„Nesuinteresuotumas tarp partijų yra visuotinis, tik ne visi tiesmukai tai pasako – vienų pozicija yra aiškesnė ir tvirtesnė, o kitų – labiau paslėpta“, – tvirtina politologas Bernaras Ivanovas.
Pirmadienį Vyriausybė pritarė susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymui įteisinti balsavimą internetu. Seimas tai svarstys pavasario sesijoje, o iniciatoriai viliasi, kad jau 2016-aisiais vyksiančiuose Seimo rinkimuose bus galima balsuoti ir internetu.
Anksčiau Seimas mažiausiai du kartus yra atmetęs analogiškas pataisas dėl elektroninio balsavimo. Politologų nuomone, Seimo pozicija gali nepasikeisti ir pavasarį.
„Kalbama, kad galų gale visos pagrindinės politinės partijos pritaria tokiam siūlymui ir įteisina jį bent žodžiais, tačiau jau ne kartą yra buvę, kad balsuojant elgiamasi kitaip. Nėra jokių garantijų, kad tai nepasikartos ir dabar.
Kai kurių pagrindinių Lietuvos partijų nuostata nepasikeitė – jie bijo internetinio balsavimo. Manau, reikia į tai žiūrėti labai skeptiškai, tikrai per daug nesitikiu, kad partijos atsisakys savo niekuo nepagrįstų baimių“, – portalui LRT.lt sakė V. Bruveris.
Portalui LRT.lt B. Ivanovo pasiteiravus, kurios partijos iš tiesų nori tokio tipo balsavimo, o kurios – ne, teigė: „Manau, kad daugiau ar mažiau visos partijos nenori, galbūt tik Liberalų sąjūdis. Bet partijos yra labai panašios, orientuotos į stabilius savo rėmėjų blokus, kurie juos palaiko per rinkimus, o abejojančių, kritiškai mąstančių, užsiėmusių žmonių nelabai nori girdėti. Taigi nesuinteresuotumas tarp partijų yra visuotinis, tik ne visi tiesmukai tai pasako – vienų pozicija yra aiškesnė ir tvirtesnė, o kitų – labiau paslėpta.“
M. Jurkynas: bet kas gali stovėti už nugaros ir žiūrėti, kaip balsuoji
Kaip portalui LRT.lt kalbėjo VDU profesorius politologas Mindaugas Jurkynas, Seimas greičiausiai nepritars šiam siūlymui, jei atsižvelgs į balso slaptumo sumažėjimą ir poveikio galimybių išsiplėtimą, atsiradus elektroniniam balsavimui.
„Manau, kad elektroninio balsavimo galimybės teoriškai sudarytų daugiau galimybių žmonėms balsuoti ten, kur nėra balsavimo punktų. Bet, iš kitos pusės, elektroninis balsavimas turi fundamentalų trūkumą – jis neužtikrina balso slaptumo: net ir prisijungus identifikacine kortele saugioje sistemoje, bet kas gali stovėti už nugaros ir matyti, kaip tu balsuoji.
Be to, balsuojant ne balsavimo kabinoje, yra daugybė galimybių paveikti žmogaus balsavimą, o tai neatitinka demokratinių principų. Jei šie argumentai bus laikomi svarbiausiais, elektroninio balsavimo įstatymas Seime nebus priimtas“, – aiškino M. Jurkynas.
Tuo metu B. Ivanovas tvirtina, kad oficialūs paaiškinimai, kodėl nereikia įteisinti elektroninio balsavimo, jo neįtikina: „Žinome kitų šalių pozityvias patirtis, todėl, manau, reikėtų Lietuvoje tą klausimą išspręsti ir leisti Lietuvos gyventojams, net ir tiems, kurie emigravę, bet turi teisę balsuoti, būti išgirstiems.“
Anot politikos apžvalgininko V. Bruverio, įteisinus balsavimą internetu staigių pokyčių ar lemtingos įtakos tikėtis neverta – bent jau pirmieji tokio tipo balsavimai esą nedaro didelės įtakos rinkimų rezultatams bei aktyvumui.
Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad elektroniniam balsavimui pritaria 65 proc. Lietuvos gyventojų. Įteisinus balsavimą internetu, galimybė balsuoti tradiciniu būdu ir toliau išliktų.
Iniciatorių teigimu, elektroninio balsavimo sistemai sukurti reikės apie 4 mln. litų. Tam numatoma panaudoti informacinės visuomenės plėtrai numatytas lėšas.