Pasaulinė reitingų agentūra "Moody‘s", sudarydama naujus šalių skolinimosi reitingus, buvo negailestingi Rusijai. Naujasis didžiosios kaimynės skolinimos lygis pasiekė dar neregėtas mažumas – reitingas siekia mažiausią investicinį lygį (Baa3). Pasak šios reitingų agentūros Vakarų sankcijos Rusijai, stiprus naftos kainų kritimas bei rublio nuvertėjimas menkina ir taip niūrias didžiosios kaimynės ekonomines prognozes. Tai reiškia, kad Rusijai skolinti pinigus yra ne tik kad nepatartina, bet ir itin rizikinga. Kaip teigiama pranešime, ginkluota konfrontacija Ukrainoje, šalies ekonominis izoliavimasis ir sankcijų eskalavimas buvo pagrindiniai aspektai, nulėmę pablogėjusius reitingus.
Dar 2008 metais žymus Švedijos ekonomistas Andersas Aslundas pasakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į istoriją pateks kaip asmenybė, kuri atsidurė tinkamoje vietoje tinkamu laiku, tačiau padarė mažai gerų darbų savo šaliai. Pranašingi žodžiai pildosi – rublio valiutos kursas pasiekė dar neregėtas mažumas. Dėl ekonominės izoliacijos, kurią paskelbė pats V. Putinas, šalyje jau pradeda stigti įvairių iki tol importuotų maisto produktų.
Taip pat rusiškose parduotuvėse juntamas pastebimas būtiniausių prekių kainų augimas. 2013 metus šalis baigė tik su 1,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) augimu, nors iki tol valstybės ūkis didėdavo kasmet apie 4 proc. Prognozuojama, kad šių metų rezultatai bus dar prastesni ir šalies ūkis trauksis, t.y. turės neigiamą augimą. Taip pat pastebima, kad užsienio kompanijos, kurios ketino investuoti Rusijoje, tokių planų atsisakė, o jau esamos kompanijos viena po kitos traukiasi iš šios šalies, besidairydamos į aplinkines valstybes.
Kauno privalumai
Žvelgiant užsienio investuotojo akimis Kaunas yra itin patrauklus investicijoms dėl savo kvalifikuotos, gebančios tobulėti ir sąlyginai pigios darbo rinkos. Kauno regione yra net 8 aukštosios mokyklos ir 7 kolegijos. Kasmet čia aukštojo mokslo šaknis kremta apie 58. 000 studentų. Net 13 proc. studentų yra pasirinkę ižinierinės pakraipos mokslus, kas ypač yra patrauklu užsienio kompanijoms. Neatsitiktinai Kaunas dar yra vadinamas studentų miestu.
Taip pat svarbu paminėti, kad Kaunas turi itin gerai išvystytą susisiekimo tinklą. Vienas iš didžiausių laimėjimų yra tarptautinės oro bendrovės „Ryanair“ pritraukimas. Dėl šios kompanijos itin išaugo turistų skaičius Kaune, o užsienio kompanijų darbuotojams tai itin palengvino susisiekimą. Kauno oro uostas yra didžiausias krovinių uostas Lietuvoje pagal intensyvumą. Taip yra iš dalies dėl to, kad jis yra sujungtas su LEZ (laisvoji ekonominė zona). Šioje teritorijoje nuolat steigiasi įvairios kompanijos, nes joje taikomas nulinis pelno ir nekilnojamo turto mokesčių bei dividendų tarifas.
Per Kauną tiesiamos ir europinės vėžės Rail Baltica, kurios sujungs Vakarų ir Rytų Europas. Dėl šio priežasties itin padidės tiek krovinių, tiek turistų kiekis. O nuo Kauno iki Vilniaus oro uosto tik 100 km, o iki Klaipėdos 228 km.
Užsienio investuotojams Kaunas yra patrauklus ir dėl gerai išvystytos mokslo ir verslo bendradarbiavimo infrastruktūros. Santakos mokslo ir technologijų parke atliekami įvairūs moksliniai tyrimai chemijos, biofarmacijos, ateities energetikos, mechatronikos, informatikos bei komunikacijos srityse. Nemuno mokslo ir technologijos parkas yra žinomas savo agro biotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, maisto pramonės, apsaugos ir sveikatos išradimo srityse. Šiandieninėje globalioje konkurencijoje sugeba išsilaikyti tik inovatyvios įmonės, kurios geba komercializuoti mokslo išradimus ir pritaikyti juos versle. Dėl šios priežasties inovatyvios įmonės vis labiau pradeda bendradarbiauti su Kauno mokslininkais, o miestui tai garantuoja naujas užsienio investicijas.
Kai tradicijos susijungia su modernumu
Analizuojant užsienio investicijų pritraukimo svarbiausius kriterijus, šalia puikios infrastruktūros, palankios mokestinės politikos, kvalifikuotos darbo jėgos, patogaus susisiekimo yra ir laisvalaikio bei pramogų faktorius. Yra žinoma daug pavyzdžių kai tarptautinės kompanijos atsisakė ketinimų investuoti į vieną ar kitą miestą, nes jame buvo per mažai kutlūrinių ir pramoginių renginių. Nesunku nuspėti, kad tokios kompanijos varžosi dėl geriausių savo srities specialistų, o pastariesiams be gerų atlyginimų svarbu yra ir aukšti gyvenimo standartai.
Kaunas yra išsaugojęs unikalią tarpukario Lietuvos dvasią, o miestas dėl savo unikalios architektūros tarpukaryje buvo vadinamas „mažuoju Paryžiumi“. Todėl neatsitiktinai Kauno modernioji architektūra ir miesto centras yra linksniuojamas prie UNESCO saugotinų objektų sąrašo. Miesto širdyje – Laisvės alėjoje šiltuoju metų laiku galima pasivažinėti arkliniu tramvajumi (konke). Taip pat mieste galima užsukti į tarpukario laikų moderniausią, erdviausią ir orginaliausią visame Pabaltyje kinoteatrą.
Tačiau šalia tradicijų, Kaunas užsienio investuotojus žavi ir savo modernumu. Neatsitiktinai laikinoji sostinė yra ketvirtas miestas pasaulyje pagal interneto spartą. O kauniečiai bei miesto svečiai nemokamu belaidžiu internetu gali mėgautis daugelyje miesto centro vietų.
Naujai pastatytoje „Žalgirio“ arenoje jau įvyko per 300 renginių. Planuojamuose statyti Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmuose žadama organizuoti Lietuvoje dar neregėtus ir nematytus kultūrinius renginius bei akustinius koncertus. O savaitgalio vakarais senamiestyje esančiose kavinėse bei baruose sunku gauti laisvą vietą.
Dėl nuoseklios politikos, kurios dėka miestas išsaugojo savo tradicijas, tačiau kartu ir modernėjo artimiausiu metu galime sulaukti teigiamų žinių iš užsienio kompanijų, kurios šias miesto pastangas vertina ir ketina investuoti Kaune.