Šauktinių grąžinimas: klausimai, į kuriuos teks atsakyti Lietuvos vadovams

Valstybės gynimo taryba antradienį paskelbė inicijuosianti laikiną šauktinių kariuomenės atnaujinimą penkeriems metams, kad būtų suformuotas reikiamas rezervas ir papildyti kariniai vienetai.

Iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas atrodo logiškas, suprantamas ir pasvertas, tačiau ekspertai ir visuomenė neatrodė sužavėti. Kodėl?

DELFI apklausa atskleidė, kad iš 13 201 internetu balsavusio asmens, 57,5 proc. nepritaria privalomosios karinės tarnybos grąžinimui, 30,5 proc. pritaria, 8,8 proc. sutiktų su tokiu sprendimu nebent laikinai, 3,2 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa turėjo IP ir ID apribojimus. Tai reiškia, kad vienu IP ir vienu ID besinaudojantys asmenys balsuoti galėjo daugiausiai 5 kartus.

„Galima sakyti, kad buvo nepasiruošta“, - konstatuoja viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

Pagrindinės komunikacinės klaidos

Po Valstybės gynimo tarybos sprendimo šalies vadovai visuomenę supažindino su sprendimu, kurios esmė tokia: pasikeitus geopolitinei situacijai reikia sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją, todėl ateinančius penkerius metus į kariuomenę 9 mėnesių tarnybai bus šaukiami neteisti jaunuoliai.

Remiantis Karo prievolės įstatymu, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų. Tarnybos išvengs aukštųjų mokyklų studentai, vieniši tėvai su vaikais ir sveikatos bėdų turintys jaunuoliai.

Iškart po sprendimo prasidėjo diskusijos apie tai, kad aukštosios mokyklos ateinančius penkerius metus sulauks labai daug studentų, o gydymo įstaigos – sergančių arba „sergančių“ jaunuolių.

Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas dar leptelėjo, kad šauktiniai bus renkami „loterijos“ principu. Nuo tokios „loterijos“ žmonų neišgelbės nei turimas diplomas, nei darbas – darbdavys tik privalės 9 mėnesiu saugoti pašauktojo darbo vietą.

Motyvacija tarnybai? Meilė tėvynei. „Ginti savo tėvynę – konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žinoma, šalies vadovai galėjo pridėti, kad karinės tarnybos prievolininkai sulauks ir šiokių tokių pliusų. Pavyzdžiui, ir dabar karinę tarnybą atlikusiems jaunuoliams valstybė apmoka 50 proc. studijų aukštojoje mokykloje, darbdaviai už į darbą priimamą karinę tarnybą atlikusį asmenį gauna subsidijas, darbinantis valstybės tarnyboje, kai du kandidatai surenka vienodą balų skaičių, pirmenybė teikiama tam, kuris yra atlikęs karinę tarnybą arba baigęs bazinius karinius mokymus. Karinę tarnybą atlikusiam asmeniui teikiama pirmenybė ir stojant į statutinių valstybės tarnautojų mokymo įstaigas.

Visa tai socialiniame tinkle priminti turėjo buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

T. Janeliūnas: pradėti vertėjo nuo savanorių

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas išskiria tris pagrindinius kritikos elementus: prastą žinios komunikavimą apskritai, „loterijos“ principą bei pagrįstą klausimą – kodėl į tarnybą nešaukiamos moterys?

Pasak politologo, pirmoji žinia turėjo būti visai kita: kad pirmiausia į privalomąją karinę tarnybą bus kviečiami savanoriai ir tik jų nesurinkus pakankamai jaunuoliai bus šaukiami jau pagal sąrašus.

„Ar ne tai turėtų būti pati pirmoji ir svarbiausia žinia?“ - klausia T. Janeliūnas.

Pirma, pasak politologo, reikia aktyviai kviesti savanorius, mat pastaruoju metu Lietuvoje stebimas patriotizmo augimas. Kodėl tuo nepasinaudojus?

Antras žingsnis, T. Janeliūno manymu, turėtų būti žvilgsnio nukreipimas į nedirbančiuosius ir nesimokančius žmones.

„Statistikos departamento duomenimis 2014 m. 15-24 m. amžiaus grupėje tokių vyrų buvo beveik 14 tūkst. Kartu su moterimis – 24 tūkst. Tiesa, grupė nevisiškai atitinka šaukimo amžių, bet reikia turėti galvoje, kad 15-18 m. „bedarbių“ yra itin nedaug – paprastai tai dar moksleiviai. Manau, šitą grupę galima šaukti be jokios loterijos. Tai dvigubi šūviai – ir socialinių problemų sprendimas, ir galimas profesinis rengimas“, - sako mokslininkas.

Trečia, jei po visų atrankų,sveikatos patikrinimų, išlygų taikymo nesurenkama 3 tūkst. šauktinių, tuomet jau galima daryti ir atsitiktinį šaukimą.

„Bet tai jau galėtų būtų kaip papildoma priemonė, kuri sudarytų pačią mažiausią dalį iš norimų surinkti 3 tūkst.“, - sako mokslininkas.

T. Janeliūnas taip pat iškėlė klausimą, kodėl niekas nekalba apie buvimo šauktiniu pliusus – kodėl jaunuolis turėtų to norėti?

„Visa tai aš kalbu tik atsispirdamas nuo dabartinio kariuomenės poreikio – turėti kasmet po 3-3,5 tūkst. šauktinių ir formuoti rezervą. Nekalbu apie esminį visuotinės ir privalomos karinės/civilinės tarnybos įvedimą (nediskriminuojant ir moterų) – tam apskritai reikėtų visai kitos komunikacijos ir ilgalaikės valstybės strategijos, įtraukiant švietimo, socialinius, kariuomenės planuotojus“, - teigia politologas.

Pasak T. Janeliūno, žmonėms kyla ir daugiau klausimų: „Tos pačios įmokos į „Sodrą“ – valstybė nuo jų atleidžia ar ne? Ar privalomas pensijos kaupimas yra kompensuojamas ar ne? Ar bankas privalo atidėti paskolos mokėjimą tam laikotarpiui ar ne? Valstybė tarpininkauja tokiais atvejais ar ne? Nes jeigu aš nebegaliu uždirbti tos sumos, o mano šeima turi mokėti paskolą, tai ji tampa socialiai pažeidžiama. Šie klausimai unikalūs, specifiniai ir niekas apie tai nekalba“.

Mokslininko manymu, Lietuvoje apskritai reikėtų ilgalaikės diskusijos, kurios esmė: galbūt verta sugrįžti prie nuolatinio visuotinio pradinio karinio parengimo visiems Lietuvos piliečiams, neišskiriant ir moterų ar, tarkime, menkų sveikatos bėdų turinčių asmenų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo dar griežtesnis. Jo nuomone, tokie sprendimai panašūs į politinį cirką.

„Šiuo metu Lietuvoje gyvena 23 900 niekur nedirbančių ir niekur nesimokančių jaunuolių. Tačiau 3500 laimingųjų privalomai karinei tarnybai siūloma atrinkti „loterijos“ bilietą įteikiant ir dirbantiems bei darbo vietas kuriantiems asmenims. Ši kvazi-mobilizacija yra panašesnė į politinį cirką, o ne pastangas galinčias turėti realios įtakos Lietuvos gynybiniam potencialui ar kitų valstybių užsienio politikai Lietuvos atžvilgiu“, - socialiniame tinkle rašė N. Mačiulis.

A. Katauskas: buvo nepasiruošta

Viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas teigia sutinkantis su pagrindiniais kritikos elementais dėl to, kaip laikinas šauktinių kariuomenės sugrąžinimas buvo pateiktas visuomenei.

„Pranešimo komunikacija buvo neparuošta“, - sako A. Katauskas, pridurdamas, kad netiki, jog sprendimas priimtas per vieną dieną.

Pašnekovas sakė labiausiai pasigedęs motyvacinės kalbos, kodėl dabar visi turi norėti atlikti pradinę karo tarnybą?

„Prisimename senuosius laikus, kai privaloma pradinė karo tarnyba buvo atšaukta ir kaip mes visi džiaugsmingai sutikome. Jaunimas nebeprivalės privaloma tvarka tarnauti, nepraras darbų, bus galima planuoti, neiškristi iš darbo rinkos... Šitie klausimai vėl atsinaujino. Ar galima numatyti, kad tie klausimai bus? Tikrai taip, jie privalėjo būti numatyti“, - sakė A. Katauskas.

Anot pašnekovo, toks žinios paskleidimas panašus į paprastą gando paleidimą, kai suteikiama erdvė interpretacijoms.

„Kai neduodi esminio turinio, kalba nukrypsta ir į vieną, ir į kitą pusę. Tik vėliau išgirdome, kad bus skatinami savanoriai ir taip toliau. Kodėl to nebuvo padaryta iš karto? Kodėl neparuošta normali medžiaga? Aš manau, kad tai buvo politikų bandymas per greitai nutempti žinią į viešumą bei tapti geros idėjos veidu, nepasirūpinant tuo, kad būtų užtektinai turinio. Diskusija iškart turi būti pradėta nuo esminių dalykų, o ne interpretacijų“, - sako viešųjų ryšių ekspertas.

A. Katauskas sako, kad po tokios nepavykusios komunikacijos jis tikisi sulaukti Rusijos propagandos puolimo apie tai, kad lietuviai visai nepritaria šauktinių kariuomenės grąžinimui.

„Mano nuomone, esminė klaida, kad buvo pasakytas faktas, pasakytas įvykis, bet turinio neduota. Buvo galimybė iškart nukreipti kalbą į klausimą – ar atsiras daug savanorių? Galima pasakyti, kad mes atnaujiname ir ypatingai kviesime tuos žmones, kurie nori, kurie nusiteikę patriotiškai. Paskui kai prasidėjo kalbos apie loterijas... O kaip ji vyks? Kas bus daroma? Tu negali pasakyti A ir nepasakyti B. Tikrai galima traktuoti, kad buvo nepasiruošta“, - teigė viešųjų ryšių ekspertas.

„Net ir kariuomenės atstovai nebuvo pasiruošę komunikuoti. Tarkime, pasakymas dėl savanorių, kaip man susidarė vaizdas, buvo išreikalautas“, - sakė A. Katauskas, pripažindamas, kad kalba apie Lietuvos kariuomenės vadą J.V. Žuką.