Juk ir Neringos grožis, natūrali gamta turi būti pamatyta, įvertinta. Čia žmonės atvažiuoja pailsėti, pasisemti įkvėpimo, ramybės. Tai ypatinga vieta Lietuvoje. Čia per metus daugiausia saulėtų dienų, bet pasitaiko ir lietingų, šaltų. Vėsesnėmis dienomis kurorto lankytojai – šalies ir užsienio turistai – labai norėtų čia ne tik smagiai pasivažinėti dviračiais ar pasivaikščioti pažintiniais takais, pajūriu.
Siekiant konkuruoti su viso pasaulio kurortais, ypatingas dėmesys Neringoje turi būti skiriamas kokybiškų ir unikalių paslaugų turistams ir lankytojams sukūrimui bei teikimui. Norisi šiuolaikinių poilsio namų teikiamų paslaugų – maudytis baseinuose, sportuoti sporto salėse. Šiandien Neringa šiuo atžvilgiu mažai ką gali pasiūlyti.
Todėl ir gražiausiam šalies kurortui investicijos – reikalingos. Vienas iš būdų mažinti kurorto sezoniškumą – gerinti investicinę bei verslo aplinką, sukuriant palankias sąlygas turizmo sektoriaus vystymuisi. Po kelerių metų pertraukos matome pagyvėjimą.
Dabar svarbiausia – neišgąsdinti verslininkų, suteikti galimybę jiems investuoti, dirbti. Neišgąsdinti, vadinasi, nepristatyti biurokratinių kliūčių, stengtis, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimas, naujų pastatų projektavimas neužsitęstų. Panašu, kad verslas patikėjo Neringa.
Savivaldybės tarybai patvirtinus Nidos centrinės dalies detalųjį planą, atvėrėme galimybę buvusio sovietinio žuvininkystės komplekso vietoje įkurti viešbutį su SPA centru. Džiugina ketinimai rekonstruoti viešbutį „Nidos Smiltė“, kuriame ketinama sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančią paslaugų infrastruktūrą, įkurti konferencijų centrą ir pan. Tikiu, kad panašių iniciatyvų ateityje daugės.
Dauguma viešbučių Neringoje statyti 1978–1980 metais, kai projektuotojų ir statybininkų galimybės buvo daug menkesnės, o ir mados skyrėsi nuo šiuolaikinių... Sovietinių laikų viešbučiai nepatrauklūs šių dienų poilsiautojams. Šaltuoju metų laiku kai kurie net nešildomi! Dėl to žiemą dirbančius viešbučius, svečių namus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti.
Dabar Neringoje planuojami modernūs 4–5 žvaigždučių viešbučiai su baseinais, SPA centrais, kavinukėmis ir gražiais vaizdais pro langus.
Dar viena sena idėja – Jūros terapijos centras. Prieš kelerius metus patvirtinome Kuršių nerijos ir Neringos teritorijų planavimo dokumentus, kurie leistų tokiam centrui atsirasti. Praėjusiais metais parengėme studiją, numatančią šio objekto vystymo kryptį. Jūros terapijos centrą siūloma plėtoti kaip sanatoriją arba kaip reabilitacijos centrą, arba kaip gydomąjį SPA, numatant jame apgyvendinimo paslaugas. Pradėti žingsniai šio objekto detaliajam planui parengti, ieškome investuotojų.
Gamtos saugotojus nuraminsiu – Neringos neužgrius nevaldomi poilsiautojų būriai. Juos, kaip visada, reguliuoja įvažiavimo į Neringą rinkliava, kelto paslaugos įkainiai. Dabar įvažiavimas į kurortą jau patogesnis ir tvarkingesnis. Įdiegta nauja sistema – įvažiavimo rinkliavos mokestį galima iš anksto sumokėti internetu. Privažiavus Alksnynės kontrolės postą, sistema nuskenuoja nurodytą automobilio numerį, užtvaros pasikelia ir net nereikia sustoti, lipti iš automobilio, su kuo nors aiškintis. Ir vietiniams gyventojams dabar daug patogiau – nebereikia sustojus mojuoti magnetinėmis kortelėmis. Nauja sistema miestui suteikia ir saugumo.
Vis dar džiaugiamės krašto kelio Smiltynė-Nida blogiausios atkarpos rekonstrukcija, būtina siekti, kad darbai būtų tęsiami ir likusioje dalyje. Investicijos reikalingos vandens turizmo vystymui ir populiarinimui – Nidos uosto tvarkybos darbams, mažųjų laivų uosto Juodkrantėje statyboms. Skatiname atvykimą į Neringą ekologišku transportu, todėl puoselėjame planus plėtoti elektromobiliams reikalingą infrastruktūrą. Stengiamės, kad Pervalkoje atsirastų Kuršių buities muziejus, ekoturizmo kempingas ir vaikų stovykla. Visos šios priemonės – būdas mažinti sezoniškumą bei kelias pasauliui garsiai kalbėti apie mūsų kurorto unikalumą, nedarant žalos gamtai.
Natūralus Neringos grožis bus visų mūsų labiau pamatytas ir įvertintas, kai iki jo bus patogiau nuvykti, apsistoti ir pailsėti.