It užkratas Vilniuje plinta nebaudžiamumas ir nesiskaitymas su įstatymais, kuriam žalią šviesą uždega patys Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai. Prieš metus apie Vilniaus gatvėje šalia “Cash” baro naktimis vykusias nelegalias statybas miesto Viešosios tvarkos bei Kultūros paveldo apsaugos skyriaus pareigūnai bėdojo, kad darbus vykdo “ toks UAB „Imperijos rūmai“ savininkas Steponas Visockas, žmogus, prisidirbęs jau ne viename objekte”, tačiau spjaunantis į bet kokius įstatymus ir taisykles. Subjaurojęs Šv. Kotrynos bažnyčios paveldą ir užsidirbęs kelias dešimtis tūkstančių litų baudų ponas Visockas ėmėsi barų biznio Vilniaus Senamiestyje. Ir, kaip įprasta, su užmoju – šalia imperatoriaus barų miesto šaligatvius uždengė nelegalios medinės terasos o vidiniame Vilniaus g. 22 kieme esančią gatvę nusagstė tujų vazonai. Didingos pastangos iškirsti keliolika kieme augančių liepų ir įrengti fontaną sulaukė nemenko žiniasklaidos dėmesio ir galiausiai perpildė visuomenės kantrybės taurę. Netrukus tujos buvo pašalintos, terasa išardyta, o pono Visocko užsakytas liepų kirtimas bendromis gyventojų ir visuomenininkų pastangomis sustabdytas. Tik viešosios tvarkos pareigūnų indėlio čia nėra.
Savivaldybės klerkų neįgalumą geriausiai iliustruoja Subačiaus gatvės lauko kavinės įrengimo istorija. Nustatę akivaizdžius įstatymo pažeidimus, tam pačiam ponui Visockui įrengiant lauko terasą šalia buvusios Misionierių ligoninės, Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai savivaldybės tinklalapyje vilniečius pakvietė „ apie galimai neteisėtas statybas nedelsiant pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui“. Tokį kvietimą paskaičius tūlam vilniečiui kiltų klausimas, o kurgi gyvena patys pagalbos prašantys pareigūnai - gal Marse?
Prieš kelias dienas apie viešosios tvarkos problemas susirinkę pakalbėti Senamiesčio gyventojai nesulaukė jokio Saugaus miesto departamento pareigūnų dėmesio. Motyvas neatvykti - susirinkimas vyksta po darbo valandų. Deja, Vilniaus savivaldybės „marsiečių“ neįtikino paaiškinimas, kad vilniečiai, kurių mokamais mokesčiais išlaikomi savivaldybės klerkai, darbo metu dirba ir rinktis gali tik vakarais. Belieka pacituoti „Trasparency International“ valdybos narį Sergejų Muravjovą, pastebėjusį, kad „gyventojams labai retai pateikiama informacija, kaip įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą, kaip bendrauti su savivaldybe.“ Matyt, filosofas Imanuelis Kantas, rašęs apie „ daiktą savyje“, turėjo mintyje Vilniaus savivaldybės „marsiečius“, taip pateisinančius savo egzistenciją. Belieka padėkoti III-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui Gediminui Vidžiūnui, atvykusiam pasidalinti įžvalgomis apie viešąją tvarką Vilniuje ir miestiečių labui nepagailėjusiam kelių savo laisvalaikio valandų, tuo patvirtinusiam nuomonę, kad augantys policijos reitingai tikrai ne iš piršto laužti.
Liūdnos šlovės Vingrių gatvės baras, tautoje žinomas psichbario vardu, vien 2014 metais net 49 kartus buvo sulaukęs policijos dėmesio, tačiau ponui Henryk Surovič, Saugaus miesto departamento vadovui, nuo 2012 metų šis baras problemų nekėlė. Matyt, pono Surovič kontoros „marsiečiai“ įsivaizdavo, kad „poezijos vakarai“ bei menama sutartis su apsaugos paslaugas teikiančia kompanija išspręs problemas, kurios galėjo baigtis 2012 metais, jei būtų įsiklausyta į gyventojų, žiniasklaidos bei šių eilučių autorės balsą. Kai po nelemtos žmogžudystės barui buvo uždrausta po 22 valandos prekiauti alkoholiu, pažeidimą draudžiamu laiku prekiauti alkoholiu vėlgi užfiksavo policijos pareigūnai, o ne pono Surovič „marsiečiai“iš aukštybių.
Tik kyla klausimas, kam Vilniui reikalingi tokie patys sau dirbantys ir patys sau atsiskaitantys pareigūnai, miestui kainuojantys nemažus pinigus.
