Siūlau pažvelgti į šį klausimą iš esmės ir pagalvoti ką galima padaryti, kad Vilniaus rajonas taptų patraukliausiu rajonu investicijoms Lietuvoje, ką galima būtų padaryti, kad verslumas būtų skatinamas geriausiai ir ką padaryti, kad verslas kurtų gerai apmokamas darbo vietas.

ES investicijos puiku, bet tik tada kai žinai kokią ilgalaikę naudą jos atneš?

Vilniaus rajono savivaldybė giriasi, kad pagal struktūrinių fondų įsisavinimo lėšas ji yra pirmajame penketuke tarp Lietuvos rajonų savivaldybių. Tai yra puiku ir sveikintina. Tačiau visiškai nuvilia tai, kad iš esmės nėra planuojamos priemonės – ką darysime, kokius rezultatus pasieksime ir ką laimėsime bendrame kontekste (atskiro projekto erdvėje tai privaloma, antraip nebūtų gautos subsidijos).

Didžiausia bėda, kad rajonas siekia ES investicijų orientuodamasis į tai, kad reikia jas įsisavinti. Taip, jas įsisavinti reikia, bet pirmiausiai turi būti aiškus planas kokie rajono tikslai, kokios planuojamos priemonės ir kaip jas įgyvendinsime. Jeigu atsirastų bendra rajono vizija tuomet būtų galima pradėti jos siekti, tame tarpe ir planuoti kokios investicinės ES investicijų priemonės labiausiai reikalingos pasiekti rajono tikslams.

Bendradarbiavimas su šakinėmis verslą vienijančiomis organizacijomis.
Grįžtame prie tikslo. Vienas iš pagrindinių visų partijų, keliančiu kandidatus į merus ir tarybos narius savo žmones yra bedarbystės mažinimas. Puiku, tik kokiais būdais? Ar įsteigsime dar daugiau įmonių, priklausančių savivaldybei ir įdarbinsime dar daugiau giminaičių į jas? Aš teigiu, kad tai blogas kelias. Pirmiausiai reikia pristatyti rajono vystymosi planus (strategiją, tikslus, bendrąjį planą) visoms Lietuvoje veikiančios verslą vienijančioms organizacijoms – Lietuvos verslo konfederacijai, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos pramonės ir amatų rūmams, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijai bei kitoms konfederacijoms ir asociacijoms.

Siekti, kad apie tai, ką planuoja Vilniaus rajonas sužinotų ne pavieniai verslininkai ar suinteresuotos grupės, bet kaip įmanoma plačiau ir nacionaliniu mastu – jeigu norime būti geriausiu rajonu, tai reikia apie tai pranešti tiems, kas kuria, investuoja ir savo narių tarpe turi daug geriausiųjų ir turtingiausiųjų.

Bendradarbiavimas su valstybinėmis verslą skatinančiomis organizacijomis ir ambasadomis.

Už užsienio investuotojų pritraukimą į Lietuvą yra atsakinga „Investuok Lietuvoje“. Už verslo aplinkos gerinimą ir verslumo skatinimą yra atsakinga „Versli Lietuva“. Už turizmo skatinimą yra atsakingas valstybinis turizmo departamentas. Viso pasaulio verslininkai keliaudami į naujas rinkas bendrauja su savo šalių ambasadomis tose šalyse į kurias ketina investuoti ir plėsti verslą. Bendradarbiavimas su mūsų atsakingomis valstybinėmis institucijomis yra vienas iš raktų, kaip pritraukti investuotojus. Šioje vietoje savivaldybės darbas yra ne laukti, kol kas nors pasibels į duris ir paklaus „o koks įstabiai geras Jūsų rajonas - ar galime investuoti?“, o eiti pačiai į svečius ir kviesti į svečius visų išvardintų įstaigų (institucijos ir ambasados) atstovus ir pristatyti kur Vilniaus rajone numatomos kokios zonos (pramonei, turizmui, gyvenamajai plėtra), kokie yra savivaldybės tikslai, kaip ji gali padėti verslui greičiau įsikurti ir kviesti platinti šią informaciją interesantams, kurie pirmiausiai ateina į išvardintas institucijas ir ambasadas, tiesiogiai dirbančias su jais.

Pirmas įspūdis – nuo jo priklauso ar pas tave ateis klientas?

Klientas šiuo atveju yra investuotojai. Investuotojus kaip pasiekti mes jau aptarėme, bet yra ir keletas būtinų dalykų, kurie yra neatidėliotini ir privalomi. Pirmiausiai tai savivaldybės veidas šiuolaikiniame pasaulyje – internetinėje erdvėje. Mes gyvename jau net ne „e“ (elektroninėje) aplinkoje, mes gyvename jau „i“ (išmaniojoje) aplinkoje.

Pažiūrėjus į Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapį susidaro įspūdis, kad jis buvo sukurtas tada, kai dar net interneto nebuvo. Yra būtinas tinklalapio atnaujinimas pagal šiuolaikinius standartus, su interaktyviu rajono žemėlapiu, su galimybe prisijungti kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu. Jis turi būti funkcionalus, informatyvus ir naujoviškas – tai aktualu ne tik galvojant apie tai, kad gavę žinią apie galimybę investuoti jį pirmiausiai naršys anglai, amerikiečiai ar japonai ir kinai. Jį pastoviai naršys visi – gyventojai, tarnautojai ir verslininkai.

Beje, savivaldybės pastatas persmelktas sovietiniu gyvenimu irgi turėtų keistis – tai vieta į kurią gėda pakviesti rimtą užsienio investuotoją. Sprendimai šioje vietoje yra svarstytini visi – nuo pastato rekonstrukcijos, perplanavimo iki pardavimo ir naujo pastatymo (beje o kodėl gi rajono savivaldybės neiškėlus į rajoną, pavyzdžiui, į Skaidiškes ar Avižienius?). Na ir esminis momentas – žmonės. Visiškai nebūtina grasinti masiniais atleidimais – tiesiog funkcijų perplanavimas ir atsakomybių perskirstymas.

Verslumo skatinimas ir užimtumo priemonės

Kaip jau minėjau, juokingai skamba savivaldybės per ketverius metus nuveikti darbai verslumo skatinimo srityje. Padarytas vienas projektas ir pasiekta 200 dalyvių savivaldybėje, kur gyvena 100 000 gyventojų. Tam, kad po ketverių metų šie skaičiai nebebūtų juokingi reikia šią sritį numatyti kaip prioritetinę. Pradžiai tam reikėtų skirti žmonės ir sukurti skyrių, atsakingą už užimtumo ir verslumo skatinimą. Tai daryti rajone gali savarankiškai ir nevyriausybinės organizacijos, bet tam turi būti skirtas dėmesys ir rajono gyventojai raginami kurti bendruomenes, asociacijas ir visuomenines organizacijas. Tikiu, kad tai nedaroma bijant, kad atsiras vietiniai lyderiai ir vėliau sustiprės politinė konkurencija. Kita dalis yra ES investicijų priemonės. Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, žemės ūkio ministerija, ūkio ministerija ir vidaus reikalų ministerija planuoja skelbti kvietimus, tame tarpe ir jaunimo užimtumui didinti, verslumui skatinti, nevyriausybinio sektoriaus instituciniams gebėjimams didinti.

Svarbu tik eiti, tartis ir dalyvauti visur; kadangi pats dalyvavau ne vienoje darbo grupėje dar svarstant pradinius ES investicijų priemonių krypčių paketus, galiu teigti, kad Vilniaus rajono atstovų ten nesutikau. Per ketverius metus galima pasiekti, kad galėsime pasigirti apie tai, kad buvo rajone įgyvendinta verslumo, užimtumo ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimo projektų bent už 5 milijonus eurų ir pasiekti bent 5000 dalyvių per visas Europos Sąjungos investicijų priemones.
Viskam reikalingi pinigai.

Viskas apie ką rašiau reikalauja biudžeto lėšų. Mano pasiūlymuose net numatoma, kad, tikėtina, reikės ir administracinį aparatą ne mažinti, bet, tikėtina, didinti. Kita alternatyva samdyti privatų sektorių padėti atlikti tam tikras savivaldos funkcijas. Gali nuskambėti mano teiginiai neatsakingai ir atrodyti kaip pasiūlymas švaistytis pinigais. Teigiu, kad priešingai – įgyvendinus pasiūlymus mes daug mažiau švaistysime pinigus kompensacijoms, išmokoms, paramoms ir atleidimams nuo rinkliavų, kuo dabartinė Vilniaus rajono valdžia džiaugiasi. Per ketverius metus visos šios išlaidos padidėjo, tai reiškia, kad padaugėjo socialiai remtinų asmenų rajone, padaugėjo atleistų nuo žemės rinkliavų, padaugėjo kompensacijų ir paramos priemonių ir ženkliai padidėjo pašalpoms išleidžiamų pinigų sumos.

Kur nusėda visos pašalpos ir subsidijos? Jūs atvažiuokite ir pabūkite prie centrinės Skaidiškių miestelio parduotuvės, ten sutiksite tipinį pašalpos, paramos ir lengvatos gavėją viename asmenyje, kuris nesigėdija paprašyti dar vienos papildomos pašalpos/paramos/subsidijos ir iš dirbančio žmogaus, skubančio į parduotuvę. Matot gi jį valdžia skriaudžia, jam sunku ir trūksta pinigų buteliui, arba kaip gražiai pasakytų „sušilti“.

Taigi, jeigu investuosime į pašalpas, tai ir auginsime pašalpų gavėjų ratą, o jeigu investuosime į rajono investicinį patrauklumą, tai auginsime ir rajono vertę, ir gyventojų savivertę. Tik investuojant į priemones, kurios atneša pridėtinę vertę mes galime pasiekti, kad Vilniaus rajonas būtų geriausias Lietuvoje.