Neigiamas prancūzų sprendimas būtų laikomas nepritarimu praėjusių metų gegužę įvykusiai ES plėtrai, kurios metu prie Bendrijos prisijungė dešimt Vidurio ir Rytų Europos šalių, dauguma jų - iš buvusio sovietinio bloko.
Neseniai į ES įsiliejusių šalių piliečiai teigia, kad Prancūzijoje vykstančiuose svarstymuose Konstitucijos priešininkai "naujuosius europiečius" paverčia atpirkimo ožiais.
Kai kurie "ne" stovyklos atstovai prikišamai rodo į lenkų santechnikus, kuriuos kaltina norint numušti darbo jėgos kainą, arba peikia naująsias valstybes nares už pernelyg mažą mokesčių lygį, viliojantį Prancūzijos pramonininkus perkelti gamybą ten, kur mažesni atlyginimai.
Kelios dešimtys pastarojo meto visuomenės nuomonės apklausų leidžia manyti, kad sekmadienio referendume konstitucinė sutartis bus atmesta, nepaisant Prancūzijos prezidento Jacqueso Chiraco vadovaujamos agitacinės kampanijos, laikomos paskutiniu mėginimu pataisyti padėtį.
"Išryškėjo reiškinys, kurį galima apibūdinti kaip plėtros negalią, - pažymėjo Čekijos dienraštis "Hospodarske noviny". - Laisva konkurencija vargiai buvo ginčo objektas, kai ES sudarė vien panašios ekonomikos šalys. Konkurencija tapo problema tik prisijungus šalims, trokštančioms gerovės ir siūlančioms mažesnę darbo kainą".
"Daugelis prancūzų svajonę apie rojų prarado dar tada, kai sąjunga buvo mažesnė ir vienalytiškesnė. Diskusijos dėl Konstitucijos yra priemonės jų nepasitenkinimui nuleisti", - rašo dienraštis.
"Atrodo, tarsi (kai kurios senosios valstybės narės) ėmė baimintis Europos, ėmė baimintis pažangos ir gyvybingumo, kurio įnešėme mes (naujosios narės)", - neseniai pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.
Po ilgų centralizuotos ekonomikos dešimtmečių iš už Geležinės uždangos pasirodžiusi Vidurio Europa yra nepaprastai liberali ir pasižymi įspūdingu ekonomikos augimu, kuris ypač didelis pačiose liberaliausiose valstybėse, pavyzdžiui, Slovakijoje ir Estijoje.
Naujosios šalys, kur vidutinis mėnesio atlyginimas tesiekia 500 eurų (1 725 litai), deda viltis į plėtros pagalbą iš Vakarų Europos, tad daugelis baiminasi, kad konstitucinei sutarčiai artėjančiuose Prancūzijos ir Olandijos referendumuose tartas "ne" gali reikšti ES finansavimo apkarpymus.
Lenkijos premjeras M.Belka sako nė neabejojantis, kad Prancūzijai atmetus konstitucinę sutartį, tai reikš "mažiau solidarumo, mažiau Europos paramos".
"Iš esmės padariniai bus tik neigiami", - teigė jis.
Parama buvo būtent ta priežastis, kuri pastūmėjo didžiausią iš dešimties praėjusiais metais į ES įstojusių šalių - Lenkiją - pritarti Konstitucijai, nors jai prieštarauta dėl to, kad Prancūzijai ir Vokietijai bus suteikta daugiau balsavimo teisių.
Daugumoje kitų ES naujokių dėl Konstitucijos ilgai nediskutuota: Lietuva, Vengrija ir Slovėnija buvo pirmosios trys šalys, kuriose dokumento tekstą ratifikavo parlamentas.
Beveik niekas neabejoja, kad dauguma Vidurio Europos gyventojų entuziastingai vertina ES - tai parodė ir aštuoniose buvusiose sovietinio bloko valstybėse prieš dvejus metus surengti referendumai dėl stojimo.
Net ir Lenkijoje bei Čekijoje - naujosiose bloko šalyse, kuriose daugiausia nepritariančių Konstitucijos tekstui - atliktos apklausos rodo, kad dauguma piliečių remia konstitucinę sutartį.
Tačiau prancūzų tartas "ne" abiejose šalyse gali padrąsinti euroskeptiškai nusiteikusius dešiniuosius - čekų Pilietinės demokratijos partiją (ODS) ir lenkų Pilietinę Platformą, kurios agituoja prieš Konstituciją. Abi partijos viliasi, kad Prancūzijai atmetus konstitucinę sutartį, ji bus galutinai palaidota.
Tam, kad Konstitucija įsigaliotų 2006 metais, už ją turi balsuoti visų 25 šalių parlamentai arba referendume pritarti gyventojai.
Su prezidentu dėl ES Konstitucijos susiginčijęs Čekijos premjeras grasina neleisti jam vykti į užsienį
Čekijos ministras pirmininkas Jiri Paroubekas ketvirtadienį pagrasino uždrausiąs prezidentui Vaclavui Klausui išvykti į užsienį, jei šis nesiliaus priešintis Europos Sąjungos (ES) konstitucijai - taip dar labiau paaštrindamas viešą valstybės vadovų ginčą.
Oficialius prezidento vizitus į užsienį tvirtina Čekijos vyriausybė - paprastai tai tebūna tik formalumas, tačiau praėjusį mėnesį į valdžią atėjęs socialdemokratas J.Paroubekas pareiškė, kad V.Klausas arba turi sekti ta pačia ES Konstitucijai palankia linija, arba niekur iš šalies nekelti kojos.
Nesutarimai kilo dėl konstitucinės sutarties, kuri po pernai įvykusios plėtros, kai prie bloko be Čekijos prisijungė dar devynios šalys, turėtų užtikrinti sklandų ES funkcionavimą.
Prancūzijoje ir Nyderlanduose atlikti visuomenės nuomonės tyrimai leidžia manyti, kad abi šalys netrukus įvyksiančiuose referendumuose ES Konstituciją atmes.
"Jeigu prezidentas neseks šiais nurodymais, jis paprasčiausiai negalės vykti į kai kurias užsienio keliones", - tokius J.Paroubeko žodžius cituoja naujienų agentūra ČTK. Šią poziciją J.Paroubekas dar sykį pakartojo duodamas interviu Čekijos visuomeniniam radijui.
"Pilietis Klausas turi įstatymais paremtą teisę reikšti savo nuomonę. Tačiau jis, kaip prezidentas ir valstybės valdančiosios valdžios dalis, turėtų sušvelninti savo poziciją. Ypač užsienyje, kur į jį žiūrima ne kaip į pilietį Klausą, bet kaip į valstybės prezidentą", - lankydamasis rytinėje Čekijoje pareiškė J.Paroubekas.
V.Klausas yra vienas iš garsiausiai Konstituciją kritikuojančių Europos politikų. Pasak jo, konstitucinė sutartis taptų dideliu žingsniu kuriant europinę supervalstybę, kur nacionalinės valstybės, ypač mažesniosios, tokios kaip Čekija, atsidurtų užribyje.
V.Klauso atstovas žiniasklaidai sakė, kad J.Paroubekas neturi teisės priversti prezidentą elgtis taip, kaip jam paranku.
"Dar kartą kartoju, kad būtų gerai, jeigu ponas ministras pirmininkas atidžiai išstudijuotų Čekijos konstituciją. Su jo pateikiama interpretacija sutikti neįmanoma, ir aš ją iš esmės atmetu", - rašoma prezidento atstovo pareiškime.
Anot atstovo, kitą savaitę V.Klausas pasikvies J.Paroubeką susitikimo.
Dėl V.Klauso ir dešiniosios Pilietinės demokratijos partijos priešinimosi ES konstitucinei sutarčiai Čekija yra viena iš tų šalių, kuriose sutarties laukia neaiškus likimas.
Partijos kol kas dar nesutarė dėl referendumo datos. Jei susitarti nepavyks, Konstitucijos ratifikavimas priklausys nuo parlamento, kur jai gali nepritarti dešiniųjų Pilietinės demokratijos partija.