Nepaisant to tikrai stebėtina, jog per rinkimus konservatoriai gauna ne mažiau balsų. Jų arogancija, sarkazmas ir primityvus gąsdinimas Rusija neretai peržengia visas (sveiko proto) ribas. Tačiau ilgalaikiai įpročiai, nenoras domėtis realia situacija ar laiko neskyrimas šitam reikalui daro savo, o tai reiškia žmonės ir toliau už juos balsuoja. Na, dar galimi įvairūs triukai apylinkių rinkimų komisijose dirbančių asmenų, kurių neaptarsime.
Taigi pavargę, inovatyvių idėjų stokojantys konservatoriai su tuo pačiu tarsi nepakeičiamu lyderiu yra akivaizdi blogybė. Tačiau ar stambus verslininkas, užsimojęs „praryti“ visą miestą, yra mažesnė blogybė?
Vilnius ir „Rubikonas“ jau kuris laikas yra lyg dvi tos pačios monetos pusės ir vilniečių įbaudžiavinimo simbolis. Beveik visos politinės jėgos, dalyvaujančios rinkimuose Vilniuje, skelbia karą „Rubikonui“ ir dievagojasi, kad jį peržengs, sunaikins, atsikratys ar dar ką nors su juo padarys. Kas gali pasakyti, ar Kaunas ir „Viči“ (ar kitokiu pavadinimu) įmonių grupė po kurio laiko netaps analogišku kauniečių įbaudžiavinimo simboliu? O po ketverių metų dauguma, jei ne visos politinės jėgos, Kaune į rinkimus eis su šūkiais: peržengsime „Vičiūnus“, nustosime jiems vergauti, miestas be „Vičiūnų“ ir pan. Juk užtenka paimti į savo rankas komunalines paslaugas miestiečiams teikiančias Savivaldybės įmones ir ramus bei pelningas gyvenimas garantuotas ilgiems metams.
Apskritai turbūt negirdėjome tokio dalyko, kad privatus verslininkas dėl nesuvokiamo gerumo priepuolio nustoja siekti pelno, bet staiga tampa geraširdis altruistas, be galo dėmesingas visiems, - ypač žinant, jog šio verslininko įmonėse dirbančių žmonių atlyginimai yra vieni mažiausių visoje Lietuvoje. Be to, nejaugi kas nors rimtai gali manyti, kad miesto valdymas tolygus uždarosios akcinės bendrovės valdymui?, o politika viso labo tėra ūkinė veikla. Galima paklausti ir taip: kaip dažnai Vičiūnų įmonių sprendimai priimami vadovui ( - ams) tariantis su visais įmonių dirbančiaisiais. O juk savivaldos tikslas – tartis su visais gyventojais ir kuo daugiau jų įtraukti į sprendimus, susijusius su miesto valdymu.
Šiandieninė situacija kiek primena 2000 metus, kai kauniečiai keršijo tuo metu miestą ilgai ir nuobodžiai valdžiusiems konservatoriams, balsuodami „ant juoko“ už Šustauską, kuris trumpam tapo miesto meru. Dėl tokio kontraversiško mero tuometinis Kauno atsilikimas investicijų, užsienio kompanijų, ambasadų ir bendro dėmesio požiūriu apčiuopiamai padidėjo. Tiesa, Šustausko meravimas buvo trumpas palyginti su gresiančiu ketverių metų valdymu. Bet reikalo esmė labai panaši: įsipykęs konservatoriai verčia miestelėnus keršyti ir balsuoti už kažką kitą – žinoma, psichologiškai lengviausia už tą, kuris ateina su didžiule pinigine jėga.
Ši lyg kokia neatšaukiama ir netikėtai užgriūnanti Force majeure sąlyga be kita ko parodo, kad žmonės pavargo nuo politinių partijų dominavimo savivaldoje.
Beje, abu antro Mero rinkimų turo Kaune dalyviai neabejotinai išleido daugiausia pinigų politinei reklamai. Galimas daiktas, būtent dėl to jie abu ir varžosi antrajame ture. Tai tik patvirtina mintį, jog mūsų demokratijoje varžosi ne tiek žmonės ir jų idėjos, kiek pinigai. Drauge tai rodo, kokia paveiki yra propaganda ir kaip maža galimybių turi žmonės susidaryti reklamos neiškreiptą supratimą apie kandidatus.
Itin juokingai šiame kontekste atrodo Vyriausios rinkimų komisijos parūpintas viešų televizinių debatų laikas, tekęs vienam kandidatui ir rinkiminiam sąrašui – tai yra lygiai 10 minučių per ištisą rinkimų kampanijos mėnesį. Negana to, „debatai“ vyko vieno iš kandidatų televizijoje, kas buvo akivaizdus šio kandidato reklamavimas, taigi procedūrinis pažeidimas. Bet per daugelį metų VRK yra išsiugdžiusi stebėtiną savybę kai ko nematyti ar nepastebėti.
Kita vertus, ar nėra amoralu į reklamą investuoti kokį milijoną litų, žinant kokia yra miesto gatvių, šaligatvių, daugiabučių kiemų ir apšvietimo būklė. Ko galima labiau tikėtis iš šitaip besielgiančių asmenų – visuotinės gerovės siekio ar noro su kaupu susigrąžinti į reklamą investuotus pinigus?
Visa tai turint galvoje, antrojo rato balsavimas Kaune ir yra tikras rebusas.