodo didelio susidomėjimo modeliais norėjusių tapti merginų istorijoms, tačiau, kaip sako prekybos žmonėms ekspertė, „istorijos pasimiršo, užaugo nauja karta, o nusikaltėliai kartkartėmis ir vėl mėgina verbuoti tokiu būdu.“
Tiesa, nebūtinai siūloma eiti dirbti podiumui, o po to guldoma į lovą su vyrais. Dabar itin dažnai merginos paverčiamos vadinamaisiais interneto modeliais, kur prieš kameras pildo internetinių klientų pageidavimus.
Į prekeivių žmonėmis spąstus paprastai pakliūva geresnio gyvenimo ieškančios merginos. Anot R. Augutienės, „tikrai labai retai nukenčia asmenys iš pilnų, vieni kitais besirūpinančių šeimų.“ Neretai smurtą ir patyčias merginos jau būna patyrusios ir Lietuvoje.
„Dažniausiai verbuotojai yra patyrę psichologai, jie kiekvienam atvejui pritaikys reikiamą strategiją. Susipykai su namiškiais, viskas „užkniso“ – važiuojam į savaitgalio kelionę į Londoną! Esat jauna šeima, ir reikia pinigų nuosavam būstui – yra puikus pasiūlymas Amsterdame! Persekioja antstoliai – o kodėl gi greitai ir saugiai nepadirbėjus Skandinavijoje?“ – pasiūlymų klastą aiškino K. Mišinienė.
Anglijos vaidmuo – išskirtinis
Nors lietuvaitės dažniausiai parduodamos į Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Airiją, Nyderlandus, Ispaniją ir Švediją, Anglijos vaidmuo prekybos žmonėmis grandinėje išlieka esminis.
„Čia tikriausiai viskas susidėjo – lietuviškų nusikalstamų grupuočių, ir pavienių nusikaltėlių persikraustymas į šią šalį, palyginti palankūs imigracijos įstatymai, didelė vietinė rinka, gerai mokanti už atvežtus „šviežius kūnus“ viešnamiuose ir kitus nelegalius „patarnavimus“, – „Tiesai“ sakė K. Mišinienė.
Anglijoje, anot „Carito“ atstovės, klesti visos žmonių išnaudojimo rūšys – ir prostitucija, ir, milžiniškais mastais, priverstinis darbas. Dar viena nauja išnaudojimo schema – fiktyvios santuokos.
„Būtent šioje gražioje šalyje įvairaus plauko sukčiai, suteneriai, visokių nelegalių „verslų“ organizatoriai kraunasi sau turtus negailestingai išnaudodami savo tautiečius įvairiose srityse: tai ir prostitucija, ir žemės ūkis, fiktyvios vedybos, narkotikų vežimas ir platinimas, pašalpų apgavystės, labdaros rinkimas“, – sakė prekybos žmonėmis ekspertė.
Su dukra
Priešingai savo skriaudėjų norams, 25-erių Miglė su savo jau į mokyklą einančia dukra bando kurti gyvenimą Lietuvoje. „Pagimdžiusi mergytę nebenorėjau jos palikti ligoninėje, nebenorėjau jos atsikratyti. Pamilau dukrą nuo tos akimirkos, kai ji išvydo pasaulį“, – savo jausmus prisiminė jauna mama.
Moteriai dukrą auginti padeda kaimynė, nes po patirtų psichologinių ir fizinių traumų ji pati kol kas negali dirbti visu krūviu, geria raminamuosius vaistus, lankosi pas psichologus ir psichiatrus, kovoja su baimės ir panikos priepuoliais.
Miglė apie savo išgyvenimus norėtų parašyti knygą ir įspėti kitas mamas ir jų dukras: „Saugokite save ir savo vaikus, ypač jei esate iš šeimų, kurios neturi stipraus giminių užnugario.“ Knyga – tai svajonė ateičiai, o kol kas moteris tikisi, kad jai pavyks tvirčiau įsikibti į kasdienybę.