Viešai teigiama, kad jų tikslas – sudaryti sąlygas mokykloms ir mokytojams savarankiškai ir objektyviai įsivertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus, rinkti grįžtamojo ryšio informaciją, reikalingą ugdymo kokybei ir vadybai gerinti. Tai atrodytų aišku, tačiau į DELFI kreipėsi skaitytojas, kuris susidomėjo greta testų pateikiamais klausimynais.
Atsakyti į juose pateikiamus klausimus oficialiai neprivaloma, tačiau turbūt retas dešimtmetis ryžtųsi pasipriešinti tokiam mokytojo paliepimui, nors pateikiami klausimai iš tiesų yra įdomus.
Ypatingas dėmesys – tėvams
12 lapų klausimyne, su kuriuo galima susipažinti čia, domimasi ne tik tuo, kokia yra vaiko lytis, kiek jam metų, koks jo požiūris į mokyklą ir kaip jis ten jaučiasi – ar patiria patyčias, smurtą, bet ir užduodama daugybė klausimų, susijusių su tėvais.
Vaiko klausiama, kokia kalba bendraujama namuose, su kuo jis gyvena – tik mama, tik tėčiu, abiem jais ar be tėvų, kaip ir kiek dažnai jis bendrauja su namiškiais, kur jo tėvai dirba – užsienyje ar Lietuvoje, vadovaujamą darbą ar ne.
Domimasi ir vaiko socialine padėtimi – kiek jis turi knygų, ar turi asmeninį kompiuterį, išmanųjį telefoną, asmeninį kambarį, lanko mokamus ar nemokamus būrelius, kiek pinigų kiekvieną savaitę gauna iš tėvų.
Anot skaitytojo, tokie klausimai kelia įtarimų ir verčia sunerimti – koks yra tikrasis klausimyno tikslas.
„Mano galva, tokie testai ketvirtos klasės mokiniams yra nenormalu“, – sakė jis.
Klausimai turėtų būti skirti tėvams, o ne vaikams
Skaitytojui pritaria ir Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, šie klausimai turėtų būti užduoti tėvams, o ne vaikams.
„Visų pirma reikėtų teirautis, kokiais tikslais ši informacija yra renkama. Žiūrint be konteksto, nemanau, kad klausimai yra blogi, nes atsakymai į juos gali padėti mums užčiupti socialinę dinamiką, jei juos susiesime su kitais reiškiniais mūsų visuomenėje. Tačiau tikrai nemanau, kad tai yra klausimai, kurie turėtų būti užduodami vaikui. Kategoriškai – tai ne vaikams skirta apklausa“, – pastebėjo ji.
Anot specialistės, sunku suprasti, kodėl tokie klausimai yra užduodami, nes, jei tai daroma tikslingai, atliekant tyrimą, klausiama būtų suaugusių žmonių, o ne vaikų, kurie gali tyčia ar netyčia klysti.
Klausia tam, kad galėtų reketuoti?
„Jei mes norime užčiuopti kažkokius socialinės ar atskirties, ar pavojų, ar sunkumų momentus, suprantu, kad tokie klausimai turi būti užduoti, bet tai tikrai nėra klausimai, į kuriuos turi atsakinėti vaikai. Aš įsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, ketvirtokas ar ketvirtokė, gali net nelabai žinoti, ką ten tas tėtis ar mama dirba, o tai vėliau gali iškreipti rezultatus. Taigi gali susidaryti įdomi situacija – klausimai užduodami, objektyvios informacijos negaunama, o vaikai jaučiasi nejaukiai“, – pastebėjo ji.
Pasak M. Jankauskaitės, tokie jausmai gali būti išprovokuoti dėl to, kad kai kurie klausimai tarsi suskirsto vaikus. Pavyzdžiui, į tuos, kurie auga su abiem tėvais ar tik su vienu arba tuos, kurių tėvai dirba vadovaujamą darbą ar visai nedirba.
„Nesuprantu, nei kam reikia teirautis, ar tėvai dirba vadovaujamą darbą, nei kokį darbą jie dirba – šį klausimą mėgstama užduoti vaikams. Manau, toks klausimynas vaikams neturėtų būti užduodamas, jei pagrindinis jo tikslas – padaryti ugdymo procesą sklandesnį. Dar galiu suprasti, kai, pavyzdžiui, klausia, kokios šeimos pajamos, išveda paraleles, kad galbūt tam tikriems vaikams reikia padėti, aprūpinti juos mokymosi medžiagomis, bet kai teiraujasi konkrečių profesijų... Vardan ko tai vyksta? Kad tuos tėvus paskui būtų galima kažkaip, grubiai pasakysiu, reketuoti? Spausti, kad jie kažką darytų?“, – retoriškai klausė ji.
Gali ir įžeisti
Ketvirtokams pateikiami klausimai keisti pasirodė ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei. Anot jos, svarbu – kodėl ir kokiame kontekste tokie klausimai yra užduodami.
„Socialinės temos – labai subtilu, kiekvieną kartą reikia labai gerai apgalvoti, kaip paklausti. Tas pats galioja ir kalbant apie smurtą ar patyčias. Dauguma profesionalų sako, kad tokiu atveju tiesių klausimų reikia vengti, informaciją galima susirinkti per aplinkinius ir kontrolinius klausimus. Todėl klausimas, ar klausimus apie patyčias, smurtą, tėvus reikia užduoti vienoje anketoje“, – pastebėjo ji.
E. Žiobienės teigimu, kai kurie klausimai vaikus gali net įžeisti. Pavyzdžiui, jei klausimai apie šeimą užduodami vaikų globos namuose augantiems moksleiviams.
„Be to, klausimai anketoje yra labai nelygiaverčiai. Klausimas – ar klausimynas parengtas tikslingai, jo atsakymai skirti tyrimams, ar taip tiesiog siekiama padėti vaikams, išsiaiškinti, kokioje aplinkoje jie auga. Aš labai nelygiaverčiais laikyčiau klausimus dėl, sakykime, tėvų išvykimo į užsienį ir to, ar jie dirba vadovaujamą darbą ar ne. Atsakymas į pirmąjį klausimą gali parodyti, kad vaikas galbūt auga be tiesioginio ryšio su tėvais, yra globojamas kitų asmenų ir jam reikia kokios nors pagalbos. Savo ruožtu visiškai neadekvatu klausti apie tėvų darbą“, – įsitikinusi ji.
Nereikėtų reaguoti per jautriai
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė taip pat pastebėjo, kad nereikėtų pateikti ir tokių atvirų klausimų apie materialinę vaikų padėtį.
„Manau, kad mokymosi rezultatai yra daugiau žinių, dėmesio vaikui, o ne turimų pinigų kiekio rezultatas“, – sakė ji.
Tiesa, E. Žiobienė taip pat pripažino, kad galbūt pernelyg jautriai reaguoti į šį klausimyną nereikėtų. Anot jos, dalis atsakymų į klausimus, nepaisant to, kad jie – itin atviri, nėra jokia paslaptis.
„Reikia pripažinti, kad kartais mes tikrai būname, ypatingai iš tėvų pusės, perdėtai jautrūs. Turbūt daugelis atsakymų į klausimus nėra tokia didelė paslaptis. Pripažinkime, net ir Vilnius – pats didžiausias Lietuvos miestas, nėra toks didelis, kad būtų galima kur nors pasislėpti. Mokykla yra ta institucija, kuri pirmiausia turėtų užčiuopti socialines problemas šeimoje, tačiau sutinku, kad tai turbūt reikėtų daryti kitais būdais, o ne tiesiog padavus spręsti testą“, – pastebėjo ji.
Dešimtmečiais naudoja visame pasaulyje
Savo ruožtu už standartizuoto testo ir klausimyno rengimą atsakingo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad tėvai turėtų ne kritikuoti, o palaikyti klausimynų idėją.
„Gera mokykla yra ne ta, kuri susirenka gabiausius mokinius ir be jokių pastangų gali girtis gerais testų rezultatais. Gera mokykla yra ta, kuri duoda savo mokiniams daugiau negu kitos su panašiais vaikas dirbančios šalies mokyklos, sukuria jiems malonią, saugią ir darbingą mokymosi aplinką. Kitais žodžiais tariant, mokykla turi sukurti pridėtinę vertę. Norint išmatuoti mokyklos sukuriamą pridėtinę vertę, reikia įvertinti, su kokios socialinės ekonominės aplinkos mokiniais mokykla dirba, ir palyginti ją su kitomis panašiomis šalies mokyklomis. Gana patikimas ir pasaulyje dažnai naudojamas būdas tai padaryti yra mokinių klausimynai. Mokinių atsakymai į klausimus būtini, norint įvertinti mokyklos socialinę ekonominę aplinką, patyčių paplitimą ir mokinių savijautą mokykloje“, – kokiu tikslu klausimynas vaikams yra pateikiamas, aiškino ji.
Anot S. Vingelienės, mokinio klausimynas sudarytas iš gana standartinių, dešimtmečiais pasaulinėje mokinių pasiekimų tyrimų praktikoje naudojamų klausimų apie šeimos sudėtį, tėvų išsilavinimą, darbą, knygų ir kitų mokymuisi reikalingų daiktų buvimą namuose ir panašiai.
Apeliuoja į tėvų pilietiškumą – informacijos neišduos
„Dešimtys tūkstančių tarptautiniuose ir nacionaliniuose tyrimuose dalyvavusių Lietuvos mokinių jau daugiau kaip penkiolika metų atsakinėja į tokius klausimus ir kol kas jokių pavojingų ar nemalonių incidentų neįvyko, nes dirbant su mokinių klausimynų duomenimis laikomasi griežtų duomenų apsaugos taisyklių“, – patikino ji.
NEC direktorės nuomone, tėvams tikrai nėra pagrindo bijoti dėl mokinio klausimyno, nes juose pateikiam informacija bus nuasmeninta ir suskaitmeninta naudojant skenerius.
„Ji nebus naudojama jokiems kitiems tikslams, išskyrus apibendrintų mokyklos rodiklių (pridėtinės vertės, patyčių, savijautos) skaičiavimą. Atsižvelgdamos į mokinių ir jų tėvų teises, mokyklos informuoja tėvus apie klausimyno pildymą ir prašo tėvų sutikimo. Jei tėvai nesutinka, jų vaikas klausimyno tikrai nepildys. Standartizuotų testų vykdytojams belieka apeliuoti į tėvų pilietiškumą, jų nusiteikimą padėti tiksliau įvertinti mokyklos darbą. Mat jei gana didelė mokyklos mokinių dalis anketų nepildys, tai mokykla ir tėvai nesužinos tokių svarbių mokyklos darbo rodiklių kaip pridėtinė vertė, patyčių situacija, mokinių savijauta. Dalis tėvams svarbios informacijos apie mokyklą bus prarasta“, – pastebėjo ji.
