Kalbėdamos apie šiuo metu fiksuojamus moterų teisės pažeidimus, nevyriausybinių organizacijų atstovės pabrėžė moterų smurto problemą: du trečdaliai moterų šeimose patiria sutuoktinių smurtą, Lietuvoje taip pat aukšti prekybos žmonėmis mastai.
Nevyriausybinių organizacijų atstovės įžvelgia moterų teisės pažeidimus ir sveikatos srityje: moterys daugiau laiko skiria neapmokamam darbui šeimoje, rūpinasi vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ir mažiau laiko turi poilsiui bei nepakankamai rūpinasi savo sveikata.
Šiuos teiginius nevyriausybininkės iliustruoja statistika: Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta daugiausiai moterų iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o susirgusi krūties vėžiu miršta kas antra, tuo tarpu ES šalyse, laiku nustačius ligą, išgelbėjama 90 proc. moterų.
Moterų nevyriausybinės organizacijos sunerimusios, jog tik mažas procentas moterų dalyvauja sprendimų priėmime ir užima aukštus postus savivaldybėse ar valstybės valdymo institucijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iš 51 nario yra tik 10 moterų, o aukščiausias pareigybes administracijoje užima vien vyrai.
Kaip vieną iš susiklosčiusios tokios situacijos priežasčių nevyriausybininkės įvardijo susiformavusius stereotipus.
"Visuomenė nenori matyti moters, kuri augina vaikus, siekiančios karjeros, mokslo. Nori matyti pilką pelytę - sėdinčią šalia vyro ir nieko nesakančią. Arba pagyvenusi moteris laikoma sena, o 70 metų vyras - puikiai atrodančiu", - susiformavusį moters vaidmens stereotipą apibūdino A.Burneikienė.
Nevyriausybininkės pastebi, jog dažnai ne tik vyrai, bet ir pačios moterys nepalankiai vertina aukštus postus užimančias savo lyties atstoves. "Dažnai kaimynės apie aukštus postus užimančia moteris sako: "Ji bloga mama, nes vaikas daug serga ir panašiai", - pastebėjo Lygių galimybių kontrolierė.
Nevyriausybinių organizacijų atstovės pabrėžė, jog, siekiant pagerinti moterų padėtį Lietuvoje, svarbu šviesti visuomenę ir keisti stereotipus. Įgyvendinant šiuos tikslus, įvairiuose šalies miestuose bei Lietuvos moterų draugijoje Vilniuje rengiami seminarai, kursai karjeros siekiančioms moterims.
Be to, nevyriausybinių organizacijų narės tikina pasiryžusios kovoti už lygias abiejų lyčių atstovų kvotas partijų kandidatų į rinkimus sąrašuose. Jos taip pat žada prieš artimiausius rinkimus surengti akciją, kurios metu ragins moteris balsuoti už tuos kandidatus, kurie gina ir atstovauja moterų teisėms.
Nevyriausybinės organizacijos moterų teisės pažeidimus įžvelgia ir darbo rinkoje - vyresnio amžiaus, besilaukiančioms ar mažamečių vaikų turinčioms moterims sudėtinga rasti darbą. Nevyriausybininkių teigimu, moterų nedarbo problema dominuoja Vilniuje, nors aktuali visoje Lietuvoje. Atstovės taip pat paminėjo, jog trūksta lyčių švietimo darželiuose ir mokyklose, daug vienišų motinų.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija pastebi, kad Lietuvoje per menkas dėmesys skiriamas moterų reprodukcinei sveikatai ir teisėms, kurios apima visų žmonių teisę į kūno vientisumą, teisę tuoktis ir nuspręsti, kiek turėti vaikų, teisę turėti lytinius santykius be smurto ir prievartos, teisę į informaciją apie lytiškumą.
Pasak šios nevyriausybinės organizacijos, nors reprodukcinės sveikatos sąvoka taikoma tiek moterims, tiek vyrams, ji turi žymiai didesnį poveikį moterims ir todėl reikalauja prioritetinio dėmesio ir išteklių skyrimo moterų sveikatai.
Anot Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Lietuvos moterims ypač paauglėms, trūksta informacijos apie lytiškumą, šeimos planavimą, kontracepciją, apsaugą nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI).
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 20 tūkst. abortų, kurių daugumą (daugiau kaip 90 proc.) sudaro pakartotiniai nėštumo nutraukimai. 15-19 metų amžiaus moterų grupėje nebe pirmas nėštumo nutraukimas sudaro net 50 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai anksčiausiai pradeda lytinį gyvenimą -13,5 metų, bet tik apie 20 proc. moterų vartoja modernią patikimą hormoninę kontracepciją, kai tuo tarpu Vakaruose šis rodiklis yra 80-90 proc.
Nevyriausybinė organizacija pažymi, kad moterys nurodo, kad nesulaukia pakankamo dėmesio sveikatos priežiūros įstaigose - vietoj išsamesnių konsultacijų ir informacijos apie šeimos planavimo priemones gydytojai skuba išrašyti receptą, o receptiniai vaistai, ypač kontracepcija, brangūs. Kaimo moterys nurodo, kad sveikatos paslaugos joms sunkiau prieinamos tiek geografiniu, tiek ir finansiniu požiūriu.
Merginoms, ypač paauglėms, nepriimtina, jei reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą intymiu klausimu. Dažna situacija, kai vizito tikslą reikia nurodyti viešai net keliems suaugusiems medikams, jas trikdo. Todėl paauglės vengia kreiptis į gydytoją arba joms reikalingas paslaugas gauna pavėluotai.
Anot pranešimo, nors Lietuvoje vyresnėms kaip 16 metų merginoms, norinčioms nutraukti nėštumą, tėvų sutikimas nebūtinas, dažnai tėvų ar globėjų sutikimo reikalauja nėštumo nutraukimo paslaugas teikiančios įstaigos ir medikai. Nevyriausybininkai pastebi, jog daug medikų tvirtai apsisprendusias nutraukti nėštumą merginas ir vyresnio amžiaus moteris įkalbinėja gimdyti.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija teigia, kad rūpintis moterų reprodukcine sveikata ir teisėmis įsipareigojo ir Lietuvos Vyriausybė, pasirašydama Kairo veiksmų programos ir Pekino veiksmų platformos vykdymą, Europos socialinę (Pataisytą) chartiją, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvenciją ir kitus svarbius žmogaus teisių ir sveikatos dokumentus.