Joje dalyvavo bene patys profesionaliausi savo srities specialistai: žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas, stateginių konsultacijų bendrovės „Equaitatas Partners“ įkūrėjas ir vadovas, politikas Šarūnas Gustainis, verslininkas, statybų bendrovės „Hanner“ įkūrėjas Arvydas Avulis, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas bei AGPĮA prezidentas Artūras Listavičius, tarptautinio jaunimo tinklo „Global Shapers“ Vilniaus komandos narė, verslo asociacijos „Investuotojų forumas“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė Andželika Rusteikienė bei Tarptautinės bendrovės „CSC Baltic“ projektų vadovas Marius Jurkštas.

Studentų neklaidino: barjerų bus daug

Diskusijos pradžioje A. Tapinas pripažino neturintis žurnalisto išsilavinimo, nors ir ilgą laiką dirba žurnalistu. Jis yra baigęs tarptautinės ekonomikos bakalaurą.

„Kalbant apie karjerą, filosofinė gaida man yra šiek tiek svetima. Kai žmonės man sako, kad štai – raktas nuo visų durų, tau visi keliai dabar yra atviri, aš iš karto labai įtariai į juos žiūriu, nes manau, kad kitas sakinys bus – „ Kiekvienas – savo laimės kalvis“ ar „Tikėk savimi“, o po to iš manęs paprašys 500 eurų už koučingą. Aš nemanau, kad patys sau ir jaunimui turėtume suteikti nevisai pagrįstų iliuzijų, kad štai čia yra kažkokie raktai, durys, laiptai, viskas yra atvira. Yra tam tikri karjeros barjerai, kurie mus riboja – tiek vidiniai, tiek išoriniai. Esmė yra kaip smarkiai ir kaip greitai juos galima įveikti“, – pastebėjo A. Tapinas.

Andrius Tapinas

Pasak jo, niekuomet gyvenime nebuvo taip, kad jis nepasiektų to, ko norėjo. A. Tapinas pripažino, kad kalbėti apie svajonių siekimą jam lengviau, nes jis niekuomet nėra dirbęs klasikinio darbo – nuo 8 iki 17 val., su visomis tokio darbo privilegijomis.

Jaunimas yra „išsidraskęs“

Su jaunimu dirbanti A. Rusteikienė pripažino pastebėjusi, kad jai dažnai tenka matyti barjerus, stabdančius jaunus žmones. Pavyzdžiui, prieš 2 savaites ji ieškojo sau asistento. Nustebo – koks motyvuotas ir veiklus yra šiuolaikinis jaunimas, tačiau nusivylė, kiek „viduje jie yra išsidraskę“.

„Šiandien galimybių yra labai daug, tačiau ar mes gebame jas pragmatiškai atsirinkti sau? Atskirti, ko mums reikia ar ne? Suprantu, kad tam, kad iki galo sau įsivardintumei, kur esi geriausias, reikia išbandyti daug sričių, tačiau ar tai reikia daryti paraleliai ir turėti 10 veiklų vienu metu? Renkantis asistentą man labai patiko vienos mergaitės pozicija – „Aš tikrai sugebėsiu ir dirbti čia, ir suderinsiu savanorystę, studijas, papildomą naktinį darbą kavinukėje“. Iš jos akių mačiau, kad ji tikrai viską spės, nes miegos po 5 valandas per parą, tačiau klausimas – kokios sveikatos ji liks po trejų metų?“, – retoriškai klausė A. Rusteikienė.

Anot jos, šiuolaikinė karta iki 30-ies metų nori ir turėti namą, ir pasodinti medį, ir susilaukti vaikų, ir padaryti gerą karjerą.

„Šios kartos greitis yra labai didelis. Suvaldyti tai yra didelis iššūkis visiems vadovams. Todėl mano palinkėjimas būtų – neskubėkite gyventi, tikrai viską spėsite“, – sakė ji.

Labiausiai motyvuoja laimėjimai

Kiek daugiau nei 25 metus verslaujantis A. Avulis pripažino, kad ir jam iš pradžių buvo sunku atsirinkti, kas pradėjus verslą yra svarbu, o kas ne.

„Dabar jaučiuosi puikiai, tačiau pačioje pradžioje iš tikrųjų buvo labai sunku. Visko trūko. Nebuvo žinių, gebėjimų, nieko nebuvo, todėl mokiausi klaidų metodu – pabandai, nesigauna, vėl bandai, kai gaunasi iš 5 karto, supranti, kad tai yra teisingas kelias. Dabar pasaulis yra visiškai kitoks, galima gauti daug žinių. Tuomet, kai aš startavau, tokių galimybių nebuvo. Gyvenome pasaulyje, kuris buvo, sakyčiau, pusiau laukinis. Tiesa, buvo galima net su vidutiniais gebėjimais kažką pasiekti ir padaryti“, – prisiminė jis.

Arvydas Avulis

A. Avulis pripažino, kad dabar labiausiai jį motyvuojantis dalykas – laimėjimai.

„Karjerą aš paskutinį kartą dariau prieš 30 metų, dabar aš plėtoju savo verslą, todėl tai daugiau tikslų kėlimo ir jų vykdymo etapas. Tai varžybos, kuriose visuomet norisi laimėti. Mane verslas labai motyvuoja, kai kažką laimiu, pasiekiu. Po kiekvieno tokio dalyko vėl norisi laimėti“, – pripažino jis.

Mėtytis nesiūlo – jei darai, gerai daryk vieną

Savo ruožtu A. Listavičius pastebėjo, kad jaunas žmogus neretai save apriboja siekiais – būti lyderiu, direktoriumi arba net nepradėti veikti.

„Turėti iš ko sekti arba mokytis yra privalumas, o ne kažkokia charakterio savybė. Taip pat labai svarbu prisiimti atsakomybę už veiksmus, kuriuos padarai. Reikia suprasti, kad ne aplinka, dėstytojai ar tėvai kalti, kad tau nesiseka, o tu pats. Tą privalu įsisavinti, jei nori džiaugtis prasmingu ir aistra uždegančiu gyvenimu“, – pastebėjo jis.

Anot jo, suprasti profesinio tobulėjimo svarbą ir procesą lengviau gali padėti analogija su sportu – jei nori būti tam tikros srities pasaulio čempionu, turi kryptingai siekti savo tikslo. Tai yra, neužsiiminėti kitomis sporto šakomis, laimėti daug smulkių turnyrų ir varžybų.

„Priešingu atveju tu smagiai leidi laiką, daug pačiupinėji, bet nė vienos iš tų daugybės skirtingų sričių specialistu netapsi. Man kartais atrodo, kad „pabandyk viską“, reiškia „nesuprask nieko“. Kitaip tiesiog nesigauna. Kaip tu gali į kažką įsigilinti, jei nesi tam atsidavęs ir pasišventęs“, – patikino jis. Pasak A. Listavičiaus, geriausia profesinių aukštumų siekti toje srityje, kuri patinka jau dabar. Pavyzdžiui, yra hobis.

Atkreipė dėmesį į 2 pradedančių verslininkų klaidas

Š. Gustainis pastebėjo, kad pradedantys, neretai jauni verslininkai daro nemažai klaidų verslo pradžioje. Anot jo, lietuviai neturi problemų dėl idėjų sugalvojimo, tačiau jie neretai nesugeba visų idėjų tinkamai vystyti.

Šarūnas Gustainis

„Klaidą daro tie žmonės, kurie suburia kažkokią pirminę komandą, iš kurios viskas prasidės, tačiau iki galo nesusitaria, kas ir kodėl bus lyderis. Tai kelių metų bėgyje, priklausomai nuo finansinės padėties, investicijų, programuoja nesutarimus. Labai dažnai būna griūtis, kai akcininkai išeina į skirtingas puses. Todėl patarčiau rimtai apie tai pagalvoti – žiūrėti ne į tik į žmonių profesinius gabumus, bet ir į jų pomėgius. Apie ką kalbu? Duonkepis nebus labai patenkintas taisydamas batus. Taip, iš pradžių motyvas jam bus geri pinigai, tačiau kai pinigai jo „nebeveš“, jis pradės galvoti apie kitą darbą ir kontorą paliks.

Antra, Lietuvoje – prastai su lyderyste. Jaunimas to nemoka, nes, matyt, Lietuvoje mato per mažai pavyzdžių. Vadovas ir lyderis nėra tapatu. Geras vadovas turi būti geras lyderis, to galima po truputi išmokti. Esu įsitikinęs, kad geras lyderis turi mokėti gerai sekti, kad mokėtų gerai vesti. Pavyzdžiui, mano pirmas darbas didesnėje kompanijoje buvo pagalbinio darbuotojo, kroviau vatą sandėlyje, tačiau per kelis metus tapau antro lygio vadovu toje pačioje kompanijoje, kur dirbo 150 žmonių“, – prisiminė jis.

Nauji iššūkiai darbdaviams

M. Jurkštas pasakojo, kad dirbant didelėse organizacijose iš tiesų tenka susidurti su visomis kryžkelėmis, virvėmis ir kopėčiomis, kurios tegali būti. Tačiau minusu jis to nevadina.

„Dirbant didelėse kompanijose tu nebūtinai daug išmoksti apie verslą, tačiau gali daug išmokti apie save. Tik pažinus save gali projektuoti savo planus, planuoti karjerą. Aš matau, kad žmonės, kurie ateina pas mus, dažnai keičia darbus, iš tiesų yra „išsitaškę“. Mums, kaip kompanijai, iššūkis yra prie to prisitaikyti“, – sakė jis.

Marius Jurkštas

Anot jo, į darbą anksčiau būdavo žiūrima kaip į patirtį, tačiau dabar potencialūs darbuotojai ateina norėdami patirčių.

„Jie nori ir dirbti, ir dar kažką veikti. Kompanijos dabar prie to bando prisitaikyti. Yra žinoma, kad motyvuoti žmones galima ne tik pinigais, bet ir skiriant jiems laiko, pavyzdžiui, daryti projektą, kokį jūs norite, darbo metu. Nebijokite didžiųjų kompanijų, jos darosi lankstesnės“, – pridūrė jis.

Raktas į sėkmę – universalumas

A. Rusteikienė pastebėjo, kad šiandien karjeros siekimas nebėra toks, koks buvo anksčiau – kai pradedi nuo asistento ir augi iki vadovo. Anot jos, daugelį įgūdžių dabar jaunuoliai įgija dar studijuodami.

Tam pritarė ir A. Tapinas, kuris, pavyzdžiui, dar būdamas 15-os ar 16-os metų į lietuvių kalbą išvertė knygą „Žiedų valdovas“.

„Tai buvo pirmas mano rimtas darbas, kuris užtruko pusantrų metų. Nuoširdžiai nepamenu, kuo aš save tada motyvavau. Matyt, tai buvo užsispyrimas, azartas daryti kažką naujo. Jaučiu, kai tai manyje yra išlikę ir šiandien. Nesakyčiau, kad tai tiesiogiai susiję su karjera, tačiau tai – stabilus tikėjimas savimi ir lipimas aukštyn. Noriu pabrėžti, kad šiuo metu visos profesijos yra sintezuotos, todėl planuojantiems ateitį verta atkreipti dėmesį į tai, kad nebėra vienos tokios profesijos. Dabartinis gyvenimas mus visus verčia būti skirtingų profesijų atstovais, turėti antrinę, tretinę profesiją“, – sakė jis, patardamas jaunus žmones save lavinti įvairias neformaliais būdais.

Andželika Rusteikienė

Jam pritardama A. Rusteikienė patikino, kad tyrimai rodo, jog šiuolaikinė karta gyvens iki šimto metu. Per tą laiką, jos teigimu, galima įgyti 7 skirtingas profesijas.

Didžiausia karjeros klaida – sekti pinigus

Savo ruožtu M. Jurkštas prisiminė didžiausią savo karjeros klaidą – sprendimą iš Kauno persikelti į Vilnių. Jis pamena, kad tai darė tik dėl pinigų – įsidarbino taisyti spausdintuvus.

„Po savaitės parašiau pareiškimą išeiti iš darbo ir išvažiavau mokytis į Angliją. Moralas – investuokite į save. Niekada per istoriją nebuvo tiek nemokamų įrankių mokytis. Jei turite pinigų, patariu įgyti standartinį aukštąjį išsilavinimą – esu to gerbėjas. Standartinis universitetinis išsilavinimas duoda labai daug. Ne tik žinių, bet ir socialinį tinklą“, – patikino jis.

Savo ruožtu jis jauniems žmonėms patarė nebijoti nuleisti savo kartelę. Anot jo, didžiausi jaunimą stabdantys barjerai yra du.

„Vienas – aš baigiau tokią ir tokią specialybę, dabar negaliu aplikuoti į šį darbą. Kitas – aš neturiu patirties. Galiu pasakyti, kad pas mus iš 107 žmonių, baigusių informatiką, yra kokį 40, projektų vadovu dirba ir archeologijos mokslų absolventas. Dabar jaunimas turi visus įrankius, pavyzdžiui, savanoriauti – tai puikus reikalingų įgūdžių įgijimo būdas“, – patikino jis.

Patarė, į ką atkreipti dėmesį

Savanorystės svarbą pabrėžė kone visi prelegentai. Anot jų, į potencialų darbuotoją visuomet žiūrima palankiau, jei jis turi tokios patirties. Atsakydami į paskutinį diskusijos klausimą, ką padarytų, jei leistų galimybės, jie dalijosi savo įžvalgomis apie svajonių karjerą.

„Jei galėčiau, įsirašyčiau į savo darbotvarkę savanorystę bent dviejose nevalstybinėse organizacijose. Savanoriaučiau sistemiškai – kiekvieną savaitę, mėnesį, metus. Manau, kad ši patirtis duoda daug suvokimo apie save, aplinką, kurioje esame, duos papildomų įgūdžių ir patirties, kuri pravers visame, ne tik profesiniame gyvenime“, – sakė A. Rusteikienė.

Š. Gustainis patikino, kad „jei turėčiau reikiamą komandą, per artimiausius kelis metus mes pabandytume sutelkti visą savo patirtį, kurią sukaupėme ir gyvenime, ir versle Lietuvai

Savo ruožtu A. Avulis sakė, kad visi mes turime daug galimybių, jas reikia tiesiog išnaudoti. Anot jo, auksinės frazės, kuri uždegtų visus nėra, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas jaunas žmogus turi drąsiai bandyti ir nebijoti klysti.

„Savęs atrasti neįmanoma kitaip kaip išbandant skirtingus darbus, kompanija. Mane anksčiau erzindavo, kai jaunimas dažnai keičia darbus. Dabar juos suprantu – jie turi atrasti savo vietą. Siūlyčiau daugiau bandyti ir ieškoti“, – sakė jis.

M. Jurkštas visiems palinkėjo susirasti tokią profesiją, kuri būtų panaši į atostogas. Pasak jo, tuomet karjera vienoje srityje, tobulėjimas joje pakeis norą šokinėti nuo vienos specialybės prie kitos ir padės lipti ne karjeros, o profesionalumo laiptais.

„Taip pat siūlau išbraukti žodį „nesėkmė“ ir įrašyti „patirtis“ arba „pasekmė“. Tai bus nauda ir spyris augimui, sparnai skrydžiui“, – sakė jis.

Artūras Listavičius

A. Listavičius savo ruožtu patarė būti ne „arba“, o „ir“ žmonėmis.

„Ne karjera arba šeima, o karjera ir šeima. Ne darbas ir didelėje korporacijoje arba savo idėjos vystymas, o abu. Reikia kelti sau daugiau tikslų, nes kuo daugiau jų įsikelsi, tuo daugiau įgyvendinsi“, – patikino jis.

A. Tapinas patikino, kad svarbiausi jo patarimai būtų šie:

„Identifikuokite top 12 knygų savo srityje, kurios yra garsios. Ne „Būk milijonierius per 7 dienas“, o savo srityje ir per metus jas perskaityti. Kitas dalykas, suplanuoti, kokius nemokamus kursus per artimiausius metus lankysite. Trečia, identifikuoti užsienio kalbą, kurią privalote išmokti. Reikia suvokti, kad kai siųsite savo cv, bet kuri kita kalba išskyrus anglų ir lietuvių bus tik privalumas. Ketvirta, savanorystė. Tai išmokys Jus valdyti projektus. Penkta, suvokti, kas yra tos srities, kur norite specializuotis, lyderiai, užmegzti su jais kontaktus ir išsiskirti punktus, kuriuos galima padaryti – idėjas, kurias galite pasiūlyti“, – patikino jis.