Artėjant kovo 1 d. rinkimams informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man Ne Dzin“ organizatoriai pabandė išsiaiškinti, kokie yra jaunų žmonių lūkesčiai ir viltys.
Jaunimo balsai merų rinkimuose – didelis įpareigojimas kandidatams
Kalbėdami apie naujoves 2015 m. rinkimuose, jauni žmonės pabrėžia, jog labiausiai jie tikisi daugiau tiesioginės demokratijos šalyje, teisės reikalauti realių veiksmų ir problemų sprendimų iš žmonių, kuriuos pati visuomenė išrinko.
Tadas Valančius, šiuo metu Vilniuje gyvenantis teisės studentas, teigia, kad jam tiesioginiai mero rinkimai − tai pasitikėjimas ir atsakomybė, kuria jaunimas gali pasidalinti su imponuojančiu ir jo interesus ginančiu autoritetu.
„Jaunam žmogui, pirmiausia, tai yra galimybė savo lūkesčius ir ambicijas sukoncentruoti į konkretų lyderį, kuriuo jis galėtų pasitikėti“, − priduria studentas.
Maisto dizainerė Jolita Vaitkutė pridurdama tikisi, kad tiesioginiai mero rinkimai bus puiki galimybė jaunai, jau po Lietuvos nepriklausomybės gimusiai kartai, balso teise išsakyti tai, ko jie nori ir laukia artimiausioje ateityje.
Menininkė džiaugiasi, jog jaunuoliai vis aktyviau traukiasi į savivaldą, kas, jos nuomone, tik parodo politinės bei tautinės sąmonės augimą.
Patarimas kandidatams − kreipkite dėmesį į jaunų žmonių nuomonę
Vienas svarbiausių dalykų jauniems rinkėjams − suvokimas, jog jų nuomonė yra svarbi ir gali pakeisti sustabarėjusią Lietuvos miestų kasdienybę.
T. Valančius įsitikinęs, kad visų Lietuvos savivaldybių kandidatai į merus turėtų atsižvelgti į jaunų žmonių nuomonę bei pasiūlymus, nes jaunimas yra tiek naujas darbo vietas, tiek idėjas kurianti ir vystanti jėga.
Pasak jo, jaunimo suteikiamas mandatas yra pats svariausias ne tiek kiekybiniu, kiek kokybiniu atžvilgiu. „Meras neturėtų žvelgti į keturių metų kadencijos laikotarpį, jei nori užsitarnauti jaunų žmonių pasitikėjimą, jam prireiks kur kas platesnio strateginio matymo, atspindinčio jaunosios kartos viziją“, − sako jaunuolis.
Antanas Mikalauskas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas, taip pat priduria, jog atsižvelgti į jaunimo nuomonę svarbu dėl ekonomikos ir gerovės miestuose augimo.
„Kiekvienas būsimas miesto vadovas turi galvoti, kaip pritraukti ar susigrąžinti jaunus žmones, specialistus į savo miestus, kuriuose jie ankščiau gyveno“, − įsitikinęs A. Mikalauskas.
„Aš esu Lietuvos pilietė ir noriu dalyvauti valstybės valdyme. Nenoriu keikti mero ar tarybos narių, noriu didžiuotis ir džiaugtis, kad jie sąžiningai atstovauja mano nuomonę. Atsimenu, kai dar buvau nepilnametė labai norėjau balsuoti, tačiau tarp vyresnės kartos vyraujanti nuomonė, kad „mano balsas nieko nepakeis“, mane gąsdino ir tuo pačiu pykdė. Kaip galima leisti kažkam kitam spręsti už tave, jei pats turi galimybę?“, − pasakoja jaunoji menininkė.
Kodėl jaunimui rinkimai nėra dzin?
Visi pašnekovai sutarė, kad rinkimai − tai pilietinė pareiga, už kurios išpildymą atsakingi esame visi.
„Rinkimai yra atsakomybė ir ateitis, į kurią numoję ranka būtume pasmerkti savo lūkesčius ir ambicijas atiduoti kitiems. Man svarbu, kokioje aplinkoje aš ir mano šeima auga, todėl savivaldybė tai partneris, kuris padeda tą aplinką kurti“, − teigia T. Valančius.
Jaunuoliai tikisi, kad visi lūkesčiai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais išsipildys, o pasitikėjimas tik dar labiau augs ir stiprės.
„Dalyvausiu rinkimuose, nes man rūpi. Esu iš tų, kurie jaučia malonų jausmą girdint Lietuvos himną, krepšinio rinktinei laimint varžybas ar matant olimpinio aukso plaukikės finišą. Taip pat džiaugsiuosi, kai mano balsas bus išklausytas ir aš būsiu Lietuvos, kurią patys kuriame, dalimi“, − optimistiškai apie rinkimus atsiliepia J. Vaitkutė.
Informacinės, pilietiškumo skatinimo kampanijos „Man ne dzin“ organizatoriai primena, kad savivaldybių tarybų bei merų rinkimai vyks kovo 1 d.
