Ir nors daugiausia balsų savivaldybėse surinko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), didžiausią pažangą padarė būtent Liberalų sąjūdis (LS) – beveik 10 proc., teigia politologas Antanas Kulakauskas.
„Jau kelerius rinkimus matyti tokia tendencija. Akivaizdu, kad LS turi savo partijos augimo, ėjimo į didesnę valdžios ir politikos aukštumą strategiją“, – sako politologas.
Nors pastebima, kad daugiau balsų surinko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), politologas Mažvydas Jastramskis atkreipia dėmesį, kad bendras rinkėjų aktyvumas Lietuvoje per šiuos rinkimus buvo didesnis.
„Iš tikrųjų yra ta tendencija, kad anksčiau LLRA buvo išskirtinai lenkų tautinės mažumos partija. Pastaraisiais metais pastebima, kad jie pritraukia vis daugiau rusakalbių rinkėjų balsų. Tai sociologiškai vienas iš esminių paaiškinimų, kodėl jiems sekasi vis geriau“, – akcentuoja M. Jastramskis.
Pokyčius Kaune jau pranašavo ankstesni rinkimai
Bene didžiausias politinis pokytis pastebimas Kaune. Seniau laikinojoje sostinėje valdžią išlaikė konservatoriai, šalies mastu šiuose rinkimuose gavę beveik 16 proc. balsų ir atsilikę tik nuo socialdemokratų. Tačiau dabar konservatoriai miesto taryboje ne tik nesudarys daugumos, bet, tikėtina, mero postą užims ne Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas ir dabartinis Kauno meras Andrius Kupčinskas, o visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
„Ko gero, Kaune bus didžiausias politinis pokytis, nors konservatoriai nesurinko mažiau balsų negu praeituose rinkimuose. Tiesą sakant, jie ir praeituose rinkimuose nebuvo pirmi. Jau ir tada V. Matijošaičio judėjimas buvo juos aplenkęs, tik labai nedaug. Partijų susitarimai leido, kad A. Kupčinskas liktų meru“, – primena A. Kulakauskas.
Jo nuomone, tikimybė, kad A. Kupčinskas taps meru yra nelabai didelė. Politologas prideda, kad būtų keblu užimti mero postą, neturint aiškios daugumos miesto taryboje.
„Matyt, yra bendras kauniečių nepasitenkinimas lig tol buvusia valdžia. Konservatoriai ilgai valdė. Nors tikriausiai nieko blogo nebuvo padaryta, tačiau nebuvo ir labai ryškių permainų. Jų valdymas neatitiko gana didelės dalies lūkesčių“, – mano A. Kulakauskas.
M. Jastramskis: skandalas su J. Krasnicku – ledkalnio viršūnė
Jis primena, kad 2008 m. rinkimuose šio miesto apygarda ir rajonas Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad vienmandatėse apygardose buvo išrinkti Tautos prisikėlimo partijos atstovai.
„Ten yra problemų su partijomis, partijų skyriais. Tai, kas įvyko prieš šiuos rinkimus, skandalas su meru Jurgiu Krasnicku, iš tikrųjų tėra ledkalnio viršūnė. Ten konfliktų buvo labai nemažai“, – tvirtina ekspertas.
Jo nuomone, Alytuje pasitikėjimas partijomis yra mažas, todėl nėra stebėtina, kad, atsiradus stipriam, ryškiam kandidatui, kaip Vytautas Grigaravičius, kuris, anot M. Jastramskio, turi didelį piliečių pasitikėjimą, žmonės balsuoja už jį.
„Galėčiau tai palyginti su prezidento rinkimais. Kai buvo nemažai partinių kandidatų, bet buvo vienas ryškus nepartinis kandidatas. Tada absoliuti dauguma žmonių rinkosi su partijomis nesusijusį, atrodo, pasitikėjimo vertą žmogų“, – tvirtina M. Jastramskis.
A. Kulakauskas prognozuoja, kad antrajame ture kova daug kur bus atkakli, nes mažesnėse savivaldybėse kandidatai surinko panašų balsų skaičių. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugelyje savivaldybių į antrąjį turą pateko kandidatai, kurie iki tol jau dirbo merais, vicemerais ar užėmė kitas pareigas.
„Visiškai naujai atėjusių, nežinomų žmonių, ypač regionuose ar provincijose, nėra tiek daug, nors nebandžiau skaičiuoti. [...] Didžiuosiuose miestuose, kad ir Vilniuje, vyks atkakli kova. Ko gero, visiškai nenuspėjamas arba labai sunkiai suskaičiuojamas rezultatas bus Šiauliuose“, – prognozuoja A. Kulakauskas.
Antrasis rinkimų turas vyks kovo 15 d. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojos Lauros Matijošaitytės, kaip įprastai vyks ir išankstinis balsavimas – kovo 11–12 d. Rinkėjai bus kviečiami į savivaldybes nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Kovo 11–13 d. balsavimas vyks specialiuose paštuose, gydymo įstaigose, areštinėse šių įstaigų darbo laiku. Rinkėjai taip pat turės teisę balsuoti namuose, kaip tai buvo daroma iki šiol. Tai vyks kovo 13–14 d.
Didžiausią nerimą kelia keturios apskritys
Pirmojo rinkimų turo metu L. Matijošaitytės teigimu, VRK gavo nedidelį skaičių pranešimų apie galimus pažeidimus. Komisija sulaukė daugiau kaip 60 pranešimų apie galimus agitacijos pažeidimus, kiek daugiau nei 10 pranešimų apie galimus rinkėjų papirkimus. Ši informacija jau perduota policijos pareigūnams.
„Žiūrint į policijos pareigūnų gautą informaciją, per visą laikotarpį jie užfiksavo 413 pranešimų, susijusių su rinkimais. Pradėti 35 ikiteisminiai tyrimai, 30 administracinių bylų. Rinkimų sekmadienį buvo pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai“, – sako VRK pirmininko pavaduotoja.
Jos teigimu, pagal pažeidimų kiekius išsiskyrė Vilniaus, Alytaus, Tauragės ir Trakų apskritys. Pastarojoje užfiksuota daugiausia pažeidimų, tarp kurių – pažeistos išankstinio balsavimo vokų plombos.
Jei bus nustatyta, kad dalis biuletenių buvo suklastoti ir dėl to rinkimų rezultatai neatspindi rinkėjų valios, rezultatai šioje apylinkėje ir apygardoje bus panaikinti.